Lietuvoje sertifikuoti 1 178 ekologiniai ūkiai, bendras jų plotas – 42 955 ha. Didžioji jų dalis augina grūdinius augalus, daugiausiai rugius – 37 proc., miežius – 19, kviečius – 17, avižas – 11 proc. Ekologiškai auginami grūdai užima apie 1 proc. viso šalies grūdinių pasėlių ploto.

LAEI apskaičiavo, kad Lietuvoje 2003 m. pagaminta apie 19,6 tūkst. t. ekologiškų grūdų (0,7 proc. bendro grūdų derliaus). Daugiausia užauginama ekologiškų rugių ir ankštinių, atitinkamai 4,8 ir 3,2 proc. viso grūdų derliaus. Ekologiškai auginamų grūdinių augalų derlingumas ketvirtadaliu mažesnis negu vidutinis šalies grūdų derlingumas.

Perdirbimo įmonės

Veikia 9 ekologiškų grūdų produktų perdirbimo įmonės (5 iš jų – kepyklos). Ekologiškus grūdus ūkyje perdirba 1 ūkininkas, o kviečius ūkiuose daigina 2 ūkininkai.

„Ekoagros“ duomenimis, grūdų produktų asortimentas yra didžiausias – gaminami net 97 pavadinimų produktai. Perdirbimo įmonės iš ekologiškų grūdų gamina kruopas, grūdų mišinėlius vaikams, dribsnius, „Penkių grūdų košę“, miltus, makaronus, duonos gaminius.

Viena didžiausių ekologiškų produktų perdirbimo įmonių „Ustukių malūnas“ per mėnesį galėtų perdirbti 1 000 t ekologiškų grūdų (per metus apie 12 tūkst. t), tačiau perdirba tik 200–300 t per metus. Taip atsitinka dėl to, kad pritrūksta kokybiškų grūdų. Jei produkcijos tiekimas būtų pastovus, normalizuotųsi kainos, susiformuotų rinka. „Ustukių malūno“ direktoriaus G. Uždavinio manymu, laužti ledus užsienio rinkoje reikėjo pradėti daug anksčiau, per ilgai laukta. Dabar tą padaryti jau sudėtinga, nes rinka užpildyta, tačiau, jo nuomone, mėginti vis tiek reikia. Tikimasi, kad su didesne valstybės parama padėtis rinkoje keisis.

Ekologiškiems grūdams (kepiniams) keliami tie patys reikalavimai kaip ir tradiciniams. Kai kurios ekologiškų grūdų savybės (kokybės parametrai) yra prastesnės, nes ribojant azoto trąšas nukenčia kviečių baltymingumas, būtinas kepiniams. Apskritai dėl trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo apribojimų labai nelengva išauginti kokybiškus grūdus. Tad tikimasi, kad greitai atsiras daugiau leistinų naudoti priemonių. Ekologiškus grūdus reikia auginti profesionaliai: žinoti, kokios veislės, sėjomainos bei technologijos yra tinkamiausios, tuomet ir derlingumas bus nedaug mažesnis negu tradicinių. Dauguma vartotojų teikia pirmenybę lietuviškiems produktams, nes jie pigesni. Užsienio šalių perdirbimo linijos modernesnės, turinčios daugiau galimybių pagaminti naujų bei patraukliai atrodančių produktų, tačiau jų ir kaina didesnė.

Uždarosios akcinės bendrovės „Plungės duona” malūnas gamina keturių rūšių ekologiškus kvietinius ir ruginius miltus, manų kruopas, kviečių ir rugių sėlenas. Iš savo pasigamintų miltų kepa 5 rūšių duonos gaminius. „Plungės duona” yra viena iš didesnių ekologiškų grūdų perdirbėjų Lietuvoje. Šios įmonės atstovas R. Kalvaitis teigia, jog mažos gamybos apimtys, nes menkas vartojimas. Šiuo metu įmonė dirba ne visu pajėgumu.

S. Grajauskienės individuali įmonė per metus perdirba apie 25–30 t ekologiškų grūdų, gamina ekologiškus produktus vaikams – kviečių, rugių, avižų, miežių, grikių, ryžių kruopų mišinius. Asortimentą ketinama papildyti sorų produktais. R. Misevičiaus individuali įmonė perdirba apie 80 t grikių per mėnesį (jų užauginama pakankamai), gamina grikių kruopas, miltus ir lukštus. Taip per mėnesį realizuojama apie 50 t grikių, dar apie 20 t – sveiko maisto parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Grikiai superkami su 50–70 Lt priemoka už toną, priklausomai nuo pasiūlos. Pagrindinė problema – realizavimo galimybių stoka, nes tokiems produktams nesuformuota rinka, ir joje tenka konkuruoti su pigesniais iš Ukrainos įvežamais grikiais.

Uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinis amžius“ pabandė ir jau šiemet planuoja gaminti didesnius kiekius kvietinių, miežinių, ruginių ir kvietruginių makaronų bei kvietinių, ruginių, trijų ir penkių grūdų dribsnių su priedais. Įmonės pajėgumas didelis – galėtų šiais savo perdirbtais ekologiškais produktais aprūpinti visą šalį. Pasak įmonės ekologiškų produktų gamybos atstovo A. Jašinsko, kitose ES šalyse ekologiški grūdų produktai sudaro apie 5–10 proc. šios rūšies produkcijos rinkos. Vidutiniškai per mėnesį vidaus rinkai reikia apie 150 t ekologiškų dribsnių ir 150 t makaronų. A. Jašinsko teigimu, Lietuvoje jau auginamos perdirbti tinkamos ekologiškų grūdų veislės, tačiau grūdai prastai išvalomi. Ekologiškiems dribsniams gaminti reikia labai švarių grūdų, tad tenka papildomai investuoti ir juos valyti „Ustukių malūne“. Norint ir ateityje perdirbti ekologiškus grūdus, įmonei reikės nemažai investuoti į pakavimo linijas bei valyklas, taip pat į reklamą, siekiant vartotojo dėmesio.

Produktai realizuojami prekybos centruose, tačiau tai tik pradinė stadija. Perdirbėjai yra pasirengę perdirbti daugiau ekologiškų grūdų negu perdirba šiuo metu. Perdirbimo įmonės yra pajėgios visiškai aprūpinti Lietuvos rinką ir eksportuoti ekologiškus produktus į kitas ES šalis. Užsieniečiai domisi ekologiška produkcija, tačiau sudaryti su jais sutartis rizikinga – reikia garantuoti nuolatinį tiekimą, didelius produkcijos kiekius ir gerą kokybę. Lietu-vos perdirbėjai norėtų sudaryti sutartis su ūkininkais, tačiau kol kas dar nedaugelis linkę įsipareigoti vienam supirkėjui.

Grūdai maistui

LAEI vartotojų apklausos duomenimis, ekologiškų grūdų produktų paklausa nors ir nežymiai, tačiau tolygiai didėja. Daugiausiai perkama duonos (68 proc.), kruopų (51 proc.), miltų (41 proc.). Kiek mažiau perkama pyragų (34 proc.), sausų pusryčių ir makaronų (28 proc.). Pageidaujama ir ekologiškos degtinės.

Vidutinės šeimos perkamoji galia Lietuvoje tebėra bloga, atlyginimai menki. Vidaus rinkos vartojimo mastams įtakos turi ir tai, kad nuolat mažėja gyventojų (vartotojų), tačiau daugėja mažas pajamas gaunančių pensininkų. Negausus vidutines pajamas gaunančių gyventojų skaičius. Pagal vidutines fiziologinių poreikių tenkinimo normas, šalyje per daug vartojama duonos ir pyrago gaminių. Gerėjant gyvenimo lygiui, turėtų mažėti grūdų ir jų produktų vartojimas maistui. Prognozuojama, kad 2006 m. vienas gyventojas vidutiniškai suvartos apie 110 kg grūdų per metus (2003 m. buvo suvartota 124 kg).

Minėtieji veiksniai turės įtakos ir ekologiškų grūdų vidaus rinkai. Stambiųjų prekybos tinklų apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu ekologiški grūdų produktai sudaro labai menką dalį viso realizuojamų šių produktų kiekio. Viena vertus, tai lemia menka pasiūla ir asortimentas, kita vertus – aukštesnė ekologiško produkto kaina, informacijos stoka, gera tradicinių lietuviškų grūdų produktų kokybė. Todėl tikėtina, kad jei ekologiškų produktų kaina neatitiks vidutines pajamas gaunančių vartotojų lūkesčių, artimiausiu metu vidaus rinkos augimas mažai tikėtinas. Tačiau tie, kurie perka šiuos produktus dabar, yra linkę vartoti juos ir toliau. Todėl vidutinės trukmės laikotarpiu (2005–2008 m.) turėtų būti rūpinamasi, kaip patenkinti vidaus rinką.

Grūdai pašarui

Vartojimo struktūros analizė liudija, kad viena imliausių grūdų rinkos sričių – gyvulininkystė. Pašarams skiriama iki 60 proc. išaugintų grūdų ir šis kiekis kasmet auga. Kaip pašaras grūdai naudojami ir žuvims.

Kaimo plėtros plane 2004–2006 m. kompensacines išmokas (118 EUR/ha arba 407,1 Lt/ha) už daugiametes žoles numatyta mokėti tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie ūkyje laiko gyvulius. Taigi daugiametes žoles žemdirbiams labiau apsimoka auginti su gyvuliais, nes tik tuomet jie gaus išmokas pagal ekologinio ūkininkavimo programą (ne daugiau kaip 3 ha vienam sąlyginiam gyvuliui). Iki šiol tokio reikalavimo, teikiant paramą ekologiškai ūkininkaujantiems už daugiametes žoles, nebuvo. Kita vertus, žalienos būtinos sėjomainai, žemės kokybei gerinti, net jei jos ir neremiamos, tačiau tokia nuostata galėtų paskatinti ekologinės galvijininkystės ir pienininkystės plėtrą Lietuvoje. Prognozuojama, kad 2006 m. ekologiniuose ūkiuose gali būti auginama13–19 tūkst. galvijų (tarp jų ir karvių), o jų pašarui sunaudojama 10–15 tūkst. t ekologiškų grūdų.

Šalyje 2004 metais mažiausiai intensyvios žuvininkystės tvenkinių plotas sudarė 200 ha, t. y. 5 proc. visų sertifikuotų plotų, didesnio intensyvumo (100–150 kg/ha tvenkinių produkcijos) – 1 200 ha, t.y. 30 proc. ir intensyviausių (daugiau kaip 150 kg/ha tvenkinių produkcijos) – apie 2 600 ha, t.y. 65 proc. sertifikuotų plotų. Juose išauginta apie 0,5 tūkst. t žuvies (tai sudarė 19,5 proc. visų realizuotų tvenkinių žuvų). Ekologinės žuvininkystės tvenkiniuose auginami karpiai, lydekos, karosai, lynai, starkiai, peledės, vėgėlės, sykai.

Tvenkinių ekologinės žuvininkystės plėtrai nepakanka ekologiškai išaugintų pašarų. Pašarams daugiausia naudojami kviečiai. 2003 m. tvenkinių žuvų produkcijai išauginti reikėjo apie 7 tūkst. t kviečių, iš jų 1,4 tūkst. t ekologinei žuvininkystei. Prognozuojama, kad ateityje ekologiškų pašarų poreikis tvenkininei žuvininkystei augs. Per artimiausius 3–4 metus akvakultūros produkcija turėtų padidėti iki 2,5 t, apie 50 proc. – ekologinė. Visai numatytai produkcijai reikėtų ne mažiau kaip 7,5 tūkst. t kviečių, ekologinei – 3,8 tūkst. tonų.