Lietuvoje ekologinės žemdirbystės plotai 2004 metų liepos mėnesį buvo 42 961 ha. Panašūs plotai yra Latvijoje ir Estijoje. Kadangi dauguma ES šalių siekia ekologinei žemdirbystei skiriamus plotus iki 2010 metų padidinti iki 10 proc., atsiranda poreikis pagerinti ir pritaikyti ekologinei žemdirbystei skirtas veisles – ne tik vystant ekologinę sėklininkystę, bet ir kuriant ekologinės selekcijos programas.

Ekologinę sėklininkystę ir selekciją reglamentuojantys nuostatai

Ekologinė žemdirbystė reglamentuojama įvairiais standartais skirtinguose lygmenyse. Tai bendrieji ES nuostatai ir kai kurių šalių nustatyti papildomi vyriausybiniai standartai, kurie daugelyje šalių yra net griežtesni už bendruosius. Visi šie standartai neturi aiškiai apibrėžtų nuostatų, reguliuojančių selekciją ir sėklininkystę.

ES Tarybos nuostatai nurodo naudoti sėklą, kuri jau vienerius metus buvo auginama ekologiniame ūkyje. Ši nuostata turi įsigalioti Lietuvoje nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Visi ekologinės žemdirbystės standartai (IFOAM, ES ir kt.) reikalauja atsisakyti genetiškai modifikuotų organizmų. Kadangi šiuo metu auga susidomėjimas augalų veislėmis, tinkančiomis ekologinei žemdirbystei, jų atranka ir selekcija, manoma, kad nuostatai, reglamentuojantys ekologinę sėklininkystę ir selekciją, bus paruošti per artimiausius dvejus–trejus metus.

Prieš pradedant kalbėti apie ekologinių veislių kūrimo perspektyvas, reikėtų apibrėžti ir atskirti kai kuriuos terminus. Terminai ekologinė augalų selekcija, augalų selekcija ekologiniam ūkiui ir ekologinis dauginimas apima skirtingas sritis ir negali būti vartojami kaip sinonimai. Ekologinė augalų selekcija – tai augalų selekcija, vykdoma laikantis pagrindinių ekologinės žemdirbystės principų ir tik tinkamais ekologinei selekcijai metodais. Augalų selekcija ekologiniam ūkiui – tai augalų selekcija, vykdoma tradiciniais ir kitais metodais, siekiant sukurti ekologinei žemdirbystei tinkamas veisles. Ekologinis dauginimas – tai ekologiškais ir tradiciniais metodais sukurtų veislių dauginimas ekologinėje žemdirbystėje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad politiniai ir komerciniai interesai neturėtų įtakos selekcijos tikslams, strategijai ir metodams.

Pagrindiniai ekologinės žemdirbystės principai, numatyti ekologiškai produkcijai, bus neišvengiamai taikomi ir augalų selekcijai. Ekologinės selekcijos apibrėžimas ir kriterijai, atskiriantys įprastinę selekciją nuo ekologinės, iki galo dar nenustatyti. Diskutuojant sudaryta tam tikra skirtingų selekcijos metodų tinkamumo ekologinei žemdirbystei skalė:

• tinkami;
• priimtini, bet reikalaujantys patvirtinimo;
• netinkami.

Ekologinėje žemdirbystėje ūkininkai naudoja veisles, sukurtas tradiciniais metodais ir pritaikytas tradicinei žemdirbystei, bet tai nereiškia, kad šios veislės yra labiausiai tinkamos auginti ekologinėmis sąlygomis. Tradicinės veislės yra sukurtos intensyvioms ūkininkavimo sistemoms, kur naudojama daug trąšų ir pesticidų. Ekologinė žemdirbystė fundamentaliai skiriasi nuo tradicinės pagal dirvos derlingumo palaikymo ir apsaugos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų būdus.

Ypač reikia stabilų derlių duodančių veislių. Pirmasis žingsnis ekologinei žemdirbystei skirtų veislių selekcijoje yra auginti šiuo metu esamas, tinkamiausias ekologiškai ūkininkauti veisles. Daugelis tradicinei žemdirbystei sukurtų veislių savybių yra reikalingos ir ekologinei žemdirbystei, tačiau šių savybių prioritetai dažnai skiriasi. Svarbu nustatyti tikslią pusiausvyrą tarp būtinų savybių, nepraleidžiant specifinių.

Ekologinei žemdirbystei skirtų veislių svarbiausios savybės:

• sugebėjimas pasisavinti maisto medžiagas (šaknų morfologija, maisto medžiagų pasisavinimo ir panaudojimo efektyvumas, žemo maisto medžiagų lygio tolerancija, įvairios simbiozės); 
• konkurencingumas (morfologija, tolerancija piktžolėms, augimo tempas, alelopatija*); 
• ekologinio suderinamumo gebėjimas (veislių tinkamumas auginti mišiniuose); 
• atsparumas ligoms (morfologija, specifinis ir nespecifinis atsparumas, tolerancija ligoms); 
• kitos savybės, įskaitant toleranciją kenkėjams ir klimato sukeltiems stresams (vandens trūkumui ar pertekliui, temperatūrai).

Be jokios abejonės, veislės ar linijos su atitinkamomis savybėmis egzistuoja tarp šiuo metu ar anksčiau sukurtų veislių, kurios sukauptos genų bankuose ar selekcinių programų kolekcijose. Todėl vykdomos įvairios mokslinės programos, siekiant atrinkti tokias veisles ir linijas, kurios bus tinkamos naudoti tiesiogiai ekologinei selekcijai ar kaip potencialios tėvinės formos (COST Action 860, 2004).

Perspektyvas numatyti sudėtinga

Kokios ekologinės selekcijos perspektyvos, labai sunku numatyti dabar, nes jei GMO veislės bus plačiai auginamos ES, tai ar išliks genetiškai nemodifikuotų veislių selekcija? Gal ekologinė žemdirbystė tik saugos ir augins senąsias veisles? Gal ekologinės žemdirbystės išsivystymas padarys ekologinę selekciją komerciškai patrauklią? Kaip atrasti pusiausvyrą tarp selekcijos, skirtos ekologinei žemdirbystei ir pačios ekologinės žemdirbystės? Ekologinė žemdirbystė nebus taikoma visiems augalams, bet vis tiek ekologiškų veislių dalis turės padidėti.

Seminaras Latvijoje

Apie ekologinės selekcijos perspektyvas buvo kalbama ir šiemet gegužės 31–birželio 3 dienomis Latvijoje, Talsi mieste vykusiame tarptautiniame seminare ,,Ekologinio maisto gamybos sistema: reikalavimai selekcijai ir sėklininkystei“ (ENVIRFOOD). Šis seminaras buvo finansuojamas iš Europos Komisijos 6FP programos FP-2003-SSA-1007003 lėšų. Seminaro tikslas – suburti selekcininkus, sėklų daugintojus, veislių tyrėjus ir ekologinės žemdirbystės specialistus, susipažinti su ekologinio ūkininkavimo dabartimi ir perspektyvomis trijose Baltijos respublikose, ekologiniams ūkiams tinkamų veislių selekcija, veislių tyrimu ir sėklininkyste.

Seminare dalyvavo ir pranešimus perskaitė ekologinės žemdirbystės specialistai iš Olandijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, taip pat trijų Baltijos respublikų. Apibendrinant seminaro rezultatus buvo pažymėta, kad visoms trims Baltijos šalims bus sunku įgyvendinti Europos Tarybos reglamento 2092/1991 nuostatas, tai yra nuo 2006 metų ekologiniuose ūkiuose naudoti tik ekologišką visų augalų rūšių sėklą. Tam reikia daug plačiau pradėti vykdyti ekologiniams ūkiams tinkamų veislių selekciją, išplėsti mokslinius veislių, veislių mišinių, naujų augalų rūšių parinkimo ekologiniams ūkiams tyrimus. Nuspręsta keistis duomenų bazėmis apie pagamintą ekologišką sėklą, kad ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai greičiau įsigytų reikalingos sėklos.