23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/09
Rapsų augimo reguliavimas
  • Dr. Irena BRAZAUSKIENĖ, dr. Eglė PETRAITIENĖ, LŽI
  • Mano ūkis

Žieminių rapsų produktyvumą lemia įvairūs veiksniai, vienas iš jų – nestabilus augalų žiemojimas, kuris didele dalimi priklauso nuo augalų išsivystymo rudenį ir nuo meteorologinių sąlygų rudenį, žiemą bei pavasarį. Gausiai iškritęs ir ilgiau ant neįšalusios žemės išsilaikęs sniegas gali pakenkti rapsams jau žiemos pradžioje – augalai gali žūti dėl deguonies trūkumo. Dažniausiai dėl šios priežasties sunyksta vešlių, tankių pasėlių augalų lapai.

 

Augalų augimo pumpuras yra jautrus žemoms temperatūroms ir gali nušalti, jei rudenį jis pakilęs nuo dirvos paviršiaus daugiau kaip 3 cm ir neapgaubtas centrinių skrotelės lapų. Geriausiai žiemoja rapsų augalai, kai jų šaknies kaklelis prieš žiemą yra 6–12 mm storio, o augimo pumpuras nuo dirvos paviršiaus pakilęs ne daugiau kaip 3 cm. Taip augalai išsivysto tuomet, kai pasėlis ne per tankus, t.y. viename kvadratiniame metre yra 60–80 augalų. Tankesniame arba piktžolėtame pasėlyje rapsų augalai konkuruoja dėl šviesos tarpusavyje ar su piktžolėmis. Augalai išstypsta, pradeda augti stiebas, augimo pumpuras pakyla nuo dirvos paviršiaus aukščiau negu 3 cm, todėl tampa jautrus didesniems šalčiams, ypač jei nėra sniego.

 

Žieminių rapsų išsivystymą rudenį iš dalies galima koreguoti fungicidais, turinčiais augalų augimą reguliuojančių savybių (augalų apsaugos produktų registracijos sąraše yra fungicidai folikuras ir juventus). Kitose šalyse žieminių rapsų augalų vystymuisi reguliuoti yra naudojami augimo reguliatoriai (cykocelis ir kt.), kurie Lietuvoje rekomenduojami naudoti tik javų pasėliuose. Ne visada ūkininkams pasiseka suformuoti optimalaus tankumo žieminių rapsų pasėlius, o ir tokiuose, jei ruduo šiltas ir ilgas, susidaro sąlygos augalams peraugti. Siekiant palyginti augalų augimo reguliatorių ir fungicidų, turinčių augalų vystymąsi reguliuojančių savybių, efektyvumą žieminių rapsų pasėlyje bei įtaką žieminių rapsų augalų išsivystymui rudenį, žiemojimui ir augalų derlingumui, 2003/2004 metais Lietuvos žemdirbystės institute buvo atliekami tyrimai. Šiuos tyrimus rėmė viešoji įstaiga Žemės ūkio mokslo vystymo fondas.

 

Žieminių rapsų Casino pasėlyje 2003 metais buvo įrengtas lauko bandymas, kuriame palyginta įvairių augalų augimo reguliatorių (cykocelio, cerone, modus ir terpalo) bei augalų augimą reguliuojančių savybių turinčių fungicidų (folikuro ir juventus) efektyvumas tankiame pasėlyje (apie 115 augalų/m2). Palyginimui taip pat buvo suformuotas ir optimalaus tankumo pasėlis (rankiniu būdu išretintas iki 60 augalų/m2). Optimalaus tankumo pasėlis suformuotas ir preparatai naudoti rugsėjo viduryje (augalai turėjo 4–6 tikruosius lapus).


Rapsų augalų išsivystymas rudenį


2003 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais šiltas ir drėgnas oras buvo palankus žieminių rapsų sėjai, augalams sudygti, augti ir vystytis. Praėjus mėnesiui po preparatų naudojimo (spalio mėnesio viduryje) skirtingų variantų laukeliuose augalai pagal išsivystymą labai skyrėsi. Šaknies kaklelio storiui didesnės įtakos turėjo augalų apdorojimas fungicidais, turinčiais augalų augimą reguliuojančių savybių. Šaknies kaklelis šiuose ir optimalaus tankumo laukeliuose buvo 12,8–13,4 proc. storesnis, palyginti su per tankiu pasėliu. Visos tirtos priemonės pristabdė augalų stiebo augimą – sumažino augalų augimo pumpuro aukštį nuo dirvos paviršiaus 37,3–50,8 procentais. Tai labai teigiamas poveikis, siekiant pristabdyti per daug spartų žieminių rapsų augalų vystymąsi rudenį, nes peraugę augalai daug blogiau žiemoja.

 

Augalų lapų ilgis visuose laukeliuose beveik nesiskyrė, tačiau augalų šaknies ilgis iš laukelių, kurie buvo apdoroti fungicidais, turinčiais augalų augimą reguliuojančių savybių, ir augalų augimo reguliatoriais, buvo šiek tiek mažesnis negu tankiame ir optimalaus tankumo pasėliuose. Labiausiai šaknų vystymąsi pristabdė augimo reguliatorius cykocelis – vidutinis vieno augalo šaknies ilgis buvo 14,6 proc. mažesnis negu tankiame pasėlyje augusių augalų.

 

Visos tirtos priemonės (išskyrus cerone) darė teigiamą įtaką vidutiniam vieno augalo antžeminės dalies ir šaknies svoriui. Augalų iš laukelių, apdorotų fungicidais, antžeminės dalies svoris spalio mėnesį buvo 5,0–9,9 proc. didesnis negu augalų iš tankaus pasėlio. Augalų augimo reguliatoriai cykocelis ir modus šį rodiklį didino atitinkamai 19,4 ir 33,9 procento. Vidutinis vieno augalo šaknies svoris, panaudojus tirtas priemones, padidėjo 25,6–56,0 proc., nežiūrint to, kad jos sutrumpėjo. Retesniame pasėlyje (optimalaus tankumo laukeliuose) vidutinis augalų antžeminės dalies ir šaknų svoris buvo atitinkamai 32,1 ir 61,6 procento didesnis negu tankiame pasėlyje. Išvada: geriausiai augalai išsivysto rudenį, kai pasėlis yra optimalaus tankumo (apie 60 augalų/1 m2). Tačiau iš dalies augalų išsivystymą rudenį sureguliuoti galima ir naudojant augalų augimo reguliatorius, ir fun

gicidus, turinčius augalų augimą reguliuojančių savybių.


Augalų žiemojimas


2004 metų pavasarį, atsinaujinus rapsų vegetacijai, buvo palyginta, kaip augalai žiemoja: visuose laukeliuose augalai skyrėsi nežymiai. Šiek tiek geriau rapsai peržiemojo fungicidu juventus, augimo reguliatoriumi modus nupurkštuose laukeliuose ir optimalaus tankumo pasėlyje. Visuose laukeliuose pavasarį liko 75,0–90,4 vnt. augalų/1 m2. Pasėlio tankumo ribos visuose laukeliuose pavasarį buvo optimalios. Dėl šiltos ir palankios rapsų žiemojimui 2003/2004 metų žiemos rapsų augalų žiemojimo skirtumų tarp atskirų variantų neišryškėjo.


Vystymasis pavasarį


Apdorotų laukelių augalai daugeliu atvejų pavasarį, prieš žydėjimą buvo šiek tiek storesni (storesnis šaknies kaklelis) ir truputį žemesni negu augalai tankiame pasėlyje. Vegetacijos pabaigoje didelių augalų išsivystymo skirtumų tarp atskirų variantų laukelių nenustatyta – augalų aukštis svyravo nedaug, išskyrus tai, kad šiek tiek žemesni buvo augalai augimo reguliatoriumi terpalu nupurkštuose laukeliuose. Storiausi stiebai buvo optimalaus tankumo laukeliuose – net 21,4 proc. storesni už augalų stiebus iš tankaus pasėlio.

 

Folikuras ar juventus, panaudoti rudenį, ne tik padeda sureguliuoti žieminių rapsų augalų vystymąsi, bet ir iš dalies apsaugo augalus nuo ligų, ypač fomozės. Tyrimų duomenimis, folikuru 0,5 l/ha ar juventus 0,75 l/ha rudenį apdorojus žieminius rapsus, apie 30 proc. sumažėjo fomozės pažeistų žieminių rapsų augalų skaičius, palyginus su augalų augimo reguliatoriais apdorotais laukeliais.


Rapsų derlingumas


Nustatytos 1 000 sėklų masės didėjimo tendencijos nuo visų tirtųjų priemonių, tačiau statistiškai patikimo skirtumo nebuvo gauta nė vienu atveju. 2004 metai buvo ypatingai palankūs žieminiams rapsams. Iškrito pakankamai kritulių, tad sėklų derlius užaugo didelis – apie 4 t/ha. Visos tirtosios priemonės turėjo teigiamos įtakos žieminių rapsų sėklų derliui. Optimalaus tankumo pasėlyje užderėjo net 18 proc. didesnis žieminių rapsų sėklų derlius negu tankiame pasėlyje. Augalų augimo reguliatoriai bei fungicidai, turintys augalų augimą reguliuojančių savybių, panaudoti žieminiuose rapsuose Casino, augalams esant 4–6 lapelių, stabdė augalų augimą ir vystymąsi rudenį. Augalų augimo reguliatoriai cykocelis, terpalas, cerone ir modus neturėjo toksiško poveikio žieminių rapsų augalams, stabdė augalų vystymąsi rudenį, tačiau jie nerekomenduojami naudoti žieminiuose rapsuose. Šie preparatai pagal augalų apsaugos produktų registracijos sąrašą leidžiami naudoti tik javų augimui reguliuoti.

 

Patikimiausia prielaida geram žieminių rapsų žiemojimui yra optimalaus tankumo pasėlis rudenį. Tais atvejais, kai pasėlis šiek tiek per tankus, žieminius rapsus rudenį (jiems turint 4–6 lapus) verta nupurkšti augalų augimą reguliuojančių savybių turinčiais fungicidais: rapsams rudenį leidžiama naudoti folikurą 0,5 l/ha arba juventus 0,75 l/ha. Tuo pačiu iš dalies dar apsaugosime žieminių rapsų pasėlius ir nuo ligų, ypač fomozės.