Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 metų: laikas spręsti” teigiama, kad galima tikėtis, jog nuo 1990 iki 2010 metų anglies dvideginio (CO2) išmetamų dujų iš transporto padaugės 50 procentų. Visas kiekis pasieks apie 1,113 mlrd. tonų per metus, iš kurių pagrindinė teršalų dalis teks kelių transportui, kadangi būtent keliuose į atmosferą išmetama 84 proc. visų CO2 dujų. Siekiant ekologinių tikslų, Baltojoje knygoje reikalaujama mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos (beje, šiuo metu siekiančią 98 proc.), naudojant pakaitinius degalus, pavyzdžiui, biodegalus.

Bioetanolio gamyba Lietuvoje didėja

Mūsų šalies sąlygomis viena realiausių biodegalų rūšių yra bioetanolis, gaminamas iš grūdų, bulvių ar cukrinių runkelių. Iš pastarųjų dviejų augalų gaminti bioetanolį kurui kol kas yra per brangu. Todėl pagrindinis šių degalų gamybos šaltinis Lietuvoje yra grūdai, kurių kainos pastaraisiais metais, norime mes to ar nenorime, turi tendenciją mažėti. Kylant mineralinių degalų (benzino) kainoms, susidaro palankios sąlygos biodegalams gaminti ir juos naudoti.

Pernai AB „Stumbras“ Šilutės įmonė pagamino apie 10 tūkst. 99,8 proc. stiprumo etanolio, tinkamo maišyti į benziną. Deja, visas šis kiekis buvo parduotas Vokietijoje, nes mūsų šalyje jo niekam nereikėjo.

Šiemet minėta įmonė sparčiai didina savo pajėgumus ir iki metų pabaigos žada pagaminti per 20 tūkst. tonų biodegalų, o 2006 metais gamyba padidės iki 30 tūkst. tonų. Tada, daugiausia iš Žemaitijos krašto žemdirbių, įmonė žada nupirkti apie 100 tūkst. tonų rugių ir kvietrugių. Toks kiekis turėtų sumažinti perteklinių grūdų problemą Lietuvoje, o tai teigiamai atsilieptų superkamų žaliavų kainoms.

Bene didžiausią perspektyvą bioetanolio gamyboje mūsų sąlygomis turi rugiai ir kvietrugiai. Be abejo, geriau tinka kviečių grūdai, tačiau jiems išauginti reikia didesnių investicijų, todėl jų savikaina ir rinkos kaina yra visuomet aukštesnė negu minėtų grūdų. Bene didžiausia etanolio išeiga yra iš kukurūzų grūdų, tačiau jų auginimas Lietuvoje nėra dar pakankamai išplitęs.

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad kvietrugių grūdai pagal alkoholio išeigą mažai nusileidžia kukurūzams ir lenkia kviečius bei rugius. Kuo daugiau grūduose krakmolo ir mažiau baltymų, tuo didesnė yra alkoholio išeiga. Grūdų krakmolingumas priklauso nuo atskirų grūdų rūšių genetinių savybių, veislių bei augimo sąlygų ir naudotos agrotechnikos.

Reikia pripažinti, kad iki šiol visoje Europoje sėklininkystės firmos ir veislių kūrėjai per mažai dirbo grūdų krakmolingumo didinimo kryptimi. Tačiau šiuo metu, sparčiai didėjant biodegalų poreikiui ir gamybai, didesnes alkoholio išeigas turinčios javų veislės tiesiog būtinos. Tik taip Europos biodegalų pramonė galės konkuruoti pasaulio rinkose, kur etanolio gamybos savikaina yra palyginti žema, nes naudojamos pigiai išaugintos žaliavos (cukrinės nendrės, kukurūzai).

Kvietrugių ir rugių gamybos kaštai yra net iki 40 proc. mažesni negu kviečių ar kitų grūdų.

Rugių pasėliai Lietuvoje per penkerius metus sumažėjo 2,4 karto, daugiausia dėl sumažėjusio poreikio ir labai nukritusių kainų. Atvirkščiai, kvietrugių plotai per šį laikotarpį padidėjo 65 proc., o žieminių javų pasėliai – 2,6 karto. Vis mažiau žemdirbiai sėja vasarinių mažesnio derlingumo kvietrugių veislių, nors alkoholio pramonė juos vertina neblogai. Matyt ir ateityje teks daugiau auginti žieminių kvietrugių, skirtų bioetanoliui gaminti.

Bioetanoliui skirtų grūdų auginimo ypatumai

Auginant rugius ir kvietrugius, skirtus bioetanolio gamybai, reikia atkreipti dėmesį į keletą agrotechnikos priemonių, kurios skiriasi nuo maistinių grūdų auginimo technologijos.

Tikslas – kuo mažiau baltymų ir kuo daugiau krakmolo grūduose. Augindami maistui bei pašarams skirtus grūdus, žemdirbiai stengiasi, kad juose būtų kuo didesnis baltymų kiekis. Gaminant etanolį, baltymai grūduose yra kliuvinys, mažinantis alkoholio išeigą. Vokietijos Hohenheimo universitete atliktų tyrimų duomenys rodo, kad dėl kiekvieno baltymų procento grūduose prarandami 5 litrai bioetanolio iš kiekvienos tonos žaliavos, neskaitant to, kad pasunkėja gamybos procesai.

Lietuvoje iki šiol nebuvo tirta, kokios yra optimalios azoto trąšų normos javams, auginamiems alkoholio gamybai. Vokietijoje mokslininkai nustatė, kad didžiausias krakmolo derlius pasiekiamas, kai azoto norma rugiams ir kvietrugiams neviršija 120 kg/ha.

Suprantama, kad naudojant mažas azoto normas grūdų baltymingumas nebus didelis, bet tuomet užaugs ir menkesnis bendras derlius, tuo pačiu bus mažiau ir krakmolo. Tačiau iš skirtingų javų veislių grūdų, net esant vienodam jų krakmolingumui, alkoholio išeiga būna gana skirtinga. Tai priklauso ir nuo kitų faktorių, pavyzdžiui, nuo fermentų aktyvumo, kuris matuojamas kritimo skaičiais. Kuo mažesnis kritimo skaičius, tuo aktyvesni yra fermentai, paverčiantys krakmolą cukrumi.

Nustatyta, kad kalio trąšos ne tik didina krakmolo kiekį grūduose, bet labiau suaktyvina fermentų veiklą rauginimo proceso metu. Todėl bioetanolio gamybai auginamiems rugiams ir kvietrugiams reikia skirti didesnes kalio trąšų normas. Maistui ar pašarui naudojamiems rugiams kiekvienai tonai grūdų derliaus skiriama 26, kvietrugiams – 23 kg K2O, etanolio gamybai – atitinkamai 28 (rugiams) ir 26 (kvietrugiams) kg K2O.

Būtina dažniau atnaujinti kvietrugių sėklą

Ilgai naudojant savo ūkyje išaugintą kvietrugių sėklą, labai suprastėja grūdų technologinės savybės gaminant bioetanolį. Nes tuomet dalis kvietrugių skyla į motininius augalus (kviečius ir rugius), kuriuose būna daug mažesnis krakmolo kiekis. Auginant kvietrugius bioetanolio gamybai, negalima naudoti vėlesnio negu 5–6 atsėlio sėklą. Ją reikia nuolat, kas 4–5 metai, pakeisti atnaujinta sertifikuota sėkla. Ne taip ryškiai, tačiau pastebimai, ilgai nekeičiant sėklos, blogėja ir rugių kokybinės savybės.

Skalsės ir fuzariozė taip pat labai sumažina alkoholio išeigą. Skalsių priemaiša grūduose neturi viršyti 0,5 proc. Naudojant fuzarioze ir skalsėmis apkrėstus grūdus, labai sumažėja fermentų aktyvumas. Šių pavojingų ligų plitimą galima sumažinti griežtai laikantis sėjomainos, beicuojant sėklą bei naudojant efektyvius fungicidus.

Grūdus auginti bioetanolio gamybai nesudėtinga, tačiau yra kai kurių ypatumų, kurių privalo laikytis kiekvienas augintojas, norintis išauginti aukštos kokybės žaliavą.