Ruduo – tinkamiausias metas patikrinti dirvose sprakšių kiekį, ypač jei pavasarį jose rengiatės auginti cukrinius ir pašarinius runkelius, bulves, burokėlius, kukurūzus.

 
Sprakšiai – tai lokaliai atskiruose laukuose išplintantys polifaginiai kenkėjai, kelerius metus kenkiantys tame lauke auginamiems augalams. Didžiausią žalą daro sprakšių lervos. Jos gyvena dirvoje ir minta požeminėmis augalų dalimis. Sprakšių lervos – kietos, geltonos ar rusvos spalvos, iki 25–30 mm ilgio, ryškiai segmentuotos kirmėlaitės su tamsesne galva ir trimis poromis krūtinės kojų. Sprakšių lervos dirvoje vystosi 3–5 metus.

Žalingiausios būna suaugusios lervos paskutiniais vystymosi metais. Daugiausiai žalos sprakšių lervos padaro bulvėms, runkeliams, kukurūzams, daržovėms. Pažeisti runkelių, kukurūzų, javų daigai pagelsta ir nudžiūsta, pažeistuose bulvių gumbuose matosi 1–3 mm skersmens skylutės. Sprakšių lervų suvarpyti bulvių gumbai praranda prekinę išvaizdą ir vertę, greičiau genda sandėliuojami.

Per lervų išgraužtas skylutes į gumbą patenka grybinė ar bakterinė infekcija, ir tokie gumbai greičiau sugenda saugyklose. Taip atsitinka ir su sandėlyje laikyti skirtais šakniavaisiais. Didžiausias sprakšių lervų pavojus būna sėjant ar sodinant augalus į šviežiai suartus dirvonus, ilgai laikytas daugiametes žoles ar šiaip varputėtas dirvas. Augalams sprakšių lervos žalingesnės būna sausą vasarą, kai dirvoje trūksta drėgmės. Tuomet jos telkiasi augalų šaknų zonose ir, grauždamos požemines augalo dalis, apsirūpina ir maistu, ir drėgme.

Jei auginsite sprakšių lervų pažeidimams jautrius augalus, jiems skirtas dirvas reikėtų patikrinti ir nustatyti jose užsikrėtimo sprakšių lervomis laipsnį. Tiriamame plote, einant įstrižainėmis ar šachmatine tvarka, kasamos 50x50 cm dydžio ir 30 cm gylio duobelės, iš kurių iškastas dirvožemis pilamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento ir, susmulkinus dirvožemio grumstelius, atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos sprakšių lervos. Lauke, kurio plotas iki 5 ha, kasamos keturios duobelės; iki 50 ha ploto lauke – dešimt duobelių. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre (duobelėje rasta lervų kiekį padauginus iš keturių).

Nepatikrinus dirvos užsikrėtimo sprakšių lervomis rudenį, dirvos analizę galima atlikti ir pavasarį, prieš augalų sėją ar sodinimą. Tačiau tiksliau dirvos užsikrėtimo laipsnį sprakšių lervomis galima nustatyti dirvą tikrinant rudenį, kadangi pavasarį dar ne visos lervos iš žiemojimo vietų būna pakilusios į armeninį dirvos sluoksnį.

Sprakšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams yra skirtingos, be to, priklauso nuo augalų auginimo technologijų. Runkelius sėjant vienadaige sėkla, tikslaus išsėjimo mašina, 1 m2 dirvos neturėtų būti daugiau kaip trys sprakšių lervos. Ta pati žalingumo riba nustatyta ir plačiais tarpueiliais auginamiems kukurūzams. Bulves, ypač ankstyvųjų veislių, rizikinga auginti dirvose, kurių 1 m2 randama daugiau kaip 5 sprakšių lervos.

Lauko užsikrėtimo sprakšių lervomis laipsnis priklauso nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos. Sprakšiai kiaušinėlius deda į praretėjusius daugiamečių žolių laukus, varputėtus, neintensyviai dirbamus kitų žemės ūkio augalų pasėlius. Intensyvus žemės dirbimas ne tik naikina piktžoles ir daro laukus netinkamus sprakšiams daugintis, bet ir išverčia dirvos paviršiun joje gyvenančias sprakšių lervas. Čia dalį jų sulesa paukščiai, dalis žūsta nuo mechaninių pažeidimų ar išdžiūsta saulėje. Kai kurių autorių duomenimis, net 60 proc. lervų žūna tuoj po derliaus nuėmimo skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu.

Kaupiamųjų augalų pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. Sprakšiai mėgsta rūgščias dirvas, todėl tokias dirvas reikėtų kalkinti. Nuo sprakšių galima apsiginti laikantis sėjomainos reikalavimų. Dotnuvoje bulvės buvo augintos nepalankioje sprakšiams daugintis keturių laukų sėjomainoje – su vienu dobilų lauku, dviem vasarinių javų ir vienu bulvių lauku. Dirvos užsikrėtimas sprakšių lervomis tesiekė 0,5–1,5 lervos viename kvadratiniame metre. Sprakšių lervos pažeidė tik 2–5 proc. bulvių gumbų.

Šiuo metu nuo sprakšių cheminių apsaugos priemonių Lietuvoje nėra registruota.