Beveik kiekvieną pavasarį, atsinaujinus žieminių javų vegetacijai ir suvešėjus vasarojaus laukams, javų augintojams rūpesčių kelia viena iš ankstyviausių javų ligų – miltligė. Liga pažeidžia lapus, lapamakštes, vėlesniais vystymosi tarpsniais – ir varpas.

Miltligę kviečių ar rugių pasėliuose lengva atpažinti. Sergančios augalų dalys pasidengia baltos grybienos valkčiu. Sendama grybiena tamsėja, paruduoja. Miežiuose miltligės požymiai labai priklauso nuo veislės savybių. Vienų veislių miežius miltligė pažeidžia panašiai kaip kviečius, kitų, kurios išvestos panaudojant specialius atsparumo miltligei genus, pažeidimo požymiai gali būti visiškai netipingi šiai ligai.

Miltligės sukėlėjas Blumeria graminis yra obligatinis parazitas, augantis tik ant gyvų audinių, todėl tam tikrą laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybingi. Dažniausiai grybiena auga viršutinėje lapo pusėje, tačiau miltligės pustulių būna ir lapo apačioje. Miltligės pažeistoje lapo vietoje nutrūksta fotosintezė ir pasirodo chlorozės požymiai. Vėliau ligos apimtas lapo plotas pagelsta ir palaipsniui apmiršta. Gausiai išplitus ligai, gelstantys lapai matyti iš toli, visas pasėlis įgauna geltoną spalvą. Ant lapų išaugusios grybienos paviršiuje susiformuoja konidijos, kurios su vėju plinta labai toli ir užkrečia sveikus augalus.

Miltligės sukėlėjui būdinga specializacija. B. graminis forma sp. hordei pažeidžia tik miežius, f. sp. tritici – tik kviečius, f. sp. secalis – tik rugius. Todėl miežiai neužsikrečia nuo kviečių ar rugių, kviečiai – nuo miežių ar rugių.

Kaip ir bet kuriai ligai, taip ir miltligei, plisti svarbiausias veiksnys – vyraujančios meteorologinės sąlygos. Šios ligos sukėlėjui vystytis yra palanki 10–22oC temperatūra. Greičiausiai liga vystosi, esant apie 20oC temperatūrai ir apie 100 proc. santykinei oro drėgmei (bet lapų paviršius neturi būti šlapias). Kai susidaro tokios sąlygos, ligos sukėlėjo konidijos sudygsta greičiausiai. Tuo tarpu sporuliacija sparčiau vyksta ir sporos sklinda, kai orai sausesni. Oro temperatūrai pakilus per 25oC, ligos vystymasis labai sulėtėja ar net visai sustoja. Tuomet infekcijos tikimybė labai sumažėja. Kai dažnai lyja ar užeina liūtys, miltligės plitimas taip pat labai sulėtėja. Šiuo atveju ligos sukėlėjo sporos nuplaunamos nuo lapų arba tiesiog žūsta vandenyje.

Besikaitaliojantys sausi ir drėgni, palyginti šilti orai, būdingi Lietuvoje vėlyvą pavasarį ir vasaros pirmoje pusėje, deja, yra palankūs miltligei plisti. Ypač intensyviai ši liga plinta gausiau azoto trąšomis patręštuose, vešliuose, jautrių šiai ligai veislių pasėliuose.

Pasirinkta tinkama auginimo technologija gali iš dalies sumažinti miltligės plitimą. Tai – kuo atsparesnių miltligei veislių auginimas, optimalus sėjos laikas ir pasėlio tankis. Reikėtų vengti tų pačių žieminių ir vasarinių javų laukų kaimynystės. Tačiau ne visuomet auginimo technologijose pavyksta sumažinti visus rizikos veiksnius, todėl, vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, miltligės išplitimo rizika gali labai padidėti. Tuomet tenka naudoti fungicidus.

Lietuvos žemdirbystės institute 2004 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo tirtas fungicidų naudojimo tikslingumas nuo ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais išplitusios miltligės. Vasarinių kviečių pasėliuose bamblėjimo pradžioje (BBCH 31) miltligė išplito gausiai. Ji pažeidė visus augalus, jos intensyvumas siekė 10,92 procento.

Bamblėjimo pradžioje panaudojus įvairius fungicidus, miltligės plitimas buvo veiksmingai pristabdytas iki plaukėjimo tarpsnio (apie 4 savaites). Plaukėjimo metu visi laukeliai dar kartą buvo nupurkšti fungicidu (amistaro 0,5 l/ha ir folikuro 0,5 l/ha mišiniu), kad pasėlis būtų apsaugotas nuo vėlyvesniais tarpsniais plintančių ligų. Visuose du kartus purkštuose laukeliuose derlius buvo didesnis, negu panaudojus fungicidus tik plaukėjimo metu.

Bamblėjimo pradžioje pasėlyje gausiai išplitus miltligei, net jei vėliau bamblėjimo pabaigoje–vamzdelėjimo metu ji intensyviai nebesivystė, ankstyvasis purškimas nuo miltligės visais naudotais fungicidais atsipirko.

Vasariniuose miežiuose fungicidai dažniausiai naudojami tik kartą, tačiau, anksti išplitus miltligei (ar kuriai kitai ligai) ir laiku nenupurškus fungicidais, galimi nemaži derliaus nuostoliai. Ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais nupurškus miežių pasėlį nuo tuo metu plintančių ligų, reikia numatyti dar vieną purškimą plaukėjimo metu.

Dotnuvoje keturių veislių miežių pasėliuose įrengtame bandyme miltligė labai stipriai išplito jau bamblėjimo pradžioje. Tik Barke veislės miežiai vegetacijos metu nebuvo pažeisti šios ligos. Neapsaugojus nuo ankstyvo miltligės plitimo Annabell, Henni ir Scarlett miežių, buvo prarasta apie 0,4 t/ha derliaus. Tuo tarpu Barke miežius pakako nupurkšti vieną kartą. Ankstyvasis purškimas nesant ligų vegetacijos pradžioje jokios įtakos derliui neturėjo.

Auginant jautrias šiai ligai veisles, intensyviai tręšiant azoto trąšomis ir vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, reikia naudoti efektyvius nuo miltligės fungicidus. Nors dauguma veikliųjų medžiagų, esančių Lietuvoje registruotų fungicidų sudėtyje, mažina miltligės plitimą ir vystymąsi, tačiau kai kurios iš jų išsiskiria ypač dideliu veiksmingumu nuo šios ligos. Fenpropimorfas, esantis korbelo ir tango super sudėtyje bei fenpropidinas, įeinantis į arčerio top sudėtį, veikia preventyviai (iš anksto užkerta kelią ligos plitimui) ir turi labai stiprų gydomąjį poveikį. Fungicidus allegro plus ir mentorą, nors ir turinčius savo sudėtyje fenpropimorfo, geriau naudoti preventyviai, kadangi kita veiklioji strobilurinų klasės medžiaga – krezoksim-metilas – rekomenduojama naudoti preventyviai dėl miltligės atsparumo atsiradimo rizikos. Veikliosios medžiagos spiroksaminas ir triadimenolas (esančios falkono sudėtyje) bei ciprokonazolas (įeinantis į artea, amistar extra ir sfera sudėtį) geriau saugo nuo miltligės, panaudoti preventyviai ar pamačius pasėlyje pačius pirmuosius ligos požymius. Fungicidų amistaro, bamperio (arba tilto), folikuro, juventus, operos, opus ir rombus ankstyvaisiais javų vystimosi tarpsniais naudoti nuo miltligės neverta.

Fungicidų veiksmingumas ir veikimo trukmė priklauso nuo ligos vystymosi intensyvumo, vyraujančių meteorologinių sąlygų (palankios jos ar ne), naudojimo laiko (preventyviai, pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams ar ligai gausiai išplitus), pasirinkto fungicido bei panaudotos jo normos. Nuo miltligės veiksmingai saugo ir sumažintos fungicidų normos, tačiau labai svarbu nepavėluoti nupurkšti. Vyraujant labai palankioms ligai vystytis sąlygoms, fungicidų veikimo trukmė gali sutrumpėti. Sumažinta fungicidų norma taip pat saugo trumpiau negu visa.

Miltligė žalingiausia ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, todėl nuo bamblėjimo pradžios reikia atidžiai stebėti lauką ir, kilus šios ligos išplitimo rizikai ar ligai pradėjus plisti, purkšti fungicidais. Jei iki viršutinio lapo pasirodymo (BBCH 37–39) nuo šios ligos purkšti neprisireikia, tačiau rizika vis tiek yra, reikėtų pasirinkti fungicidus, kurie turi poveikį ir nuo miltligės, ir nuo lapų dėmėtligių. Javams išplaukėjus, miltligė didesnės žalos nebepadaro, todėl javų auginimo technologijose plaukėjimo–žydėjimo metu reikėtų naudoti fungicidus, į kurių sudėtį įeina nuo lapų dėmėtligių ir varpų ligų veiksmingos veikliosios medžiagos. Net jei tuo metu ir pradėtų plisti miltligė, šių fungicidų efektyvumo pakaks, kad ligos žala sumažėtų.