Avietės uogoms išauginti sunaudoja ne tiek daug maisto medžiagų. Bet avietės kasmet genimos ir kaskart pavasarį leidžia naujus stiebus ir atžalas – būtent naujai vegetatyvinei masei išauginti reikia daug maisto medžiagų. Nustatyta, kad 8 tonas uogų išauginęs 1 ha ploto avietynas iš dirvos pasisavina apie 50 kg azoto, 15 kg fosforo ir 65 kg v. m. kalio.

Avietės labai mėgsta organines trąšas, todėl jas patartina mulčiuoti durpėmis arba perpuvusiu mėšlu. Mėšlo kiekvieną rudenį ar pavasarį reikia iškratyti 3–4 kg/m2. Durpės beriamos 4–6 cm storio sluoksniu 0,5–0,6 m pločio juostomis (palei aviečių eiles). Neturint perpuvusio mėšlo, ant iškratyto šviežio mėšlo galima užberti 2–3 cm storio durpių sluoksnį – taip avietės kartu ir patręšiamos, ir mulčiuojamos. Mulčias yra ne tik vertinga trąša, jis vadinamas „sausuoju laistymu“, nes gerai saugo drėgmę dirvoje.

Avietės jautriausiai reaguoja į azoto ir kalio trąšas, o mažiausiai – į fosforo. Jei dirvoje fosforo yra pakankamai (o mūsų dirvose paprastai fosforo netrūksta), juo tręšti nereikia. Jaunas avietes reikia tręšti tik azoto trąšomis – 300–350 kg/ha (30–35 g/m2) amonio salietros išberiama augalų eilėse per 3–4 kartus. Pirmąjį kartą amonio salietra tręšiama balandžio pradžioje, paskui gegužės antroje pusėje – birželio pradžioje (kas 10–14 d.).

Derančioms avietėms pavasarį išberiama 200–250 kg/ha (20–25 g/m2) amonio salietros. Apie du trečdaliai šios normos skiriama anksti pavasarį, o likusioji dalis – žydėjimo pradžioje. Remontantinėms avietėms salietros norma trečdaliu padidinama.

Esant galimybei, avietyną labai pravartu patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Pavasarį avietės tręšiamos daugiau kalio turinčiomis kompleksinėmis trąšomis, pavyzdžiui, Kemira Cropcare (N-P2O5-K2O 6-11-24 arba 2-11-22), Kemira Gausa 11 (P2O5-K2O 11-20), Hydroplon 6 (6-16-22+8S+10Ca+1MgO) ir kitomis. Atsižvelgiant į natūralų dirvožemio derlingumą, jų reikėtų išberti apie 300–500 kg/ha (30–50g/m2). Šią normą galima išberti per 2 kartus – pavasarį ir rudenį. Žydėjimo metu avietes rekomenduojama kelis kartus nupurkšti per lapus 0,3–0,5 proc. koncentracijos Kemira Ferticare (14–11–25+mikro arba 6–11–31+mikro), oranžinio kristalono (6–12–36+mikro) ar kitų panašios sudėties kompleksinių trąšų tirpalu.

Pastaraisiais metais akcentuojamas aviečių purškimas kalcio trąšomis, siekiant pagerinti uogų išvaizdą ir transportabilumą. Peržydėjusias avietes iki uogų sunokimo kas 7 dienas rekomenduojama purkšti 0,4 proc. koncentracijos kalcio salietros tirpalu. Avietės yra jautrios geležies trūkumui. Šarminėse dirvose pradėjus gelsti stiebų viršūnėms, peržydėjusios avietės 3–4 kartus (kas 7 d.) purškiamos 0,5–1,0 proc. koncentracijos geležies chelato tirpalu.

Silpniau augančias avietes pavasarį (ne vėliau kaip iki birželio pradžios) galima patręšti raugintomis srutomis, skiestomis su vandeniu santykiu 1:3–4.

Rudenį avietynas patręšiamas apie 150 kg/ha (15 g/m2) paprasto superfosfato (jei dirvoje trūksta fosforo) ir 200–250 kg/ha (20–25 g/m2) kalio sulfato (jo neturint – kalio chlorido trąšomis). Avietės nemėgsta didesnio chloro kiekio dirvoje, todėl geriausia naudoti bechlores kalio trąšas – kalio sulfatą arba kalimagneziją.