Dėl vis palankesnių rinkos sąlygų Lietuvoje plečiasi rapsų auginimas. Moksliniai tyrimai bei praktinė patirtis rodo, kad rentabiliau yra auginti žieminius rapsus. Jų derliaus potencialas mūsų klimato bei dirvožemio sąlygomis viršija 5 t/ha, o vasarinių – tik apie 3 t/ha. Rapsų sėklų kainos sparčiai didėja, todėl efektyvus jų naudojimas turi ne tik ūkinę, bet ir ekonominę reikšmę.

Vėluoti rapsų sėją – rizikinga

Vasarinių rapsų brendimas neretai užsitęsia iki rugsėjo, kai padaugėja lietingų dienų. Todėl reikėtų žieminių rapsų plotus plėsti, o vasarinių – mažinti.

Sėjant žieminius rapsus po rugpjūčio 10 dienos, kiekvieną vėluojamą dieną didėja rizika, kad augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemojimui. Pasėjus rapsus rugpjūčio 15 dieną, belieka tikėtis tik ilgo ir šilto rudens, kad augalai suspėtų išauginti gausią lapų sistemą ir stiprią pagrindinę šaknį. Tačiau mūsų klimato zonoje toks ruduo pasitaiko retai. Iki žiemos šalčių rapsai turi suspėti išauginti bent 8–10 lapų skrotelę ir 8–12 mm storio šaknies kaklelį. Tokie augalai yra atsparūs žiemos šalčiams ir pavasarį dažnokai pasitaikantiems augalų iškilnojimams (dėl didelių dienos ir nakties temperatūrų svyravimų).

Jei rapsų šaknys nepakankamai tvirtos, dirvos kilnojimosi metu jos nutrūksta ir augalai žūva. Dažnai pasitaiko, kad iš pažiūros neblogai peržiemojęs rapsų pasėlis pavasarį dėl iškilnojimo sunyksta per keletą dienų.

Žieminiai rapsai optimalią būklę pasiekia tik tada, kai nuo sudygimo pradžios iki vegetacijos pabaigos rudenį praeina 60–80 dienų, oro temperatūrai laikantis aukštesnei kaip 5°C. Daugiamečių meteorologinių stebėjimų duomenys rodo, kad Lietuvoje tai įmanoma tik pasėjus rapsus rugpjūčio pradžioje. Tiesa, hibridinių veislių rapsus galima pasėti 5–7 dienomis vėliau, nes jie sudygę sparčiau vystosi ir reikiamą būklę pasiekia anksčiau negu linijinių veislių augalai.

Sėjos laiką dažnai lemia rapsų priešsėlio derliaus nuėmimo laikas. Didelė tikimybė, kad šiais metais javų derliaus nuėmimas gali šiek tiek vėluoti ir dirvą rapsų sėjai paruošti gali pritrūkti laiko. Naudojant tradicinę dirvos dirbimo sistemą, t. y. skusti ražienas ir vėliau jas suarti, tikrai bus sunku suspėti. Kai kurių augintojų patirtis rodo, kad daug paprasčiau ir pigiau galima paruošti dirvas rapsų sėjai be įprasto arimo. Tuomet po javų derliaus nuėmimo sekliai įdirbamos ražienos ir prieš rapsų sėją dirva toliau ruošiama priešsėjinio dirbimo agregatais. Žinoma, lauke neturėtų būti gausu daugiamečių piktžolių (varpučių, usnių, pienių) – jas reikėtų naikinti raundapu.

Optimali sėklos norma

Geriau, kai žieminių rapsų pasėlis yra retesnis, negu per tankus. Tankiai sudygę augalai konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų. Stengdamiesi vienas kitą nustelbti rapsai per daug ištįsta, didžiausią energijos dalį skiria antžeminei daliai auginti ir mažiau šaknims. Tokiuose pasėliuose antžeminė augalų dalis būna vešli, didžioji dalis lapų yra vertikalioje padėtyje, stiebai ištįsę, augimo kūgelis pakilęs aukščiau negu 3 cm nuo žemės paviršiaus, pagrindinė šaknis plona ir silpna.

Mažiau patyrę augintojai linkę sėti rapsus tankiau manydami, kad dalis augalų per žiemą išnyks ir pavasarį liks normalaus tankumo pasėlis. Tai labai klaidinga nuomonė. Pirmiausia, niekados nebūna taip, kad vienas ar du augalai išnyksta, o kiti šalia augantys pasilieka. Dažniausiai rapsų pasėlis sunyksta lopais arba net atskirais didesniais plotais. Antra, per tankus pasėlis visuomet yra mažiau atsparus nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

Optimalaus tankumo pasėlyje rapsų augalų lapai yra horizontalioje padėtyje, nusidriekę palei žemės paviršių, augimo kūgelis pakilęs ne aukščiau kaip 3 cm nuo žemės paviršiaus.

Vokietijoje buvo tirta, kokią įtaką sėklos norma turi žieminių rapsų derliui. Nustatyta, kad hibridinių žieminių rapsų veislių sėklos norma nuo 30 iki 60 sėklų/m² esminės įtakos derliui neturi. Mat retesniame pasėlyje žieminiai rapsai gausiai šakojasi.

Bandyme iš pasėtų 30 sėklų/m² pavasarį liko 26 augalai/m², iš 60 sėklų/m² – 58 augalai/m². Tame pasėlyje, kur viename kvadratiniame metre augo 26 augalai, ant kiekvieno augalo buvo 270 ankštarų, o tankesniame pasėlyje (58 augalai/m²) – tik 120 ankštarų. Nepriklausomai nuo augalų tankumo, vienoje ankštaroje vidutiniškai buvo 24 sėklos, 1 000 sėklų svėrė 4,5 gramo. Galima teigti, kad rapsų šakojimasis priklauso nuo augimo sąlygų, tarpusavio augalų bei piktžolių konkurencijos, šviesos, dirvos drėgmės ir maisto medžiagų.

Bandymų rezultatai rodo, kad nėra prasmės didinti žieminių rapsų sėklos normų, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis brangiai sėklai įsigyti ir padidėjusia rizika, kadangi tankus pasėlis gali nukentėti nuo nepalankių žiemojimo sąlygų.

Teorinė hibridinių veislių žieminių rapsų sėklos norma, sėjant 30 sėklų/m², priklausomai nuo 1 000 sėklų masės, yra 1,6–1,8 kg/ha, sėjant 45 sėklas/m² – 2,4–2,5 kg/ha. Šiek tiek vėluojant sėją ir įterpiant 60 sėklų/m², sėklos norma yra 3,2–3,4 kg/ha. Linijinių rapsų veislių sėklos normą reikėtų bent 8–10 proc. padidinti.

Svarbiausia, kad sėdami žieminius rapsus augintojai laikytųsi dviejų pagrindinių taisyklių: nevėluotų sėjos ir nedidintų sėklos normos.