Per pastaruosius 30 metų aliejinių sėklų gamyba Europoje, palyginti su kitais augalais, gerokai išaugo. ES šalyse 2004 m. bendras aliejinių sėklų derlius sudarė 20,9 mln. t, iš jų rapsai – 15,2 mln. t. Per paskutiniuosius 5 metus šių sėklų derliaus metinis vidurkis buvo 18 mln. t (1984 m. – 9,2 mln. t, o 2004 m. išaugo daugiau kaip 2 kartus). Vien tik Vokietijoje 2004 m. prikulta 5,3 mln. t aliejinių augalų sėklų, didžiąją jų dalį sudarė rapsai. Pagal aliejinių augalų derlių pirmauja Vokietija, po jos eina Prancūzija, Anglija, Lenkija ir Čekija.

Lietuvoje pernai rapsų (kitų aliejinių augalų pas mus beveik neauginama) plotai viršijo 100 tūkst. ha. Palyginti su 2002 m., šių augalų plotai padidėjo 68 proc., o bendras jų derlius – net 94 proc. Rapsų derlius išaugo ne tik dėl didesnių plotų, bet ir dėl nuolat kylančio derlingumo. Naudojant pažangias auginimo technologijas, daugiau trąšų bei augalų apsaugos priemonių, rapsų derlingumas per pastaruosius 3 metus išaugo 15 proc.

Dabar, kai jau esame ES nariai, rapsų sėklų, aliejaus ir išspaudų kainoms Europoje ir Lietuvoje lemiamą įtaką daro pasaulio rinkos. Nors mums ir atrodo, kad Europoje aliejinių augalų sėklų gamyba yra didelė, pasaulio mastu ji sudaro vos 5 proc., o pagrindiniai šių augalų auginimo regionai yra Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse.

Pasaulinė rapsų sėklų gamyba nuo praėjusio šimtmečio vidurio padvigubėjo ir 2004–2005 ūkiniais metais pasiekė rekordines apimtis – 45 mln. t (tarp kitų aliejinių augalų sėklų rapsai sudarė 12 proc.). Didžiausia rapsų augintoja yra ES – čia išauginti grūdai sudaro 34 proc. visos pasaulinės gamybos. Daug rapsų išaugina Kinija – apie 12 mln. t, Kanada – 7,7, Indija – 6,6 ir Australija – 1,4 mln. t.

Aliejinių augalų sėklų, tarp jų ir rapsų, kainoms didžiausią įtaką turi pasaulinės aliejaus kainos. Jas lemia sojų aliejaus eksportas iš Argentinos, Brazilijos, JAV ir palmių aliejaus eksportas iš Malaizijos bei Indonezijos. Kita vertus, kainas lemia ir paklausos lygis, ypač tokiose šalyse, kaip Kinija ir Indija, kur rapsų aliejaus poreikis dabar auga sparčiausiai.
Siekiant visiškai patenkinti aliejaus ir kitos produkcijos iš rapsų poreikį, 2005–2010 m. reikės gana smarkiai išplėsti rapsų bei jų sėklų gamybą. 

Ryškiausiai augo palmių aliejaus suvartojimas, kur kas mažiau vartojama saulėgrąžų bei kitų aliejų. Rapsų aliejaus suvartojimas per 10 metų išaugo 3 procentais.

Palmių plotai Malaizijoje ir Indonezijoje (tik ten jos auginamos) jau artėja prie paskutinės ribos, todėl ir šio aliejaus gamybos augimas ateityje bus kiek pristabdytas, o sojų ir rapsų aliejaus gamyba augs sparčiai.

ES šalyse jau dabar tvirtas pozicijas yra užėmusi biodyzelino gamyba (apie 50 proc. visų čia išaugintų rapsų perdirbama į šį aplinkai ir žmonių sveikatai saugų kurą). Europoje per 93 proc. viso biodyzelino pagaminama iš rapsų aliejaus. Ekspertų skaičiavimais, rapsų sėklų poreikis biodyzelino gamybai Europoje per ateinančius 3 metus kasmet vidutiniškai augs po 0,5 mln. t.

Biodyzelino vartojimas sparčiausiai auga Vokietijoje (nuo 1998 iki 2006 m. gamyba padidės per 30 kartų), ypač per paskutiniuosius 3 metus. Dideliais tempais rapsų perdirbimas į biodyzeliną plėtojamas ir Austrijoje, Prancūzijoje,Švedijoje.

Šiuos degalus pradėjo gaminti mūsų kaimynai lenkai ir latviai. Biodyzelino gamybos plėtra artimiausiais metais numatoma ir Lietuvoje, todėl rapsų poreikis nuolat augs.

Prognozuojama, kad rapsų aliejaus poreikis smarkiai augs Kinijoje ir Indijoje, kur gyvena apie 37 proc. pasaulio gyventojų. Nemažai rapsų aliejaus vartoja ir kitos Azijos šalys.

Poreikio augimas turės teigiamą įtaką rapsų kainoms – jos kils arba bent jau bus pastovesnės. Rapsų aliejaus kainų lygis (kaip ir daugelio kitų maisto produktų), jų pastovumas Europoje labai priklausys nuo JAV dolerio ir euro kurso svyravimų.

Bene didžiausią įtaką kainoms turės rapsų derlius. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet rapsų derlius gali būti toks pat gausus, kaip ir pernai, tai yra gali pasiekti 15,2 mln. t. Rapsų plotai išaugo Vokietijoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje. Jeigu orai bus palankūs, daugelyje Europos šalių rapsų derlingumas bus toks pat aukštas, kaip ir praėjusiais metais, tačiau kai kuriose kitose daug rapsų auginančiose pasaulio šalyse jų derlingumas prognozuojamas gerokai mažesnis už pernykštį. Todėl tikimasi, kad aliejaus ir rapsų sėklų kainos turėtų kilti.

Lietuvos rapsų augintojams vertėtų pasinaudoti palankiomis rapsų kainų tendencijomis ir išplėsti šių augalų plotus, o svarbiausia – kelti augalų derlingumą. Gero rapsų auginimo rentabilumo ir galimybės konkuruoti Europos bei pasaulio rinkose galima tikėtis tik nuolat išauginant 4 t/ha žieminių ir bent jau 2 t/ha vasarinių rapsų derlių. To pasieksime tik griežtai laikydamiesi agrotechnikos taisyklių ir plačiau diegdami pažangiausias auginimo technologijas.