Besiplečiantis interneto vartotojų tinklas pasiekė net tolimiausius Lietuvos kampelius. Genadijaus Charitonovo kiaulininkystės ūkis įsikūręs prie pat Latvijos sienos, netoli Saločių miestelio. Iš nedidelės kaimo trobos ūkininkų šeimai per kompiuterio monitorių atsivėrė platus langas į pasaulį. Benaršydamas interneto duomenų bazėje, gyvulių augintojas atrado neįprastų metodų kiaulių produktyvumui padidinti bei sveikatingumui pagerinti ir ryžosi juos pritaikyti savo ūkyje.

Iš trylikos savarankiško ūkininkavimo metų dešimt G. Charitonovas paskyrė kiaulėms. „Iš pradžių, kaip ir visi, auginau visko po truputį: laikiau ir kiaulių, ir karvių. Prieš tai dirbau Žadeikonių kolūkyje, kuris vėliau buvo reorganizuotas į bendrovę, zootechniku“, – pokalbį pradėjo ūkininkas. Išėjęs iš bendrovės jis nusprendė imtis savo verslo ir pradėti kurti nuosavą ūkį nuo nulio. „Turtingo dėdės Amerikoje neturiu. Jį atstoja bankai“, – juokavo Genadijus. Vieną paskolą grąžinęs, ima kitą, ir taip jau dešimt metų. Už suteiktus kreditus pastatė tvartą, įsigijo pašarų malūną ir kitą kiaulininkystės ūkiui būtiną įrangą. „Ūkininkauju kaip ir dauguma užsienio fermerių“, – pridūrė G. Charitonovas.

Nors pasvalietis baigęs Lietuvos veterinarijos akademijos Zootechnikos fakultetą ir turi nemenką žinių apie gyvulių priežiūrą bagažą, tačiau to laikmečio technologijos gerokai prasilenkia su šiandienos mokslo pasiekimais. „Gyvenimas nestovi vietoje, technologijos keičiasi, tobulėja. Nuo mokslo pažangos nenoriu atsilikti ir aš, – teigė ūkininkas. – Naudingos informacijos, nebūtinai naujos, randu internete“. Kartais prie kompiuterio jis užsisėdi iki vidurnakčio. Paprastai naršo interneto svetainėse, kuriose informacija pateikiama rusų kalba. Smalsus ūkininkas įsitikinęs, kad Rusijos mokslininkus galima priskirti išradėjų elitui.

Natūralios medžiagos tik į naudą

Ieškodamas informacijos apie gyvulių produkcijos didinimo ir sveikatos gerinimo būdus, internete aptiko duomenų, kad natūrali uoliena ceolitas turi daug teigiamų savybių. Šių iškasenų yra kai kuriuose Rusijos regionuose, Tolimuosiuose Rytuose, Ukrainos Karpatų priekalnėse. Prieš daugelį metų visiškai atsitiktinai buvo pastebėta, kad ceolito telkiniai pritraukia būrius laukinių gyvūnų, kurie uolienas laižo. Neįprastu reiškiniu susidomėję mokslininkai ištyrė šią medžiagą ir nustatė, kad joje yra bene pusė Mendelejevo lentelės elementų. „Ceolitas tartum kempinė sugeria bet kokį skystį. Jis naudojamas net išsiliejusiai naftai surinkti, dirvožemio sudėčiai gerinti. Natūrali medžiaga suriša kai kuriuos mikotoksinus ir sunkiuosius metalus, – ceolito savybes vardijo vyras. – Jis labai padeda apsinuodijus. Pats išbandžiau. Be to, gerina kitų pašaruose esančių maisto medžiagų įsisavinimą“.

Jau pusantrų metų ūkyje auginamos kiaulės gauna naudingų iškasenų. Specialiai paruoštą (pakaitintą ir susmulkintą tam tikro dydžio dalelėmis) ceolitą jis perka iš vienos Vilniuje įsikūrusios firmos, kuri uolienas veža iš Ukrainos. G. Charitonovas sako, kad jei niekas Lietuvoje juo neprekiautų, šį pašarų priedą atsivežtų pats. Į kombinuotuosius pašarus įterpiama 2,5 proc. ceolito. Augintojas pastebėjo, kad jį ypač mėgsta paršeliai. „Paršavedės pienu pasisotinęs paršelis koncentratų neliečia, o pabertą ceolitą tuoj pat suėda. Gyvulys jaučia, ko jam reikia, be to, kiaulė toks padaras, jei nepatinka – neįpirši“, – dėstė ūkininkas. Jaunikliai po saują ceolito gauna papildomai iki nujunkymo ir 3–4 dienas po to. Užsienietiškų mikotoksinus detoksikuojančių preparatų kiaulių augintojas neperka, nes tokie preparatai labai brangūs. Ceolitas pigus, 1 t šio priedo kainuoja 350 litų. G. Charitonovo gyvuliams (apie 700 kiaulių, iš jų 110 paršavedžių) per 3 mėnesius sušeriama 4 tonos ceolito.

Vienaląstis augalas stimuliuoja organizmą

Pastaruoju metu dažnai skelbiama apie neigiamą antibiotikų poveikį, ieškoma juos pakeičiančių medžiagų. Vietoj antibiotikų patariama naudoti probiotinius preparatus (gyvus mikroorganizmų arba fermentuotų jų produktų papildus). G. Charitonovas išsiaiškino, kad vienaląstis augalas chlorela turi panašių kaip probiotikai savybių. Jo ląstelėje sukaupta viskas, ko reikia gyvam organizmui. Chloreloje daug baltymų – net 50–60 proc., aminorūgščių sudėtis tokia pati kaip žuvies miltų baltymuose, taip pat yra vitaminų, chlorofilo. „Tai biologiškai vertingas augalas, turintis daug gerų savybių. Nedidelis kiekis chlorelos gyvulio organizme veikia kaip biostimuliatorius, suaktyvindamas visą virškinimo sistemą“, – neįprastą augalą apibūdino ūkininkas.

Apie chlorelos teigiamą poveikį gyvuliams G. Charitonovas buvo skaitęs dar studijų laikais. Informacijos apie ypatingą augalą paieškos, prasidėjusios kompiuterio klaviatūros spaudinėjimu, baigėsi pokalbiais su vieno Rusijos biotechnologijos instituto mokslininkais. „Nuo idėjos išbandyti chlorelą iki jos įgyvendinimo praėjo pusė metų. Rusijos mokslininkus ilgai kamantinėjau, kol apsisprendžiau įsigyti augalo kultivavimo technologiją“, – rodydamas į žalio vandens sklidiną vonią, pasakojimą apie eksperimentus tęsė kiaulių augintojas. Anot Rusijos mokslininkų, ne visi augalo štamai efektyvūs. G. Charitonovas įsigijo prieš keliasdešimt metų Azijos kalnų ežeruose aptiktos chlorelos. Rusijos mokslininkų teigimu, 1 m3 vandens buvo rasta tik viena šio augalo štamo ląstelė, kurią jie padaugino ir išsamiai ištyrę atliko daug šėrimo bandymų. Šios chlorelos ląstelės membrana gyvulio organizme greičiau suardoma, todėl jos turinys lengvai įsisavinamas.

Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, melžiamoms karvėms ir suaugusioms paršavedėms pakanka 1 l chlorelos tirpalo per parą, paršeliams – 200 g, veršeliams – 400 g. „Atskirų gyvulių grupių girdymo dozės ir trukmė nustatyta bandymais. Rusijos specialistai tvirtina, kad priesvoriai padidėja 30–40, karvių pieningumas – 15–20 pro-centų. Aš dar tuo neįsitikinau, ne mažiau kaip po pusmečio paaiškės rezultatai. Galiu tik pasakyti, kad po 5 mėnesių girdymo paršavedės pieningesnės, nes nujunkyti paršeliai daugiau sveria“, – teigė Genadijus. Šiltą gėrimą noriau geria jauni gyvuliai. Suaugusias paršavedes ir kuilius ūkininkas apgaudinėja: žalią vandenį maišo su kombinuotaisiais pašarais. Viename tirpalo mililitre yra net 50 mln. chlorelos ląstelių. Augdamas atitinkamos temperatūros ir sudėties terpėje augalas per parą savo masę padidina 5–7 kartus. G. Charitonovas pabrėžė, kad chlorela nėra stebuklingas augalas, todėl prastai šeriamų ir netinkamomis sąlygomis laikomų gyvulių jis nepaveiks taip, kaip galėtų. Apie chlorelos poveikį žmogui, gyvulių augintojas jokių duomenų iš Rusijos instituto negavo, nes, anot mokslininkų, tokių tyrimų nebuvo atlikta. Nepaisant to, Genadijus žalio vandens kartais atsigeria, jo paragauti pasiūlė ir mums.

Aktyvuotas vanduo – vietoj dezinfekcinių medžiagų

Savo ūkyje eksperimentuotojas gaminasi dar ir aktyvuotą vandenį. Pratekėdamas pro reaktorius pasigamina vadinamasis gyvasis ir negyvasis vanduo, į pastarąjį įterpus chloro (iš druskos), gaunama itin stipri dezinfekcinė medžiaga. Pasak ūkininko, savo savybėmis šis tirpalas niekuo nenusileidžia vakarietiškiems preparatams, o svarbiausia, kad jis kainuoja centus. Negyvu vandeniu su 0,05 proc. chloro dezinfekuojami gardai, o mažesnės chloro koncentracijos (0,015–0,025 proc.) tirpalu girdomi paršeliai, kad neviduriuotų.

Kitu aparatu sodybos gręžinio vanduo išvalomas nuo mikroorganizmų, sunkiųjų metalų, prisodrinamas deguonimi ir įgauna neigiamą krūvį. Natūraliai toks vanduo susidaro aukštikalnėse iš tirpstančių ledynų. Manoma, kad būtent dėl to kalnuose gyvenantys žmonės, kurie geria švarų ir neigiamo krūvio vandenį, ilgai gyvena. Toks vanduo veikia kaip biostimuliatorius. Išvalytu vandeniu paršeliai girdomi nuolat, ūkininkas jį naudoja ir valgiui gaminti.

Veislininkystės ūkis plėsis

G. Charitonovo fermoje auginami Švedijos jorkšyrai ir Danijos diurokai. Veislinių gyvulių rinka, ūkininko nuomone, Lietuvoje yra stichiška ir visai nevaldoma. Jis pavyzdžiu laiko Danijoje veikiančią kiaulių auginimo sistemą. „Prieš pusmetį jūsų žurnale spausdintame komentare išdėstytos A. Bagdonavičiaus mintys teisingai apibūdina Lietuvoje egzistuojančią kiaulių veislininkystės netvarką. Veislinių gyvulių parduodu nedaug, nes poreikio jiems nėra. Beveik visą prieauglį nupeni vienas Biržų r. ūkininkas. Tokia žodinė kooperacija naudinga ir man, ir jam“, – teigė ūkininkas.

Bekonas užauginamas per 5,5 mėn. Genadijus mano, kad greičiau kaip per 5 mėn. kiaulės iki 100 kg svorio neįmanoma nupenėti. Jei racionas tinkamai subalansuotas, pašarai geros kokybės, tokius priesvorius nesunku pasiekti. Bene visus pašarus ūkininkas perka, nes savo žemės turi nedaug: grūdus iš kitų žemdirbių, premiksus iš užsienio firmų atstovų, sausas cukrinių runkelių ir obuolių griežinių išspaudas iš Lietuvos įmonių. Kombinuotieji pašarai gaminami iš 10–12 komponentų ūkyje. Per mėnesį sušeriama apie 50 t koncentratų. Eksperimentuodamas su neįprastomis medžiagomis, Genadijus pirmiausia siekia išvengti ligų. „Vaistai brangūs. Jei gyvuliai nesirgs, nereikės ir vaistų, taigi neteks išlaidauti“, – savo filosofiją aiškino Genadijus.

Įsigijęs Žadeikonių bendrovės pastatus, ūkininkas dabar pasinėrė į verslo plėtros planus: jis ketina rekonstruoti senus tvartus ir auginti dar 377 paršavedžių. „Teiksiu paraišką struktūrinių fondų paramai gauti. Investicijos į kiaulidžių atnaujinimą, pašarų ir tvartų įrangą siektų 2 mln. litų. Jei projektą patvirtins, gerai, jei ne – verslą plėsiu savo jėgomis, tik užtruksiu ilgiau. Norint įgyvendinti sumanymus, reikia užsispyrimo ir kantrybės. Man šių savybių netrūksta“, – akcentavo tikslo siekiantis vyras. Paklaustas, ar nebijo šalia įsikūrusių danų konkurencijos, Genadijus atsakė, kad vietos po saule užteks visiems.