Paprastai raudonieji serbentai auginami juos formuojat krūmu, kuriame būna nuo 8 iki 12 įvairaus amžiaus intensyviai augančių stiebų. Priklausomai nuo to, kaip bus skinamos uogos, sodinukai eilėje sodinami kas 0,8–1,5 m. Norint išauginti geros kokybės raudonųjų serbentų uogų desertui, Lenkijos sodininkai juos siūlo auginti prie atramų. Nuskintų su kekėmis ir parduodamų nedideliuose vienkartiniuose indeliuose uogų kaina būna net 2–3 kartus didesnė už pristatomų perdirbti.

Uogyno įveisimas

Uogynui prie atramų įveisti geriausia imti sodinukus, turinčius du stiebus, suformuotus jau medelyne. Sodinant tokius sodinukus, stiebelių atsišakojimo vieta turi būti keliais centimetrais žemiau žemės paviršiaus. Jei turite sodinukų su vienu stiebu, juos galite sodinti, bet pasodinę iš karto trumpai nukirpkite, kad augtų du stiebai. Sodinukai su vienu ar dviem stiebais eilėje sodinami kas 0,5 m ir formuojami taip, kad tarp stiebų liktų 25 cm tarpeliai.

Pasodinus serbentus, reikia įrengti atramas, panašiai kaip ir intensyviame žemaūgiame sode. Serbentų stiebai tvirtinami dviem būdais. Pirmasis – kai serbentų eilėje ant tvirtai įkastų stulpų 1,7 m aukštyje ištempiama viela ir ties kiekvienu serbento stiebu statomas bambukinis kuoliukas, kurio viršutinis galas rišamas prie vielos, o apatinis – prie stiebo. Antrasis variantas – kai prie betoninių arba kitokių stulpų tvirtinamos 3–4 vielos, prie kurių rišami serbentai.

Krūmų formavimas

Pirmaisiais metais, pradėjus serbentams augti, pašalinami visi ūgliai, išaugę žemiau negu 40 cm nuo žemės paviršiaus, iškarpomi konkuruojantys ir nuliniai stiebai. Derėjimui palikti stiebai rišami prie atramos. Išaugę konkurentai nugnybiami virš trečiojo ar ketvirtojo lapo.

Antraisiais uogyne augimo metais serbentų stiebai išauga iki 0,7–1 metro aukščio. Kai ūgliai baigia augti, birželio mėnesį ant stiebo esantieji ūgliai trumpinami virš trečiojo ar ketvirtojo pumpuro. Toks ūglių patrumpinimas stimuliuoja derėjimą ant vienamečių šakų, augalai geriau apšviečiami, yra geresnės sąlygos uogoms nokti. Tik nereikia skubėti trumpinti ūglių per anksti: tada jie gali pradėti pakartotinai augti.

Nuo ketvirtųjų augimo metų daromas atjauninamasis genėjimas. Visos senesnės kaip trejų metų šakelės nukarpomos virš trečiojo ar ketvirtojo pumpuro, iš kurių išauga nauji ūgliai. Reguliariai uogynus atjauninti labai svarbu, nes gražiausios uogos noksta ant vienamečių ir dvimečių ūglių. Optimalus serbentų stiebų aukštis 2–2,5 m.

Intensyvioje sodininkystėje, prie kurios priskiriamas ir serbentų auginimas prie atramų, būtina ypač gera priežiūra. Labai gerai, kai pokrūmių juostos mulčiuojamos. Mulčiavimas dar vadinamas sausuoju laistymu. Mulčiuotoje dirvoje per sausrą būna daugiau drėgmės, išsilaiko pastovesnė žemės temperatūra. Mulčiuotų serbentų juostose būna mažiau piktžolių. Nuolat mulčiuojamoje dirvoje pagausėja humuso, ji tampa puresnė. Mulčiui tinka durpės, kompostas, perpuvęs mėšlas.

Taip auginant serbentus, neapsieinama be laistymo sistemų. Pažangiausias yra lašelinis laistymo būdas, tinkamas įvairios granuliometrinės sudėties dirvose. Drėkinant lašeliniu būdu, sutaupoma vandens, reikia mažiau energijos. Per lašelinio laistymo sistemas galima tręšti vandenyje ištirpintomis trąšomis.

Uogų skynimas

Aprašytuoju būdu formuojat serbentus, iš vieno raudonojo serbento krūmo priskinama iki 6 kg uogų. Augindami 1 ha apie 7 000 uogakrūmių, galite gauti iki 40 tonų uogų. Vienas skynėjas per dieną surenka iki 60 kg uogų. Uogos skinamos su kekėmis. Jos pilamos į mažas (100–200 g talpos) dėžutes. Veislių, kurių vaisinės kekės ilgos, pavyzdžiui, Rovada, uogos skinamos ir į didesnes (iki 0,5 kg) dėžutes.

Nokstančioms uogoms pavojingi stiprūs lietūs, todėl auginant raudonuosius serbentus šviežiam vartojimui, reikia įrengti priedangas. Po priedangomis gaunamas 2–3 savaitėmis ankstyvesnis derlius, uogos būna švarios, sausos, ilgiau nenubyra nuo šakų.

Kad šviežių uogų turėtume kuo ilgiau, reikia parinkti skirtingo sunokimo laiko veisles. Tokiomis gali būti: Rolan, Detwan, Heros, Olandų raudonieji, Redwing, Rovada, Redpoll, Tatran ir Augustus. Pakankamai ilgas kekes formuoja ir raudonųjų serbentų veislė Jonkheer van Tets, kurios uogos prinoksta labai anksti. Krūmeliai gali būti susodinti ir į vegetacinius indus rudenį, laikomi šaldytuve ir taip priverčiami netradiciniu laiku derėti.

Šaldytuve (nuo –0,5 iki 0oC temperatūroje ir 90–95 proc. santykinėje oro drėgmėje) serbentus galima išlaikyti nuo 7 iki 28 dienų. Daug ilgiau nuskintas uogas galima išlaikyti šaldyklose su kontroliuojama atmosfera. Vienkartiniai indeliai su uogomis sudedami į plastmasines dėžutes, kurios sustatomos ant padėklų. Ant pakuotės uždedamas specialus polietileno maišas. Polietileno pakuotės viduje sumažinamas deguonies kiekis, o anglies dvideginio procentas padidinamas. Tokios pakuotės laikomos paprastame šaldytuve. Po laikymo, prieš tiekiant į rinką, uogos perrūšiuojamos. Kaip teigia Olandijos firma „Fruitmasters“, kuo ilgiau išlaikyti raudonuosius serbentus apsimoka, nes jie gruodžio mėnesį būna dvigubai brangesni negu sezono metu.