Žieminių rugių derliai didesni ir pastovesni, palyginus su vasarojumi. Stiprios žiemkenčių šaknys sugeba pasinaudoti po žiemos dirvoje likusia drėgme, todėl ir sausringais metais subrandina neblogus derlius.

Žieminiai rugiai jau nuo seno laikomi vieni svarbiausių duoninių javų. Pietryčių Lietuvos klimatas ir dirvožemis tinkamas augti įvairiems augalams, tačiau geriausiai čia uždera žiemkenčiai. Jie mažiau reiklūs klimatui ir dirvai, jų šaknų sistema gerai išsivysčiusi, todėl jiems tinka ir mažiau derlingos bei rūgštesnės reakcijos dirvos negu žieminiams kviečiams.

LŽI Perlojos bandymų stotyje buvo vertinamas žieminių rugių derlius, tręšiant juos skirtingomis mineralinėmis trąšomis ir jas išberiant skirtingu laiku. Kartu palygintos įvairios augalų apsaugos priemonės, rugius auginant lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Siekiant gausaus ir geros kokybės derliaus, rugius reikia intensyviai tręšti bei naudoti chemines apsaugos priemones. Grūdų derliaus dydis priklauso nuo trąšų įtakos jo struktūros elementams. Tręšiant azoto trąšomis, susiformuoja daugiau produktyvių stiebų, išauga ilgesnės varpos, kurios subrandina daugiau grūdų. Labai dažnai didinant azoto trąšų normą, grūdai smulkėja, tačiau gaunamas didesnis jų derlius, nes padidėja produktyvių stiebų ir grūdų skaičius varpose.

Mažiau sukultūrintose dirvose gausesnis tręšimas iš dalies kompensuoja derliaus nuostolius. Vartojamų pesticidų kaina nuolat kyla, o prekyboje pasirodo vis naujų, todėl reikia labai apgalvotai juos pasirinkti. Be to, svarbu laiku pastebėti ligas ir kenkėjus, kad rugių viršutiniai lapai kuo ilgiau išliktų sveiki, nes ligos ir kenkėjai pamažu kyla varpos link.

Tyrimai su įvairių veislių žieminiais rugiais Lietuvoje buvo atliekami įvairiuose dirvožemiuose. Tačiau dažniau rugiai auginami lengvuose dirvožemiuose. LŽI Perlojos bandymų stotyje tyrimams buvo auginami žieminiai diploidiniai rugiai Duoniai. Javai buvo pasėti 2003 m. rugsėjo 16 d. 180 kg ha-1 100 proc. ūkinės vertės sėklos norma. Priešsėlis – vasariniai kviečiai.

Pirmąjį kartą amonio salietra ar azofoska (kompleksinėmis azoto-fosforo-kalio trąšomis) rugiai buvo patręšti vegetacijai atsinaujinus (balandžio 2 dieną), antrąjį kartą patręšti amonio salietra bamblėjimo pradžioje. Pesticidai buvo vartoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, atsižvelgiant į augalų fenologinius tarpsnius (DK-32-39).

Ruduo ir žiema rugiams buvo palankūs. Rugsėjo ir spalio mėnesiais kritulių iškrito 10 proc. daugiau negu įprastai, temperatūra buvo artima daugiametei. Rugiai greitai sudygo, pasėlis buvo vešlus. Iki žiemos rugiai suspėjo išsikrūmyti. Vegetacijos periodas buvo šiek tiek drėgnesnis už vidutinį ir normaliai šiltas.

Trąšos turėjo įtakos javų aukščiui. Žemiausi augalai (97,1 cm) užaugo netręšti mineralinėmis trąšomis. Išbėrus amonio salietrą, augalai užaugo 25 proc. aukštesni, o išbėrus salietrą ir azofoską per du kartus, augalų šiaudas pailgėjo 30 proc., palyginus su netręšto laukelio augalų aukščiu.

Perlojoje 2004 metais vykdytame bandyme retardantai augalų aukščiui įtakos neturėjo. Kitiems derliaus rodikliams įtakos turėjo ne tik tręšimas, bet ir panaudotos augalų apsaugos priemonės. Stambiausi grūdai užaugo, patręšus azofoska ir amonio salietra per du kartus bei naudojant pesticidus. Nenaudojant trąšų ar išbėrus tik amonio salietrą, 1 000 grūdų masė sumažėjo 5 procentais.

Tręšimas ir apsaugos priemonės turėjo įtakos ir varpos ilgiui bei grūdų skaičiui varpoje. Išbėrus amonio salietrą, rugiai užaugino 23 proc. ilgesnes varpas (2 variantas). Išbėrus azofoską ir amonio salietrą per du kartus, varpos užaugo 32 proc. (3 var.) ilgesnės. Išbėrus amonio salietrą ir naudojant apsaugos priemones – 33 proc. (4 ir 5 var.); išbėrus azofoską ir amonio salietrą per du kartus bei panaudojus pesticidus, rugiai užaugino 34 proc. (6 ir 7 var.) ilgesnes varpas negu laukelyje, kuriame nebuvo naudotos trąšos ir augalų apsaugos priemonės. Panašiai išsidėstė ir grūdai varpose: atitinkamai 20, 25, 27 ir 33 procentais daugiau grūdų negu kontroliniame variante.

Žieminių rugių grūdų derlius priklausė nuo skirtingų trąšų formų bei naudotų pesticidų. Išbėrus tik amonio salietrą, grūdų derlius padidėjo 2,7 karto, palyginti su netręšto laukelio grūdų derliumi. Papildomai naudojant pesticidus, gautas 0,3 t ha–1 derliaus priedas.

Išbėrus azofoską ir amonio salietrą per du kartus, grūdų derlius padidėjo 3,3 karto, lyginant su kontrolinio laukelio derliumi. Panaudojus pesticidus, grūdų derlius padidėjo 0,6 t ha–1.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Paskutiniu metu Lietuvoje keičiasi rugių veislės, vis daugiau auginama žemaūgių, neišgulančių veislių. Pasėliuose pradėjo plisti rinchosporiozė (Rhynchosporium secalis Davis), miltligė (Powdery mildew), fuzariozė (Fuzarium spp.), rūdys (Brown rust). Augalai turi trumpesnius šiaudus, tankesnę lapiją, todėl susidaro pavėsis. O ilgiau laikantis drėgmei, atsiranda palankesnės sąlygos ligoms plisti. Ligų plitimui įtakos turi ir klimato sąlygos bei agrotechninės priemonės.

Dirvos paviršiuje ilgiau užsilaikius vandeniui, susidaro pilkai rausvų prie dirvos prigludusių žuvusių daigų ploteliai. Ligai vystantis, lapai sulimpa, netenka žalios spalvos, apmiršta. Palaipsniui augalas miršta. Atsiranda palankios sąlygos plisti fuzariozei (pelėsiui). Lauke pavasarį fuzarioze vidutiniškai buvo apsikrėtę 28 proc. augalų.

Pastaraisiais metais rinchosporiozė yra labai plačiai išplitusi ir žalinga liga. Tyrimuose ji dominavo kaip pagrindinė lapų liga. Ji stipriausiai pasireiškė laukelyje, kuriame buvo nenaudoti fungicidai, ir vystėsi tol, kol augalai turėjo žalių lapų. Laukeliuose, patręštuose azofoska ir amonio salietra, pažeistų lapų rasta šiek tiek mažiau. Fungicidai liga pažeistų lapų dalį sumažino iki 43 procentų.

Miltligė rugiuose išplito nestipriai. Nedaug ligos pažeistų lapų rasta laukeliuose, kur azofoska ir amonio salietra buvo išberta per du kartus. Rudosios rūdys labiau išplinta žiemkenčių plaukėjimo ar brendimo metu. Rugių lauke jos nebuvo labai išplitusios. Bamblėjimo metu stiebinių kūlių daugiau buvo rasta kontrolinio ir antrojo bei trečiojo varianto laukeliuose. Tyrimuose buvo naudotas augimo reguliatorius cykocelis. Pasirodžius antrajam bambliui, buvo išpurkšta 2 l ha-1 cykocelio. Jis ne tik sumažina javų išgulimą, bet ir pagerina krūmijimąsi bei šaknijimąsi. Tirtame lauke rugiai nebuvo pagulę. Tačiau, panaudojus retardantą, augalai užaugino stambesnį, tvirtesnį šiaudą.

Rugiams žalą daro ir kenkėjai: amarai (Aphids), tripsai (Thrips), lemai (Lema). Tačiau laikantis agrotechnikos reikalavimų, vengiant atsėliavimo, jų galima išvengti. Dažniau pasitaikantys kenkėjai buvo tripsai ir amarai. Laukeliuose, nenaudojant insekticidų, jų buvo rasta 12–25 proc. Išpurškus fastako 200 g ha–1, kenkėjų sumažėjo nuo 0,07 iki 0,03 procento.

Naudoti fungicidai ir insekticidai pristabdė grybinių ligų (rinchosporiozės, miltligės, rūdžių) bei kenkėjų plitimą. Be to, prailgino rugių vegetaciją, todėl tuose laukeliuose ir buvo gautas didesnis grūdų derlius.