Pernai Šakių rajone pirmą kartą Lietuvoje cukrinių runkelių pasėlyje buvo nustatytas rizomanijos židinys. Visose šalyse rizomanija yra priskiriama prie labai žalingų – karantininių ligų.

Rizomanija – runkelių gyslų nekrotiško pageltimo virusas – pirmiausia buvo nustatyta Japonijoje (1965 m.). Vėliau liga išplito Europoje. Rizomanijos židiniai buvo rasti Italijoje (1952 m.), Jugoslavijoje (1971 m.), Graikijoje (1972 m.), Prancūzijoje (1973 m.), Kirgizijoje (1977 m.), Čekijoje (1978 m.), Kinijoje (1978 m.), Austrijoje (1979 m.), Rusijoje (1979 m.), Vengrijoje (1982 m.), JAV (1983 m.), Šveicarijoje (1983 m.), Bulgarijoje (1983 m.), Olandijoje (1983 m.), Belgijoje (1984 m.), Anglijoje (1987 m.), Ukrainoje (1990 m.), Slovėnijoje (1999 m.) ir kitose šalyse. Cukrinių runkelių rizomanija dar nenustatyta Šiaurės Airijoje.

Rizomanijos požymiai

Rizomaniją iš pirmo žvilgsnio galima sumaišyti su azoto trūkumu cukrinių runkelių pasėlyje. Pirmieji ligos požymiai atsiranda ant lapų – pagelsta gyslos. Pageltimas plinta palei gyslas ir sudaro aitvaro formos dėmes. Pailgėja lapų forma, jie auga statmenai kerpei. Šakniavaisio kerpė būna padidėjusi.

Rizomanija sergančių runkelių šakniavaisių tipiškas požymis yra „barzdotumas“, t.y. stipriai išsivysčiusios šoninės šaknys. Pagrindinė šakniavaisio dalis susmaugta, vandens indai sutankėję ir parudavę. Sergantys runkeliai būna žemesni ir sausros metu greičiau vysta.Rizomanijos sukėlėjas yra runkelių gyslų nekrotiško pageltimo virusas (Beet NecroticYellow Vein BNYVV), kurį platina dirvoje gyvenantis grybas Polymyxa betae. Rizomanijos viruso vystymosi ciklas priklauso nuo grybo nešiotojo ciklo. Grybas Polymyxa betae parazituoja savo šeimininkų Chenopodium šeimos augalų šaknyse (tarp jų ir runkelių). Dėl dažno lietaus susidaro drėgmės perteklius sunkesnėse, blogos struktūros (supuolusiose) dirvose. Šlapioje ir šiltoje (apie 25oC) dirvoje suaktyvėja grybo dauginimasis. Suspensija su ramybės būsenos grybo sporomis, užkrėstomis rizomanijos virusu, priartėja prie runkelių šakniaplaukių ir per juos patenka į šakniavaisį.

Per 7–35 dienas, priklausomai nuo sąly-gų, virusas įsitvirtina cukrinio runkelio šakniavaisyje. Jis patenka į vandens indų ląstelių branduolį, kur tvirtai prisiriša prie 3–4 DNR molekulių. Toliau dalijantis branduoliui virusas dauginasi. Jeigu cukrinių runkelių ląstelę palygintume su fabriku, tai rizomanijos virusas veikia kaip „diversantas“. Jis pakeičia ląstelės DNR informaciją „virusuota“, kuri priverčia ląstelę (be papildomų rizomanijos viruso sąnaudų) negaminti chlorofilo cukrinių runkelių lapų atskirose dalyse, sutrikdo parenchimos ląstelių dauginimąsi šakniavaisyje.

Grybo Polymyxa betae ramybės būsenos sporos su rizomanijos virusu, perėjusios galvijų virškinamąjį traktą, mėšlo kaitimą ir srutų poveikį, išlieka gyvybingos 15–20 metų.

Virusas greitai pasklinda dirvoje žemės dirbimo kryptimi, ypač intensyviai ją dirbant. Grybo Polymyxa betae ramybės būsenos sporos su virusu plinta su dirvos dalelėmis, kurios prilimpa prie dėžių, žemės ūkio padargų, traktorių ir gali būti pernešamos iš vieno lauko į kitą. Taip pat grybo ramybės būsenos virusuotos sporos su paviršiniu vandens pertekliumi gali būti nuplautos į lauko įdubimus (žemesnes vietas) arba su drenažo vandeniu nuneštos į didesnius vandens telkinius, iš kurių imamas vanduo pasėliams laistyti arba purkšti.

Grybo pernešėjo virusuotos sporos plinta oru arba cukraus fabrike po šakniavaisių plovimo su dirvos dalelėmis gali patekti į nutekamuosius vandenis. Tokiu būdu rizomanijos virusu gali užsikrėsti daug didesnė teritorija, o pasekmės gali būti labai nuostolingos ir sunkiai prognozuojamos. Amerikos mokslininkų duomenimis, nauji rizomanijos židiniai gali atsirasti kartais net už 24 kilometrų. Kai kurie rizomanijos infekcijos atvejai dar ir dabar nepaaiškinami. Manoma, kad į Lietuvą rizomanijos užkratas realiausiai gali atkeliauti su panaudota žemėta technika, nelegaliai įvežama žemėta bulvių sėkla iš rizomanijos virusu užkrėstų regionų, braškių daigais.

Rizomanijos žala

Rizomanijos viruso žala priklauso nuo to, kada infekcija pažeidė cukrinius runkelius. Jei infekcija išplinta cukrinių runkelių vegetacijos pradžioje, tai žala būna didesnė. Priklausomai nuo veislės, labai rizomanijos viruso pažeistų šakniavaisių technologinės savybės pablogėja: cukringumas gali sumažėti 31 proc., alfa amino azotas – 61 procentu. Kalis ir natris, kenksmingos medžiagos cukraus gamybos proceso metu, šakniavaisiuose gali padėti atitinkamai iki 20 ir 131 procento.

Cukriniuose runkeliuose asimiliacijos proceso dėka iš mineralinių elementų, veikiant CO2, saulės šviesai ir šilumai, susidaro organinės medžiagos (pavyzdžiui, sacharozė). Rizomanijos virusas sutrikdo šį procesą, todėl susidaro tris kartus daugiau tarpinio produkto, t.y. invertuoto cukraus (monosacharidų: gliukozės ir fruktozės).

Moksliniai tyrimai

JAV buvo taikoma rizomanijos virusu užkrėstų dirvų dezinfekcija, bet šis procesas buvo labai brangus. Mokslininkai rizomanijos židiniuose išbandė dirvos sūdymą, bet druska dirvoje sunaikino tik dalį viruso nešiotojo grybo. Įvairių tyrimų metu buvo pastebėta, kad vienapusis tręšimas azotu sustiprino rizomanijos požymius, padidino nuostolius. Kalio trąšos, ypač kalio druska, mažino ligos pažymius ir nuostolius.

Užsienio laboratorijose pagal spektrinius fotosintezės duomenis, kurie skiriasi nuo sausros, maisto medžiagų deficito duomenų, nustatomas rizomanijos infekcijos vystymasis. Pastaruoju metu, atliekant molekulinius virusologinius tyrimus, nustatinėjami cukrinių runkelių genai, lemiantys atsparumą virusams. Biotechnologijomis bandoma genus paveikti taip, kad cukrinių runkelių veislė įgytų antigenų rizomanijos virusui.

Į Lietuvos sąlygomis tinkamiausių augalų veislių sąrašą 2004 m. įrašytos dvi rizomanijai atsparios cukrinių runkelių veislės: Dorena ir Sofarizo (veislių savininkų – selekcininkų duomenimis). 2003–2004 m. cukrinių runkelių veislių tyrimo stotyse buvo atlikti veislių palyginimo bandymai. Juose buvo tirta 18 rizomanijai atsparių veislių. Į 2005 metų Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą įrašytos dar kelios rizomanijai atsparios cukrinių runkelių veislės: Achat, Mars, Alligator, Axial, Deleita, Monza, Firenze, Suez.

Vokietijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad cukrinių runkelių augintojai dėl rizomanijos viruso pažeidimo gali patirti nuo 7 iki 96 proc. derliaus nuostolius, priklausomai nuo pažeidimo stiprumo ir auginamos veislės savybių.

Rizomanijos židiniuose auginant atsparias cukrinių runkelių veisles, derliaus nuostolius galima sumažinti iki 7 procentų.