Gautos pajamos

Ūkininko ūkyje iš 1 ha ŽŪN 2003 m. vidutiniškai gauta 974 Lt pajamų. Daržininkystės, sodininkystės ūkiuose šis rodiklis buvo aukščiausias, beveik 4 kartus didesnis už vidutinį. Mišrių augalininkystės-žolėdžių gyvulių ir mišrių ūkių, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, pajamos tesiekė 71 proc. vidurkio. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių padėtis ne ką geresnė (77 proc.), tuo tarpu palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose šis rodiklis aukštesnis už vidutinį 57 punktais.

Daugiau kaip 90 proc. pajamų iš gyvulininkystės vidutiniškai gavo pienininkystės, mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės ir mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiai. Daržininkystės, sodininkystės ūkiuose šios rūšies pajamos tesiekė 1,5 proc. Telšių, Utenos ir Tauragės apskričių ūkininkų ūkių gyvulininkystės pajamos sudarė nuo 60 iki 75 proc. visų ūkio pajamų. Pajamos iš augalininkystės dominuoja stambių ūkių (pagal žemės plotą ir pagal ekonominį dydį), ūkių palankiose vietovėse ir aukšto žemės našumo ūkių pajamų struktūroje.

Ūkininko ūkio gautų pajamų ir bendrosios produkcijos santykis 2003 m. vidutiniškai sudarė 68 proc. Tačiau, analizuojant įvairaus dydžio ir specializacijos ūkių veiklos rezultatus, pasirodė, kad gautų pajamų ir bendrosios produkcijos santykis svyruoja gana plačiame diapazone. Stambūs, vien augalininkyste besiverčiantys ūkiai, palyginti su smulkiais ir auginančiais nemažai gyvulių, didžiąją pagamintos produkcijos dalį parduoda, nedaug jos suvartoja savo ūkyje ar maistui. Antai, minėtas nedidelių pagal plotą ir ekonominį dydį mišrios gamybos ūkių rodiklis neviršija 69 proc. Gautų pajamų ir bendrosios produkcijos santykis didesnių negu 150 ha, stambesnių negu 40 EDV javų ir augalininkystės specializacijos ūkiuose pasiekia net 83–91 procentą.

Gamybos išlaidos

Gamybos išlaidų suma, tenkanti vidutiniškai 1 ūkiui, 2003 m. didžiausia buvo javų specializacijos, o mažiausia, kaip ir 2002 m., mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiuose. Daugiausiai išlaidų (219 Lt/ha) mineralinėms trąšoms teko daržininkystės, sodininkystės, mažiausiai – pienininkystės (42 Lt/ha) ir mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (49 Lt/ha), ūkiuose. Pastaruosiuose ir augalininkystės ūkiuose kintamosios išlaidos yra mažiausios.

Didžiausios gyvulininkystės kintamosios išlaidos yra pienininkystės ir mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ūkiuose. Pagrindinė šių išlaidų dalis tenka pašarams, tačiau paskaičiavus, kiek išlaidų tenka 1 sutartinio gyvulio pašarams, paaiškėjo, kad jos šių ūkininkavimo tipų ūkiuose yra mažiausios (apie 1 200 Lt), nes vidutiniškai šalyje išlaidos pašarams siekia 1 305 Lt.

Pagrindinė dalis pastoviųjų išlaidų struktūroje tenka ilgalaikio turto nusidėvėjimui (36,7 proc.) ir degalams bei elektros energijai (34,6 proc.). Degalų ir elektros energijos išlaidos, tenkančios 1 ha ŽŪN, daugumos ūkininkavimo tipų ūkiuose svyruoja tarp 159–192 Lt, išskyrus javų ir daržininkystės, sodininkystės ūkius, kur jos atitinkamai sudaro 139 ir 306 Lt.

Gamybinis pelnas

Ūkininko ūkis 2003 m. vidutiniškai gavo 34,2 tūkst. Lt bendrojo gamybinio pelno (iš bendrosios produkcijos vertės atimtos kintamosios išlaidos) ir 14,1 tūkst. Lt bendrojo pelno (iš bendrosios produkcijos vertės atimtos pastoviosios išlaidos). Daugiausiai bendrojo gamybinio pelno gauta augalininkystės (63,3 tūkst. Lt arba 1,8 karto daugiau negu vidutiniškai), o bendrojo pelno –daržininkystės, sodininkystės (34,1 tūkst. Lt) ūkiuose. Gerokai prastesnių už vidutinius rezultatų pasiekta mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei ar žolėdžiams gyvuliams, ūkiuose. Ta pati tendencija išlieka ir kai skaičiuojame bendrojo pelno dalį 1 ha ŽŪN.

Jaunesnių kaip 40 m. amžiaus ūkininkų ūkių bendrasis pelnas 2,6 karto didesnis negu vyresnių kaip 60 m. ūkininkų ūkių (2002 m. buvo didesnis 2 kartus).

Beveik nepasikeitė bendrojo pelno, tenkančio 1 ha ŽŪN, santykis tarp palankių ir nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių 2003 m., palyginti su 2002 m. (apie 1,8 karto).

Subsidijos gamybai

Vidutiniškai vienam ūkininko ūkiui 2003 m. gamybai teko 6 318 Lt subsidijų. Didžioji jų dalis (42,6 proc.), kaip ir 2001 bei 2002 m., teko kompensacijoms už dyzelinius degalus. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių kompensacijų už dyzelinius degalus lyginamasis svoris buvo 34 proc., palankiose – 56,5 proc. Vidutiniškai 1 ha ŽŪN teko 62,9 Lt kompensacijų už degalus, palankiose ūkininkauti vietovėse 11 proc. daugiau, nepalankiose 9 proc. mažiau. Daugiausiai kompensacijų už degalus ir ūkiui, ir 1 ha ŽŪN teko Marijampolės, mažiausiai – Alytaus apskrityse.

Augalininkystės tiesioginės išmokos subsidijų struktūroje vidutiniškai šalyje sudarė 18,3 proc., gyvulininkystės – 24,2 proc.

Skaičiuojant 1 ha ŽŪN, mažiausiai gamybos subsidijų gavo mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės ūkiai (tik 95 Lt), tuo tarpu pienininkystės ūkiai – 201 Lt, daržininkystės, sodininkystės – net 258 Lt. Pastarųjų ūkių gamybos subsidijų struktūroje kompensacijos už dyzelinius degalus ir išmokos už ekologinės gamybos plėtojimą sudarė net 54 proc. Atskirose apskrityse gamybos subsidijų, tenkančių 1 ha ŽŪN, rodiklis svyravo tarp 117–183 litų.

Investicijų parama

Paramos, skirtos investicijoms, suma, tenkanti vidutiniškai vienam ūkiui, buvo gerokai mažesnė už paramą gamybai. Ji sudarė tik penktadalį visos 2003 m. paramos. Didžiausią investicinę paramą gavo stambiausi (pagal žemės plotą ir ekonominį dydį), gerose žemėse įsikūrę ūkiai. Javų ir augalininkystės specializacijos ūkių investicinė parama beveik 2,5 karto viršijo vidutinį šalies lygį. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių paramos dydis buvo 2 kartus mažesnis už vidutinį. Mažiausiai investicinės paramos gavo Vilniaus (vidutiniškai 303 Lt), o daugiausiai – Marijampolės (4 773 Lt) apskrities ūkiai. Pastariesiems teko didžiausios SAPARD paramos sumos, o Utenos ir Vilniaus apskrities ūkiai šios paramos beveik negavo. Jauni (iki 40 metų) ūkininkai yra aktyviausi investicinės paramos gavėjai. Jų ūkiams vidutiniškai teko 2,1 karto paramos lėšų daugiau negu senyvo amžiaus (vyresnių kaip 60 metų) ūkininkų ūkiams.

Apie kitus ūkių veiklos ekonominius rodiklius skaitykite kituose numeriuose