03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/10
Be buhalterio ūkyje – kaip be rankų
  • Regina JUODGALVIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Kiekvienos ūkinės veiklos tikslas yra pelningumas, kurio ūkininkai siekia nuolat analizuodami savo veiklą, ieškodami naujų gamybos ir produkcijos realizavimo būdų. Norint rasti teisingiausią sprendimą, būtina sukaupti ir įvertinti kuo daugiau informacijos. Tinkamiausias tokios informacijos šaltinis kiekvienoje įmonėje, tarp jų ir ūkininko ūkyje, yra apskaita.


Sprendimai „iš akies“

Patyrę ūkininkai kai kuriuos sprendimus priima „iš akies“ arba remdamiesi gyvenimo patirtimi, tačiau tokie būdai nėra patikimi ir dažnai gali suklaidinti, o klaidingi sprendimai didėjančios konkurencijos sąlygomis ūkiui gali būti net pražūtingi. Todėl nepalyginamai geriau visus ūkio valdymo sprendimus priimti, remiantis ekonominiais skaičiavimais, apskaitos duomenimis.

Mokesčių į valstybės biudžetą skaičiavimas, informacijos rengimas ir pateikimas, finansinės atskaitomybės rezultatai (balanso, veiklos rezultatų, pinigų srautų ataskaita už norimą laikotarpį) ūkininkui svarbūs nė kiek ne mažiau, negu jo pagrindinės veiklos – žemdirbystės, gyvulininkystės ar kitos gamybos šakos – plėtra.

Ūkininkas, daugiausia dėmesio skirdamas gamybai, dėl laiko ar patirties stokos apskaitą dažnai tvarko ne visiškai tinkamai, neįsigilina į skaičių reikšmes ir gauna netikrus galutinius rezultatus. Jei ūkininkui apskaitos tvarkymo paslaugas teiks kvalifikuotas buhalteris, apmaudžių klaidų bus išvengta, o gauti rezultatai bus visiškai patikimi.

Buhalterio funkcijos

Buhalterija reikalauja specifinių asmens savybių: buhalteriu reikia gimti, savo darbą mylėti ir suprasti visas jo subtilybes. Labiausiai ūkininkui gali praversti kvalifikuotas buhalteris, galintis atlikti daug funkcijų. Šiais laikais jau nebepakanka buhalterio-operatoriaus, kuris, naudodamasis kompiuterinės apskaitos programa, tik įveda pirminių apskaitos dokumentų informaciją į sistemą. Ūkininkui reikia buhalterio-teisininko, kuris turi patirties finansų ir mokesčių, civilinės teisės srityse ir gali padėti analizuoti ūkio padėtį teisiniu požiūriu. Ūkio buhalteris taip pat turi būti ir geras analitikas. Jis turėtų mokėti įvertinti įmonės apskaitos būklę ir tą informaciją perduoti ūkininkui, kad pastarasis galėtų priimti teisingus valdymo sprendimus.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas atsakomybė už apskaitos tvarkymą vis dėlto tenka įmonės vadovui – pačiam ūkininkui. Jis pasirašo ant visų pirminių ir suvestinių apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos“ (patvirtintos LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 ) 8 punktą, ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą gali tvarkyti pats ūkininkas bei jo šeimos nariai. Buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma ir pagal sutartis – galima naudotis buhalterių, auditorių ir kitų konsultacinių įmonių paslaugomis. Todėl, prieš pasirinkdamas buhalterį ar apskaitos paslaugų tarnybą, jis turėtų rimtai įvertinti to asmens ar institucijos galimybes. Laisvosios rinkos sąlygomis apskaitininko profesijai keliami ne tik dalykiniai, bet ir doroviniai reikalavimai. Apskaitos darbuotojai aktyviai dirba, saugodami ir gausindami žmonių turtą, vertindami jų veiklos efektyvumą. Lygiai taip pat (sąmoningai ar nesąmoningai) jie gali lemti ir žmonių turto praradimą, todėl apskaitos darbuotojų vaidmuo išties labai svarbus.

Profesijos reputacija

Pastaraisiais metais buhalteriai turi greitai patenkinti besiplėtojančio privataus verslo poreikius, aprūpinti reikiama informacija ne tik įmonės vadovą, bet ir valdžios pareigūnus, tikrinančius, ar teisingai apskaičiuoti, ar laiku sumokėti mokesčiai. Apskaitos darbuotojas turi būti patikimas, profesionalus, teikiantis geros kokybės paslaugas. Kiekvienas apskaitos darbuotojas privalo teisingai ir sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, būti nešališkas, objektyvus, kompetentingas ir imtis tokio darbo, kuriam tikrai yra pakankamai profesionaliai pasirengęs. Buhalteris turi laikytis ir profesinės etikos normų – elgtis taip, kad nepakenktų savo ir atstovaujamos profesijos reputacijai. Kiekvienas apskaitos darbuotojas privalo griežtai laikytis konfidencialumo, išskyrus tuos atvejus, kai paskelbti duomenis yra jo tiesioginė pareiga.

Apskaita būtina

Turbūt jau tik nedaugelis abejoja, kad apskaita ūkininkui būtina. Žemdirbiai, norintys pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansine parama, turi atitikti bendruosius Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento tinkamumo kriterijus. Tik tuomet jie gali tapti pareiškėjais, pretenduojančiais gauti šią paramą.

Vienas iš projektų tinkamumo kriterijų yra buhalterinės apskaitos tvarkymas, kurį reglamentuoja ne vienas dokumentas: LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“; žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 414 ,,Dėl ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo“; žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 3 D-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“.

Šių teisės aktų nuostatos leidžia ūkininkui apsispręsti, kokią apskaitos sistemą – supaprastintąją ar dvejybinę – pasirinkti. Paskutinysis iš paminėtų dokumentų (žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymas) suteikia ūkininkui daugiau galimybių rinktis.

LR Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 845 „Dėl LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatoma, kad buhalterinę apskaitą turi tvarkyti ne tik ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį. Buhalterinę apskaitą turi tvarkyti ir gyventojai, neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio ir kaimo valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, jei jie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir gauna ar pretenduoja gauti valstybės ir (ar) ES fondų paramą (jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę).

Taigi kad ir kokia veikla besiverstų ūkininkai ar kaimo gyventojai, siekiantys gauti valstybės ar ES fondų paramą, apskaita jiems reikalinga. O kad nereikėtų gaišti laiko, be reikalo sukti galvą ir apsunkinti savo gyvenimą skaičių lavina ir popierių šūsnimis, šį darbą patartina patikėti profesionaliam, sąžiningam, kompetentingam buhalteriui.