Juodųjų serbentų veislės parenkamos pagal tai, kam juos numatyta auginti. Yra dvi serbentų auginimo kryptys: desertinių veislių, kurių derlius skinamas rankomis, ir veislių, kurių uogos sušaldomos arba perdirbamos (skinamos mechanizuotai).

Desertui skirtos uogos turi būti geros kokybės, skanios, didelės, ilgose kekėse, transportabilios. Rekomenduojamos šios veislės: Joniniai, Čiornyj Žemčiug, Almiai, Burej Favorit, Siuita Kijevskaja, Saniuta ir kitos.

Mechanizuotai nuimti tinkamos tos uogos, kurios lengvai ir sausai nutrūksta nuo kotelio, su stora odele, vienu laiku sunoksta. Krūmai turi būti žemi ir glausti. Mechanizuotai nuimti tinkamos veislės yra Kastyčiai, Ben Alder, Ben Lomond, Ben Tirran ir kitos. Versliniuose serbentynuose auginamos vidutinio vėlyvumo ir vėlyvos juodųjų serbentų veislės.

Lietuvos žemės ūkio universiteto pomologiniame sode 2002–2004 metais buvo tiriamos šios juodųjų serbentų veislės: Ben Tirran, Ben Lomond, Ben Alder, Ben Nevis, Vakariai, Pilėnai, Laimiai, Joniniai, Almiai, Drūkšiai, Sartai, Kastyčiai, Svyriai, Račkovskoje, Čiodrnyj Žemčiug, Burej Favorit.

Aukščiausi buvo Kastyčių ir Joninių, Račkovskoje, Ben Nevis, Čiornyj Žemčiug (aukštis svyruoja nuo 136,3 iki 152,0 cm) veislių krūmai, o žemiausi – Svyrių, Ben Tirran, Ben Lomond, Ben Alder (aukštis svyruoja nuo 107,0 iki 115,3 cm). Serbentų krūmų aukštis yra viena iš svarbiausių veislės savybių. Tačiau serbentų krūmų aukštį taip pat gali nulemti dirvožemio granuliometrinė sudėtis bei aplinkos sąlygos. Aukštaūgių serbentų veislės netinkamos skinti mechanizuotai.

Juodųjų serbentų žydėjimo ir derliaus nuėmimo laikas glaudžiai susijęs su aplinkos sąlygomis. Kai pavasaris ankstyvas, oras šiltas ir saulėtas, pakanka drėgmės, juodieji serbentai pradeda derėti anksti. Štai, pavyzdžiui, 2002 m. ankstyvosios juodųjų serbentų veislės (Kastyčiai, Joniniai, Čiornyj Žemčiug, Sartai) sunoko jau birželio pabaigoje, o vėlyvosios (Ben Alder, Vakariai, Ben Tirran, Ben Lomond) – liepos pradžioje. 2004 m. ankstyvųjų veislių uogos sunoko birželio pabaigoje – liepos pradžioje, o vėlyvųjų – liepos viduryje, be to, suprastėjo uogų cheminė sudėtis.

Nuimant serbentų derlių mechanizuotai, turi įtakos šios veislių savybės: sunokimo vienodumas ir uogų byrėjimas. Vienodžiausiai sunoksta šios juodųjų serbentų veislės: Ben Lomond, Pilėnai, Joniniai, Sartai, Kastyčiai. Nedarniai noksta Ben Tirran, Vakariai, Čiornyj Žemčiug. Mechanizuotam derliaus nuėmimui parenkamos tik tos veislės, kurių uogos byra pajudinus krūmą.

Auginant serbentus desertui, atsižvelgiama į uogų stambumą, kekės ilgumą, uogų cheminę sudėtį bei skonį. Stambiausias uogas suformuoja Laimiai, Joniniai, Pilėnai, Almiai. Desertinių veislių vaisinės kekės turi būti ilgos. Trumpiausias kekes turi šios veislės: Joniniai, Pilėnai, Almiai, o ilgiausias – Čiornyj Žemčiug, Drūkšiai, Sartai, Kastyčiai, Račkovskoje. Ištyrus uogų cheminę sudėtį paaiškėjo, kad daugiausiai vitamino C turėjo Vakariai (299 mg%), Joniniai (239 mg%), o mažiausiai – Kastyčiai (107 mg%).