- Jurgita ZALECKIENĖ, KAUNAS-TALINAS-HELSINKIS
- Mano ūkis
Liepos pabaigoje grupė Lietuvos daržovių augintojų dalyvavo seminare-išvykoje į Suomiją, aplankydami Latviją ir Estiją. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto organizuotoje kelionėje į dešimt metų ES sudėtyje esančią Skandinavijos šalį mūsų ūkininkai įsitikino, kad lietuviški daržovių laukai niekuo nenusileidžia suomiškiems, o štai produkcijos prekinio paruošimo ir perdirbimo srityje mes dar gerokai atsiliekame.
Aplankytų ūkių šeimininkai tvirtino, kad devyni iš dešimties ūkininkų buvo nusiteikę prieš stojimą į ES, nes labai baiminosi žemės ūkio produktų kainų kritimo, bet dabar jie pripažįsta, kad vyriausybė suderėjo labai geras sutarties sąlygas, ir Suomijos žemės ūkio sektorius sustiprėjo. Tiesa, pasak ūkininkų, popierizmas ir biurokratija – didžiulė. Kai kurių dokumentų ir formų žemdirbiai patys net nesugeba užpildyti, bet jie turi daugybę patarėjų ir konsultantų, atvažiuojančių į ūkius (dauguma konsultacijų yra nemokamos).
Suomijos žemės ūkio ministerijos specialistas Veli-Pekka Reskola sakė, kad nuo įstojimo į ES iki pernai metų ūkių sumažėjo 28 proc. (nuo 99 964 iki 72 054), bet vidutinis ūkio dydis padidėjo 45 proc. (nuo 21,7 ha iki 31,5 ha). Be to, padvigubėjo ūkių, kurių dydis per 50 ha (nuo 6 490 iki 12 713). Palyginimui: Lietuvoje yra apie 270 000 ūkių, iš jų ūkių, turinčių per 50 ha žemės šiek tiek daugiau kaip 5 000; vidutinis ūkio dydis 10,4 ha.
Po įstojimo į ES Suomijoje padidėjo morkų ir svogūnų gamyba, išsiplėtė cukinijų, brokolių ir salotų plotai, tačiau mažiau auginama kopūstų. Suomijos pirkėjai labai mėgsta ir vertina vietinę daržovių produkciją, o daržovių augintojai (ir vyriausybė) moka organizacijai, propaguojančiai nacionalinės produkcijos vartojimą. Nacionalinė parama skiriama ir už sandėliuose laikomą produkciją, nes, lyginant su kitomis ES šalimis, suomių augintojai daug ilgiau turi sandėliuoti daržoves.
Suomijoje yra tik 6 gamintojų organizacijos (GO), turinčios pripažinimą ES (3 daržovių augintojų, po vieną uogų, vaisių bei uogų ir produkcijos perdirbimo). Juridinis GO statusas – 4 kooperatyvai ir dvi bendrovės. GO priklauso 10 proc. augintojų, jų realizuojama produkcija užima apie 12 proc. vaisių ir daržovių rinkos. Organizacijos turi nuo 10 iki 148 narių. GO nepopuliarumą specialistai linkę aiškinti uždaro suomių charakterio ypatumais, kiekvieno augintojo noru būti savarankiškam, strateginių eksporto rinkų neturėjimu. Trukdo ir gana dideli atstumai tarp ūkių (situacija labai primena Lietuvą). Suomijos žemės ūkio ministerija skatina bet kokių kooperatyvų kūrimąsi, kurie vėliau galėtų organizuotis į GO.
Suomijos žemės ūkis
Suomijoje yra apie 72 tūkst. ūkių, didžioji jų dalis (88,6 proc.) – privatūs. Vidutinis Suomijos ūkis turi 31,5 ha dirbamos žemės, 46 ha miško, viename ūkyje vidutiniškai dirba 2,3 žmonės. Kasmetinės pajamos – 15 100 eurų.
Suomijoje stiprus šiltnamių ūkis – daržovės auginamos 259 ha plote (Lietuvoje šiemet deklaruota 166 ha). Iš kiekvieno šiltnamių hektaro per metus gaunama 267 tonos produkcijos (nuimami keli derliai). Didžioji dalis produkcijos auginama mineralinėje vatoje, praktikuojamas ir kombinuotas auginimo būdas: apatinė substrato dalis – durpės, o viršutinė – mineralinė vata (mat durpes lengviau utilizuoti). Visi daigai auginami tik mineralinėje vatoje. Šiltnamiuose naudojamos tik biologinės augalų apsaugos priemonės. Šiltnamiuose privaloma uždara laistymo sistema, kad į
aplinką nenutekėtų jokių trąšų likučių. Taip sutaupoma iki 60 proc. vandens ir iki 40 proc. trąšų. Agurkai šiltnamyje keičiami keturis kartus, pomidorai – du kartus per metus; derlius skinamas 9–10 mėnesių per metus, iš 1 m2 priskinama 100 kg. Šiltnamiams, kuriuose produkcija auginama 8 ir daugiau mėnesių, per metus mokama 11 eurų/m2 subsidija.
Morkų augintojas
Iš Karelijos į Suomiją atsikraustęs ūkininkas Jari Kankanen dirba 65 ha žemės (iš jų nuosavos 10 ha). Pasak ūkininko, daugiau žemės nežada pirkti, nes jo apylinkėse ji brangi – vienas hektaras kainuoja iki 10 000 eurų. Derlingų dirvų nuoma taip pat nepigi – 800 eurų už hektarą. Javus augina 20 ha, o likusiame plote – daržoves, daugiausia morkas (Napoli F1, Nevis F1, Nanda F1, Yaya F1). Morkas kasti pradeda rugsėjo pabaigoje, o baigia spalio pabaigoje. Kasa „Asa-Lift“ firmos kombainu. Per valandą prikasa 20 konteinerių po 500 kg. Morkas supila į plastikinius perforuotus maišus ir sudeda į konteinerius. Derlių sandėliuoja iki balandžio pabaigos ar gegužės pradžios. Nestandartines morkas pašarams nuperka žirgų augintojai.
Morkas ūkininkas tiekia prekinio paruošimo įmonei „Ruokakesko OY“. Vasarą visos daržovės pirmiausia atvėsinamos šaltame vandenyje iki 6oC, kartu ir nuplaunamos. Per parą ceche apdorojama 210 tonų produkcijos, veikia trys svėrimo ir penkios fasavimo linijos. Daržoves įmonei tiekia dešimt stambių daržovių augintojų (iš jų 6 yra išeiviai iš Karelijos) ir apie 50 smulkių.
Ūkininkas, kurio kieme išrikiuota daug naujos technikos, sakė už ją visada mokantis grynaisiais; paskutinį kartą iš banko skolinosi 1992 m., kai pirko savo ūkį. Sezono metu ūkyje dirba darbininkai iš Bulgarijos, Latvijos, Baltarusijos, bet šeimininkas labiausiai vertina talkininkus iš Latvijos ir Lietuvos.
Šalia gamyklos – unikalus gamtos kampelis
Prie Uusikaupunki miestelio įsikūrusi „Kemira GrowHow“ trąšų gamykla veiklą pradėjo 1965 m. Kasmet joje pagaminama 1 mln. 100 tūkst. tonų produkcijos: azoto, fosforo ir kalio trąšų. 54 proc. produkcijos eksportuojama, 46 proc. parduodama Suomijoje. Per metus iš Uusikaupunki uosto išplaukia 217 pakrautų laivų. Pagrindinės eksporto šalys – Kinija, Kenija, Tailandas, Tanzanija ir Danija. Didžioji dalis eksportui skirtų trąšų (net 87 proc.) iškeliauja palaidos (beje, dažnai pietinių šalių vartotojai pageidauja spalvotų trąšų, pavyzdžiui, Ispanijos rinkai trąšų granulės dažomos geltonai, raudonai ir baltai). Pernai gamyklos apyvarta siekė 1 155 mln. eurų. 2 proc. nuo apyvartos skiriama moksliniams tyrimams. Netoli Helsinkio yra 100 ha ploto bandymų laukai, kuriuose išmėginami visi produktai.
Šalia gamyklos suformuota unikali vieta – 14 ha ploto sena gipso kasykla buvo užpilta 0,5 m molio sluoksniu bei derlingu dirvožemiu. Žemėje buvusios sėklos sudygo, ir dabar tai yra unikali laukinės gamtos bendrija, kurioje žydi retos laukų gėlės, veisiasi gausybė vabzdžių ir paukščių.
Ekologinis ūkininkavimas
Suomijoje labai didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, itin skatinama ūkininkauti ekologiškai. Pirmieji ekologiniai ūkiai Suomijoje pradėjo kurtis 1980 m. Pernai šalyje buvo beveik 5 tūkst. ekologinių ūkių (6,6 proc. visų ūkių), ekologiškai ūkininkaujama 162 023 ha plote (7,3 proc. visos dirbamos žemės). Vidutinis ekologinio ūkio dydis 33,2 ha. Per pastarąjį dešimtmetį (nuo 1995 m.) augalininkystės ūkių padaugėjo 75 proc., o ekologiniai plotai išaugo net 263 proc. (Plačiau apie ekologinę žemdirbystę Suomijoje skaitykite spalio mėnesio „Mano ūkio“ numeryje).
