Visais laikais Lietuvoje kiaulininkystė buvo svarbi gyvulininkystės šaka. 
Kiaulių ir kiaulienos eksportas 1930–1939 m. sudarė apie 30 proc. viso užauginto kiekio. Lietuviški bekonai buvo eksportuojami į Angliją, Vokietiją, Sovietų Sąjungą. Sovietmečiu kiaulininkystė buvo pasiekusi didžiausią gamybos lygį, nes apie 40–50 proc. mėsos buvo išvežama į kitas respublikas.

Kiaules 1983 m. pradžioje augino 28 tarpūkinės kiaulininkystės įmonės, vėliau – net 33. Kai vyko žemės ūkio pertvarka ir privatizavimas, veikiančius kiaulininkystės kompleksus pavyko išsaugoti. Keli šimtai žemės ūkio bendrovių, nemažai privačių ūkių ir 30 stambių pramoninio tipo kompleksų augino beveik pusę visų kiaulių. Kita jų dalis, per 500 tūkst. vienetų, augo ūkininkų ir šeimos ūkiuose (jie laikė iki 10 kiaulių).

Pagal 2003 m. paskutinį visuotinį žemės ūkio surašymą šalyje buvo 65 ūkiai, vidutiniškai auginantys per 7 tūkst. kiaulių, o 430 tūkst. vienetų auginta labai smulkiuose ūkiuose (iki 10 kiaulių). Tik apie 5 proc. ūkių (8 tūkst.) yra prekiniai, kiti kiaules augina tik savo reikmėms.

Narystė ES

Stojant į ES, labiausiai bijota didelės lenkų, vokiečių ir danų kiaulių augintojų konkurencijos. Nors supirkimai iš šalies ūkių mažėja, tačiau stambieji kiaulių augintojai yra pajėgūs konkuruoti šalies rinkoje ir savo pozicijų užleisti nežada.

Per 2004 m. kiaulių buvo supirkta 4,8 proc. mažiau negu 2003 m., tačiau daugiau negu 2001–2002 m.

Per 2005 m. sausio–gegužės mėnesius skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės supirko 268 tūkst. kiaulių. Palyginti su tuo pačiu 2004 m. laikotarpiu, kiaulių supirkta 9 proc. mažiau, tačiau vidutinė supirkimo kaina per šį laikotarpį buvo 3,4 proc. didesnė.

Birželio mėnesio viduryje (24 savaitę) Lietuvoje E kategorijos kiaulienos skerdenų supirkimo kaina buvo 489,5 Lt/100 kg, o tos pačios klasės vidutinė ES kaina – 494,1 Lt/100 kg. Pačios mažiausios kainos tuo metu buvo Danijoje – 411,0 Lt/100 kg ir Lenkijoje – 433,2 Lt/100 kg, didžiausios – Graikijoje (573,3 Lt/100 kg), Portugalijoje (573,2 Lt/100 kg), Ispanijoje (559,8 Lt/100 kg) ir Jungtinėje Karalystėje (529,7 Lt/100 kg).

ES šalių vidutinė kiaulių supirkimo kaina per metus sumažėjo 3 proc., tačiau kai kuriose šalyse pokyčiai daug didesni.

Lietuvoje net 62 proc. skerdžiamų kiaulių yra S ir E klasės. Toks kokybės įvertinimas gana geras, palyginti su ES kokybiniais rodikliais. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokių klasių kiaulių taip pat skerdžiama apie 62 proc.

Pagal bendrovių, iš kurių mėsos perdirbimo įmonės per metus supirko daugiau kaip 50 proc. visų kiaulių, statistinius ir finansinius duomenis, pelningai kiaulės buvo auginamos net trejus iš ketverių paskutiniųjų metų.

Kiaulių auginimo rentabilumas 2001 m. sudarė 16 proc., o 2004 m. – 13 proc. Per 4 metus priesvorio savikaina sumažėjo 25 proc. Tiek pat sumažėjo ir pašarų sąnaudų vertė priesvoriui (2001 m. – 2,60, 2004 m. – 1,97 Lt/kg). Pašarų sąnaudų (o jos savikainoje sudaro apie 63 proc.) vertės mažėjimui didžiausią įtaką turėjo geresni priesvoriai ir pašarų kokybė.

Nepakankamas kiaulių auginimo efektyvumas (kritimai dėl ligų ir netinkamų auginimo sąlygų, palyginti mažas paršelių skaičiaus gimstamumas, maži priesvoriai dėl prastos pašarų kokybės, veislinių savybių ir pan.) lemia gamybos rezultatus ir yra pagrindinis rezervas padėčiai gerinti. Danijos ir Vokietijos ūkininkai iš esamos bandos vienos paršavedės per metus sugeba išauginti beveik po dvi realizuojamas kiaules, o Lietuvos bendrovės – tik 1,5 kiaulės.

Pokyčiai

Kelerius pastaruosius metus mėsos perdirbimo sektoriuje vyko aktyvūs struktūriniai pokyčiai. Investicijos į naujas technologijas sudarė per 125 mln. Lt, iš jų SAPARD programos investicijos – 56,3 mln. Lt. Sėkmingai modernizuotos perdirbimo įmonės atitinka aukštus ES reikalavimus. Tiekti produkciją bendrajai ES rinkai teisę turi 34 paukščių ir gyvulių skerdyklos ir 38 mėsos perdirbimo įmonės. Tačiau visą dešimtmetį persitvarkanti mėsos pramonė rinkoje suformavo gana daug mažų perdirbimo įmonių, kurioms konkuruoti ES rinkoje bus sunku. Iki šiol aktualios išlieka rinkodaros, kokybės ir aplinkosaugos valdymo sistemų problemos.

Kiaulienos gamyba mėsos perdirbimo įmonėse 2004 m. buvo 2,1 karto didesnė negu 2000 m. ir siekė 49,8 tūkst. t. Per šį laikotarpį skerdžiamų kiaulių kiekis išaugo 35 proc., jų supirkimai – 70 proc.

Mėsos perdirbėjų realizuojamos kiaulienos vidutinė kaina jau treti metai beveik nesikeičia – 2003 m. ji buvo 5,91, 2004 m. – 5,99, 2005 m. sausio–kovo mėnesiais – 5,98 Lt/kg.

Vartojimas

Beveik visa kiauliena (99,2 proc.) parduodama šalies rinkoje. Per 2002–2005 metus didžiausia kiaulienos mažmeninė kaina buvo 2002 m. Kainų mažėjimui įtakos turėjo nuo 2003 metų įsigaliojusi 5 proc. PVM tarifo lengvata šviežiai atšaldytai mėsai.

Lietuvoje 2005 m. gegužę mažmeninė kiaulienos kaina buvo 26 proc. mažesnė negu Estijoje ir 7 proc. – negu Latvijoje. Kainų stabilumas skatino kiaulienos vartojimą. Per paskutiniuosius ketverius metus šios mėsos suvartojimas išaugo nuo 25,4 iki 39,0 kg 1 gyventojui per metus (ES šalių vidurkis – 43,8 kg/1 gyventojui).

Per 2002–2004 m. kiaulienos eksportas mėsos balanse sudarė tik apie 1 proc., o importas – apie 10 proc. Kiaulienos importas sudarė apie ketvirtadalį visos suvartotos mėsos. Jos nepakanka vidaus rinkoje (2004 m. šis rodiklis neviršijo 90 proc.), todėl tai iš dalies riboja kiaulienos eksportą.

Per 2005 m. sausio ir gegužės mėnesius į Lietuvą buvo įvežta 8,1 tūkst. t kiaulienos. Tai 3,1 proc. daugiau negu per tą patį 2004 m. laikotarpį. Vidutinė importuotos mėsos kaina (521,9 Lt/100 kg) rodo, kad buvo įvežama geros kokybės kiauliena. Daugiausia kiaulienos įvežta iš Lenkijos (39 proc. viso importo), Suomijos (15 proc.) ir Vokietijos (14 proc.). Gyvų kiaulių importas sudarė tik 10 proc. visos kiaulienos vertės. Per 85 proc. visų kiaulių (vidutinė kaina 4,03 Lt/kg gyvojo svorio) įvežta iš Lenkijos.

Perspektyvos

ES plėtra iš esmės pakoregavo kiaulienos gamybą Lietuvoje: išaugo kiaulienos vartojimas šalyje; dėl kiaulienos trūkumo padidėjo importas. Danų verslininkų noras auginti kiaules Lietuvoje rodo, kad šis verslas yra pelningas ir perspektyvus. Dabartinė kiaulių supirkimo kaina stabili, o galimi kainų šuoliai turėtų būti laikini ir priklausys nuo jautienos kainų kitimo. Gamybos išlaidos yra mažesnės už realizuojamą kainą. Pagrindinė žaliava – grūdai pašarui artimiausiais metais brangti neturėtų.

Europos Sąjunga kiaulių augintojų tiesiogiai nesubsidijuoja, tačiau netiesiogiai tai daroma per tiesiogines išmokas už grūdų auginimą, per struktūrinius fondus tvartams modernizuoti, mėšlidėms įrengti bei pašarų įrangai įsigyti. Veislinėms kiaulėms įsigyti parama skiriama iš Kaimo rėmimo programos, tačiau tenka pripažinti, kad kiaulių augintojai gana pasyvūs – per 2004–2005 m. tik 8 iš jų pateikė paraiškas paramai iš ES struktūrinių fondų gauti.