Apdorojus 2003 m. žemės ūkio surašymo duomenis, buvo nustatyta visų prekinę žemės ūkio produkciją gaminančių ūkininkų ūkių struktūra.

J os palyginimas su respondentinių ūkių struktūra leido nustatyti, kokią šalies ūkių dalį atstovauja vienos ar kitos ekonominio dydžio klasės respondentinis ūkis. Įvertinus tai, pateikti svertiniai tyrimo rezultatai. Ankstesniais metais ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tyrimo duomenys atspindėdavo tik respondentinių ūkių, o 2003 metais – ūkių visumos, pradedant 2 EDV, ekonominę būklę. ( 1 EDV (europinio dydžio vienetas) – tai skirtumas tarp per metus pagamintos produkcijos vertės ir kintamųjų kaštų, reikalingų šiai produkcijai pagaminti – 1 200 eurų arba 4 140 Lt).

Pagal susitarimą su Europos Komisija į šalies ūkių apskaitos duomenų tinklą įtraukiami ūkiai, kurių ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 2 EDV.

Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Jų skaičius atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 15 iki 45. Daugiausiai respondentinių ūkių yra Šiaulių ir Kauno, mažiausiai – Alytaus ir Telšių apskrityse. 2003 metų ūkių veiklos apskaitos rezultatų tyrimas apėmė 1 307 ūkininkų ūkius. Respondentų skaičius per metus padidėjo 5,5 proc. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai jų buvo Šiaulių, mažiausiai Alytaus apskrityse.

Ūkių dydis

Respondentinių ūkių išsidėstymas ūkių dydžio pagal bendrąjį plotą grupėse yra gana tolygus, išskyrus 50–100 ha ploto grupę. Tokių respondentinių ūkių yra daugiausiai (28 proc.). Kitų grupių iki 30 ha, 30–50 ha ir 100–150 ha ūkių skaičius beveik nesiskiria.

Didžiausią lyginamąjį svorį (43 proc.) respondentinių ūkių struktūroje sudaro tokie ūkiai, kurių žemės ūkio naudmenų našumas siekia 35–45 balus. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių, dalyvavusių 2003 m. tyrime, skaičius padidėjo, palyginti su 2002 m., nuo 37 iki 42 proc.

Javų ir augalininkystės ūkių žemės našumas yra aukščiausias (maždaug 42 balai). Jie, kaip įprasta, yra stambiausi pagal bendrąjį plotą. Javų ir augalininkystės ūkių bendrasis plotas už vidutinį šalies ūkių plotą yra didesnis atitinkamai 97 ir 40 proc., o daržininkystės ir sodininkystės ūkiai mažesni už vidutinius maždaug 60 proc.

Prasčiausios kokybės žemėse vyrauja pienininkystės ūkiai, tačiau ir visų mišrios gamybos ūkių žemės našumo balas nedaug tėra aukštesnis.

Ūkininkavimo tipai

Respondentinių ūkininkų ūkių struktūra 2003 m. pagal ūkininkavimo tipus išliko panaši kaip ir 2002 m. Joje dominuojančią padėtį užima keturių ūkininkavimo tipų ūkiai: javų, rapsų, ankštinių augalų (33,7 proc.); augalininkystės (20,8 proc.); pienininkystės (15,9 proc.) ir mišrūs augalininkystės – žolėdžių gyvulių (15,3 proc.). Likusių keturių ūkininkavimo tipų ūkiai bendroje struktūroje sudaro 14,3 proc., o pusė iš jų tenka mišrios gamybos ūkiams, vyraujant augalininkystei.

Respondentinių ūkininkų ūkių struktūra pagal ūkio ekonominį dydį, palyginti su 2002 m. tyrimu, pasikeitė nedaug, tačiau beveik 27 proc. padaugėjo ūkių, kurių ekonominis dydis nuo 16 iki 40 EDV. Tai teigiamas poslinkis. Kitų metų tyrime didesnio ekonominio dydžio ūkių turėtų būti dar daugiau.

Vyresnio, nuo 55 metų, amžiaus ūkininkų ūkių žemės plotas yra beveik penktadaliu mažesnis už vidutinį. Šios amžiaus grupės ūkininkų nuomotos žemės dalis sudaro apie 43–52 proc. bendro žemės ploto, o jaunesnių, iki 49 metų, ūkininkų – beveik 60 proc.

Ūkio turtas

Ūkininko nuosavas žemės ūkio turtas per 2003 metus vidutiniškai padidėjo 4,8 proc. Daugiausiai išaugo gyvulių (5,8 proc.) ir kombainų (5 proc.), o sumažėjo pastatų (2,3 proc.) vertė. Beveik 25 proc. turto vertės sudaro traktorių, kombainų, žemės ūkio mašinų ir transporto priemonių vertė. Žemei ir gamybiniams pastatams atitinkamai tenka 21,6 proc. ir 21 proc. ūkininko ūkio turto vertės.

Nuosavo žemės ūkio turto vertė, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), siekia 3 035 Lt. Kaip ir 2002 m., šis rodiklis didžiausias daržininkystės, sodininkystės, o mažiausias – javų ūkiuose.

Didėjant ūkio plotui ir jo ekonominiam dydžiui, turto vertė, tenkanti 1 ha ŽŪN, nuosekliai mažėja. Šiaulių apskrities ūkininkai turi mažiausiai nuosavo žemės ūkio turto, skaičiuojant ir 1 ha ŽŪN, ir 1 EDV. Daugiausiai turto, tenkančio 1 ha ŽŪN, turi Alytaus, o 1 EDV – Utenos apskričių ūkininkai.

Ūkininkų finansinis turtas 2003 m. išaugo apie 19 proc. (2002 m. – beveik 30 proc.), skolos – net 80 proc., o nuosavo kapitalo vertė metų pabaigoje buvo beveik 4 proc. didesnė negu metų pradžioje. Nuosavo kapitalo vertė per metus sumažėjo: mažesniuose negu 10 ha ūkiuose; 10–20 ha ūkiuose; tokiuose ūkiuose, kurių žemės vertė žemesnė kaip 32 balai; Utenos apskrities ūkiuose.

Didžiausias nuosavo kapitalo vertės metinis prieaugis užfiksuotas daržininkystės, sodininkystės (24 proc.) bei didelio ekonominio dydžio (per 40 EDV) ūkiuose (21 proc.).

Kiek skolinamasi

Kuo ūkis didesnis (ir pagal plotą, ir pagal ekonominį dydį), tuo didesnė ir skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose šis rodiklis yra 2,2 karto geresnis už palankių ūkininkauti vietovių ūkius. Daugiausiai skolų 1 ha ŽŪN turi daržininkystės, sodininkystės ūkiai (626 Lt), mažiausiai – mišrūs ūkiai, vyraujant žolėdžiams gyvuliams. Mišrių ūkių ekonominis dydis yra dukart mažesnis negu daržininkų ir sodininkų. Stambiausiuose ūkiuose trumpalaikiai kreditai, tenkantys 1 ha ŽŪN, yra didesni negu ilgalaikiai.

Jaunų (iki 40 metų) ūkininkų ūkių skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, palyginti su kitomis ūkininkų amžiaus grupėmis, buvo pati didžiausia (246 Lt). Didžiausias buvo ir jų nuosavo kapitalo metinis prieaugis (11 proc.), nes žemės ūkio turto vertė per 2003 metus padidėjo 13 proc., o finansinis turtas – 28 proc. Vyresni negu 60 metų ūkininkai skolinasi mažiausiai. Jų skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, palyginti su jaunaisiais, tesudarė 51 proc. Jų nuosavo kapitalo prieaugis buvo neigiamas ir siekė 0,2 proc.

Pasėlių struktūra

Ūkių pasėlių struktūra gana skirtinga ir priklauso nuo ūkio specializacijos, ŽŪN našumo ir pan. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose kviečių lyginamasis svoris pasėlių struktūroje 3,4, rapsų – 3,8, miežių – 1,5, cukrinių runkelių – net 25 kartus mažesnis, grikių – 9, rugių – 2,8, žolių – 2,6, avižų – 2 kartus didesnis, negu palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose.

2003 metai patvirtino tendenciją, kad smulkesnių ūkių (ir pagal plotą, ir pagal ekonominį dydį) pasėlių struktūroje didžiausias lyginamasis svoris tenka pašariniams augalams. Tą patį galima pasakyti ir apie nepalankių ūkininkauti vietovių bei tuos ūkius, kurių žemės našumas mažesnis kaip 40 balų.

Smulkiausiuose (iki 10 ha) ūkiuose santykinai daug žemės skiriama daržovėms, bulvėms, vaisiams ir uogoms, netradiciniams augalams auginti, o stambesniuose (daugiau kaip 50 ha arba 8 EDV) ūkiuose dominuoja grūdiniai augalai.

Bendroji produkcija

Augalininkystės produkcija šalies ūkių bendrosios produkcijos struktūroje vidutiniškai sudaro 68 proc., gyvulininkystės – apie 30 proc. Likusią dalį sudaro paslaugų, miškininkystės, nuomos pajamos. Produkcijos struktūros analizė apskrityse rodo, jog Marijampolės apskrityje augalininkystės produkcijos lyginamasis svoris siekia net 87 proc., o Utenos, Tauragės ir Telšių – tik 51–55 proc. Kitos produkcijos dalis Marijampolėje tesiekia 1 proc. Blogesnių žemių ūkiuose verčiamasi veikla, mažiau priklausančia nuo žemės kokybės – gyvulininkyste, paukštininkyste, teikiamos įvairios paslaugos.

Daugiausiai bendrosios produkcijos 1 ha ŽŪN pagamina Marijampolės apskrities ūkiai, o 1 EDV – Tauragės apskrities bei pienininkystės ūkiai. Tai rodo, jog šie ūkiai geriausiai panaudoja savo potencines galimybes. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiai bendrosios produkcijos 1 EDV pagamina 8 proc. daugiau, negu palankių ūkininkauti vietovių ūkiai.

Jaunų (iki 40 metų) ūkininkų ūkiuose 1 ha ŽŪN ir 1 EDV pagaminama atitinkamai 12 proc. ir 11 proc. produkcijos daugiau, negu vyresnių kaip 60 metų ūkininkų ūkiuose. Vyresni kaip 55 metų ūkininkai labiau, negu jaunesni, linkę verstis kaimo turizmo paslaugomis. Pvz., 55–59 metų amžiaus grupės ūkininkų pajamos iš kaimo turizmo kitoje ūkinėje veikloje viršija 16 proc., tuo tarpu jaunesni kaip 40 metų ūkininkai pajamų iš šios veiklos visai negauna.

Apie kitus ūkių veiklos ekonominius rodiklius skaitykite kituose numeriuose