Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimas

Lietuvoje yra daug neprižiūrimų vandens telkinių pakrančių, kurios apauga vešlia augmenija ir krūmais, vandens telkiniai nyksta, prastėja kraštovaizdis. Dalis vandens telkinių pakrančių yra intensyviai naudojamos, ariamos ir tręšiamos. Taip teršiami vandens šaltiniai, eroduoja (yra) pakrantės. Todėl intensyvų žemės dirbimą siūloma riboti, o vietoje ariamos žemės įrengti daugiamečių žolių apsaugines juostas. Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos (toliau – apsaugos juostos) skirtos maisto medžiagų nuotėkiui sumažinti ir apsaugoti ariamas žemes nuo erozijos.

Aplinkosaugos reikalavimai ir žemės ūkio veikla užsiimančių ūkio subjektų interesai gali nesutapti, nes sumažėjus ariamos žemės plotams, netenkama dalies pajamų. Todėl visi žemės ūkio subjektai, dalyvaujantys šioje programoje, gali gauti išmokas, kurios kompensuoja prarandamas pajamas. Įrengiant apsaugos juostas, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, ribojančių intensyvią gamybinę veiklą. Apsaugos juostose ir paviršinio vandens telkinių pakrančių šlaituose negalima ganyti gyvulių, negalima arti, tręšti ar naudoti cheminių augalų apsaugos priemonių. Šias juostas būtina kasmet vieną kartą šienauti (rugpjūčio–rugsėjo mėn.) ir iškirsti krūmus. Apsaugos juosta gali būti įrengiama ariamoje žemėje ir pievoje išilgai vandentakų (upelio, melioracijos griovio ar kito vandens telkinio). Įrengus apsaugos juostą ariamoje žemėje, už jos tvarkymą kasmet mokama 483, įrengus pievoje – 321 Lt/ha parama.

Žemės ūkio veiklos ekologinių modelinių ūkių, kuriuose įrengiamos apsaugos juostos, skaičiavimai rodo, kad sumažėjus ariamai žemei, keičiasi pasėlių struktūra ir laikomų gyvulių skaičius. Šie pokyčiai priklauso nuo apsaugos juostos ploto. Ekologiniams ūkiams MPŪV už apsaugos juostos įrengimą mokama parama padengia netenkamas pajamas (žr. „Mano ūkis“ Nr. 4).

Kraštovaizdžio tvarkymo programa

Programos tikslas – išsaugoti, atkurti ir tvarkyti tradicinį kraštovaizdį, vykdant tam tikrą veiklą žemės ūkio paskirties žemėje. Programą rekomenduojama taikyti pievose, kur daug augalų, taip pat pusiau natūraliose pievose, pelkėse, šlapžemėse. Norint įvertinti programos įtaką ekologinio ūkio pajamoms, aptariamas atvejis, kai ūkininkaujant MPŪV iš 8,5 ha pievų 3 ha naudojamos ekstensyviai: nenaudojami pesticidai ir trąšos, o šienauti pradedama antroje vasaros pusėje. Dėl to kinta ūkio veiklos struktūra, tačiau pritaikius gamybos optimizavimo modelį, ūkio pelnas mažai kinta, nes 7 proc. parama kompensuoja netenkamas pajamas (žr. „Mano ūkis“ Nr. 4).

Agrarinės aplinkosaugos priemonės ne tik kompensuoja žemdirbių nuostolius, bet jei gamyba gerai apgalvota, dar ir padidina jų pajamas, pagerina užimtumą, sudaro sąlygas žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų ekonominius poreikius suderinti su aplinkosaugos politika, kuria siekiama kurti sveiką aplinką, išsaugoti kaimo gyvenvietes.