Didžiąją dalį Rusnės salos ploto užima polderinės pievos, kurios rudenį, žiemą ir pavasarį būna visiškai arba iš dalies apsemtos vandens. Vandens perteklius iš pievų pavasarį yra išpumpuojamas specialiai tam įrengtomis siurblinėmis. Toks vandens režimas į šiuos pievų plotus privilioja aibes paukščių. Pavasarinių ir rudeninių migracijų metu ir apsemtos pievos, ir dangus virš jų tirštas žąsų, ančių, gulbių ir kitų sparnuočių klegėjimo. Pavasarį ir vasarą pievose gausiai peri pievų ir pelkių paukščiai. Siekiant išsaugoti šio krašto unikalumą, buvo įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Didžioji Rusnės salos dalis paskelbta Europos Sąjungos svarbos saugoma „Natura 2000“ teritorija.

Derinami gamtosaugos ir ūkiniai interesai

Šios salos specifika ir gamtosaugos reikalavimai suformavo Lietuvos sąlygoms ne visai tradicinį ūkininkavimo būdą. Ūkininkauti Rusnėje reikia taip, kad nenukentėtų nei gamta, nei žemdirbio pajamos. Siekdamas vietos ūkininkams padėti įgyvendinti šiuos tikslus, Lietuvos gamtos fondas 2003 m. pradėjo vykdyti gamtosauginį projektą „Rusnės salos apsauga Nemuno deltoje“. Pagrindinis projekto tikslas – paskatinti vietos ūkininkus užsiimti aplinkai palankiu mėsinių galvijų auginimo verslu. Vakarų šalyse jau nebe naujiena saugomose gamtos teritorijose matyti besiganančius galvijus, kurie suformuoja kupstuotus žolynus, tinkamus retiems ir saugomiems paukščiams perėti. Projektą remia Pasaulio aplinkosaugos fondo Mažųjų projektų programa.

Projekto veikla

Gamtosauginio ūkininkavimo projektas įgyvendinamas 56 ha polderinių pievų teritorijoje. Minėta teritorija yra suskirstyta į du sklypus, kuriuose vykdoma skirtinga veikla. Pirmajame sklype pievos šienaujamos ne anksčiau kaip nuo liepos 15 d. Toks iš dalies vėlyvas šienavimas reikalingas tam, kad pievose perintys saugomi paukščiai suspėtų išperėti jauniklius. Šienas sušeriamas mėsiniams galvijams žiemą. Antrajame sklype 20 ha ganomi mėsiniai Herefordų veislės galvijai, kurių tankumas viename hektare 0,7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV). Ganiavos sezono pabaigoje ganyklos plotai yra nušienaujami smulkintuvu. Toks ganymo būdas suformuoja kupstuotą ganyklą, kurioje peri saugomos tilvikinių paukščių rūšys.

Nauda gamtai – nauda ir ūkininkams

Projekto vykdytojai siekia sukurti tokias sąlygas, kad ir gamtos apsauga, ir ūkininkavimas būtų efektyvūs. Nors projektas vykdomas tik antrus metus, tačiau jau matyti realūs tokios veiklos rezultatai. Pirmaisiais projekto metais ekstensyviai ganytuose plotuose labai pagausėjo perinčių tilvikinių paukščių. Plotuose, kuriuose buvo vėliau šienaujama, šiemet registruota nauja saugoma paukščių rūšis.

Mėsinius gyvulius prižiūri du vietos ūkininkai pagal sudarytas gyvulių priežiūros ir pievų šienavimo sutartis. Pagal projekte numatytą schemą visi gimę buliukai kaip atlygis už darbą tampa ūkininko nuosavybe, o telyčaitės grįžta į motininę bandą arba yra perduodamos naujiems, į projekto veiklą įsijungiantiems ūkininkams. Jiems jau atiteko trys mėsiniai buliukai, dvi telyčaitės, keturios karvės žindenės. Taip ūkininkai skatinami formuoti nuosavas mėsinių galvijų bandas. Gyvulių augintojai taip pat yra remiami žemės ūkio technika, ganymo įranga, nemokamai konsultuojami. Tikimasi, kad ateityje tokia veikla užsiimantys ūkininkai gaus išmokas už žemės naudmenas bei įgyvendinamas agroaplinkosaugos priemones.

Pradėjus rengti projektą, nebuvo lengva įtikinti vietinius gyventojus jame dalyvauti. Kaimo žmonės atsargiai žiūrėjo į siūlomas naujoves. Pasak projekto dalyvio – ūkininko Ramūno Paleko, tokia veikla greitos naudos ir pelno neatneš, tačiau tai yra rimta investicija, formuojant nuosavą mėsinių galvijų bandą. Ūkininkas Vidmantas Marcinkevičius augina melžiamas karves ir tikisi ateityje gauti papildomų pajamų iš mėsinių galvijų, kuriuos pradėjo laikyti, įsijungęs į projekto veiklą.

Nors minėtas projektas ir baigsis šių metų pabaigoje, tačiau Lietuvos gamtos fondas kartu su vietos ūkininkais planuoja tęsti pradėtą veiklą, kad Rusnės saloje paplistų tvarus ūkininkavimo būdas. Planuojama išplėsti pievų plotus, padidinti gyvulių bandą, į šia veiklą įtraukti daugiau salos ar pamario ūkininkų. Tikėtina, kad ateityje taip ūkininkauti bus perspektyvu, nes ES vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria agroaplinkosaugos priemonėms.