Šiemet Lietuvoje aptikti pirmieji bakterinės degligės židiniai. Vieno sezono metu liga gali sunaikinti visą kriaušių ar obelų medelyną.

Bakterinę degligę (Fireblight angl., Feuerbrand vok., Colpo di fuoco it., Zaraga ogniova lenk.) sukelia bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al. Ši bakterija pavojingiausių, agresyviausių augalams patogeninių bakterijų sąraše užima antrąją–trečiąją vietą. Ji gali pažeisti daugiau kaip180 erškėtinių šeimos (Rosaceae) augalų rūšių iš 39 genčių. Pagrindiniai ligos sukėlėjo augalai šeimininkai yra kriaušės (Pyrus L.), obelys (Malus L.), gudobelės (Crataegus L.), kauleniai (Cotoneaster Ehrh.), šermukšniai (Sorbus L.), cidonijos (Cydonia Mill.), dyglainės (Pyracantha M. Roem.), svarainiai (Chaenomeles Lindl.), lokvos (Eriobotrya Lindl.), šliandros (Mespilus L.), medlievos (Amelanchier Med.), Photinia davidiana ir kt. Jautriausi patogenui 1–4 metų sodinukai. E. amylovora gali pažeisti visas augalo šeimininko dalis.

Bakterinė degligė pirmą kartą buvo pastebėta JAV 1780 metais Niujorko (New York) valstijoje. Tik po šimto metų (1883 m.) buvo nustatyta, kad ligą sukelia bakterija E. amylovora. Tai vietinė Šiaurės Amerikoje paplitusi bakterija. Vėliau, 1920 m., ji buvo atrasta Naujojoje Zelandijoje. Šiuo metu E. amylovora nustatyta 43 pasaulio šalyse. Pirmą kartą bakterinė degligė Europoje (Anglijoje) buvo pastebėta 1957 m. Šiais metais pirmieji bakterinės degligės židiniai aptikti Lietuvoje.

Bakterijos vystymosi ciklas

Vieno sezono metu liga gali sunaikinti visą kriaušių ar obelų medelyną, bet gali pasireikšti ir tik ant atskirų žiedynų ar šakų. Todėl sunku nusakyti ekonominę ligos žalą. Bet ji labai akivaizdi, nes būtina sudeginti ne tik visus užkrėstus augalus, bet ir kitus 10–20 m spinduliu esančius augalus šeimininkus.

Apie bakteriją parašyta daugiau kaip 5 tūkst. studijų, bet jos vystymosi ciklas iki šiol dar iki galo neišaiškintas. Žinoma, kad bakterija gali gyventi kaip epifitas ir endofitas, bet, susiklosčius palankioms sąlygoms, tampa ypač agresyviu patogenu. Per tris paras gali pažeisti 15 cm ilgio augalo šakelę.

Liga plinta, kai pakankamai drėgna (per 70 proc.) ir šilta (patogenas gali daugintis esant plačiam temperatūros diapazonui: nuo 15 iki 32oC). Karštu vasaros laikotarpiu liga gali sustoti plisti, tačiau vėl atsinaujinti rudenį.

Mūsų krašto klimatas šiemet labai palankus bakterijai daugintis: aplinkos temperatūra per 24oC išsilaikė daugiau negu keturias dienas (tai labai svarbus faktorius), buvo pakankamai drėgna, šiltos naktys. Tuo metu žydėjo gudobelės. Todėl neatsitiktinai pirmasis bakterinės degligės židinys rastas gudobelių gyvatvorėje Vidurio Lietuvoje. Užkratas greitai paplito į kaulenius. Bakterija dar aptikta ir kriaušėse bei obelyse.

Ligos sukėlėjas plinta su vėju, lietumi, kruša. E. amylovora – pirmoji išaiškinta augalų patogeninė bakterija, kurią platina vabzdžiai (bitės, amarai, vapsvos, musės ir kt.), migruojantys paukščiai. Ji gali būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, retai – su vaisiais, eksudatu ištepta tara ar pakavimo medžiaga.

Į augalą ligos sukėlėjas patenka per žioteles, žiedus, šakelių, stiebų, kamienų žaizdeles, įtrūkimus. Užkratas – visas augalas (išskyrus sėklas), t.y. iš jo žaizdų išsiskyręs eksudatas.

Pirminė infekcija prasideda pavasarį žiedynuose, vasarą liga persimeta į augalo šakas ir vaisius, o rudenį jau susiformuoja vėžinės žaizdos (vėžiai). Bakterija žiemoja vėžių pakraščiuose, o pavasarį ciklas kartojasi.

Išoriniai ligos požymiai

Augalams žydint galima buvo pastebėti pajuodavusius žiedynus arba tik kelis žiedus žiedyne. Vėliau, ligai progresuojant, pažeidžiami jauniausi, tuo pačiu ir jautriausi, ūgliai bei šakos. Jie įgauna neįprastą formą – užsilenkia kabliu. Tai vienas iš būdingiausių ligos požymių. Anksti ryte, kol dar nekaršta, galima pastebėti iš pažeistų augalų dalių besisunkiantį balkšvą eksudatą. Karštyje jis įgauna gelsvą gintarinį atspalvį, išdžiūva. Jei nuo infekuotos šakutės nuluptume žievę, po ja pastebėtume margą, marmurinį piešinį. Vasaros antroje pusėje infekuotose šakutėse formuosis vėžinės žaizdos (plačiau apie ligos požymius skaitykite „Mano ūkio“ 2004 m. sausio mėn. numeryje).

Svarbu bakterinės degligės požymių nesumaišyti su kitų ligų panašiais požymiais, kurie atsiranda, kai augalus pažeidžia kitos bakterijos ar grybai. Jei šakutės džiūsta dėl džiūvos, kuri apjuosia šakutes ir jos atrodo lyg būtų užsmaugtos, o ligos vystymasis toje vietoje sustoja – tai ne bakterinė degligė. Jei augalas užkrėstas E. amylovora, augalo audiniai būna drėgni, nėra aiškios ribos tarp sveiko ir pažeisto audinio, mediena įgauna lyg oranžinį atspalvį, lapai juoduoja, tampa nekroziški, bet nenukrenta. Bakterinei degligei būdingas nenuoseklus vizualinis išorinių ligos požymių pasireiškimas tame pačiame augale. Kai patogenas, slinkdamas medelio kamienu žemyn, užkrečia vis naujus audinius, vizualiai pažeidimas gali atrodyti ne kaip ištisinė žaizda, o kaip atskiros dėmės.

Vasaros pabaigoje, vėstant orams, galima laukti antrinės infekcijos protrūkių, nes šiemet labai didelės siurbiančiųjų vabzdžių, ypač amarų, populiacijos. Amarai gali labai išplatinti ligos sukėlėją. Tačiau ir šilti, trumpi lietūs vasaros metu sudaro labai palankias sąlygas bakterijai daugintis ir plisti žemyn. Ligai būdinga, kad ji nuo augalo viršūnės plinta žemyn iki šaknų.