Nemažą produkcijos kainos dalį sudaro technikos amortizacijos ir naudojimo (priežiūros, remonto, degalams skirtos ir kt.) lėšos. Vokietijos specialistų duomenimis, javų auginimo išlaidų struktūra yra tokia: mašinos – 28 proc. (iš jų fiksuotos išlaidos – 12,5 ir kintamosios – 15,5 proc.), darbo užmokestis – 20, augalų apsauga – 13, tręšimas – 12, derliaus dorojimas – 10, kitos – 17 procentų.

Senstant mašinai, mažėja jos patikimumas. Dėl gedimų bei prastovųpatiriamų nuostolių brangsta technikos eksploatacija, didindama produkcijos savikainą. Kita vertus, technika turi būti intensyviai naudojama, priešingu atveju brangios neišnaudotos mašinos – tai „įšaldytas“ kapitalas. Javų kombaino našumas priklauso ir nuo pačios mašinos, ir nuo jos eksploatacijos, personalo bei kitų veiksnių. Viena iš priežasčių, dėl kurios nepanaudojamos visos kombaino galimybės, yra gedimai. Kuo mašina senesnė, tuo gedimai dažnesni, o išdirbis atitinkamai mažesnis. Tad jei tenka per retai pasitaikančius pragiedrulius, kaip per praėjusiųjų metų javapjūtę, remontuoti, o ne kulti, investicijos į nenaują kombainą perniek – vienaip ar kitaip (yra kombainas ar jo nėra) nėra kuo javų nukulti…

Kasmetinio išdirbio mažėjimą iliustruoja duomenys iš 200 Claas kombainų (parduodamų internetu) charakteristikų: gamybos metai yra glaudžiai susieti su išdirbiu. Šie kombainai vidutinį 2 000 darbo valandų (d. v.) išdirbį pasiekia per 9 metus, 2 500 d. v. – per 15, 2 750 – per 20 metų. Interneto duomenų bazėse randama prieš 12–15 metų pagamintų kombainų, išdirbusių 4 000 darbo valandų. Pasiekti tokį rodiklį įmanoma, tik intensyviai dirbant nuo ankstyvųjų javų veislių kūlimo iki kukurūzų derliaus dorojimo, be to, kvalifikuotai prižiūrint mašiną.

1997–2000 m. kombainų importo duomenimis, į Lietuvą buvo įvežami prieš 20–24 metus pagaminti kombainai, todėl akivaizdu, kad šios mašinos yra išdirbusios vidutiniškai 3 000 darbo valandų. Tokių senų kombainų darbingumo palaikymo išlaidos nėra tyrinėtos. Pavyzdžiui, ir JAV, ir Vokietijoje kombainų remonto išlaidos analizuojamos iki 2 000 darbo valandų, buvusioje Sovietų Sąjungoje – iki 12–14 darbo sezonų, po kurių kombainai nurašomi.

Technines mašinų galimybes nusako gamintojas, tačiau jos gali būti pasiektos tik tam tikromis (idealiomis) sąlygomis. Bene labiausiai javapjūtę trikdo prastovos dėl gedimų. Kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose dirbę žemdirbiai prisimena, kad į laukus išlydėjus 12 Nivų (kombainų SK–5), neretai dirbdavo tik 6 ar 7, kiti būdavo remontuojami. Šiuos prisiminimus gerai atspindi Baltarusijoje vykdytų kombainų SK–4 patikimumo tyrimai, atlikti beveik prieš tris dešimtmečius. Remiantis jais, dvyliktąjį kombainų naudojimo sezoną metinis išdirbis sumažėja net 65 proc., t.y. vienas kombainas dirba, du stovi.

Darbo našumą galima padidinti gerai organizavus darbą. Apie sugaištą laiką kombainams remontuoti rašyta 2002 m. mūsų žurnalo numeriuose. 2001 m. L. Stonkuvienės agroserviso įmonėje 10 metų senumo kombainai DON 1500, nežiūrint į dideles laiko ir materialines sąnaudas ruošiant juos sezonui, dėl gedimų negalėjo dirbti 9 proc. galimo kūlimo laiko.

Naujų kombainų daugėja

Vienam ar dviem naujiems (iki 3 metų) kombainams Lietuvoje tenka šimtas naudotų. ES struktūrinių (anksčiau SAPARD) fondų paramos dėka ūkių apsirūpinimo ž. ū. technika rodikliai pagerėjo (2001–2003 metų duomenimis, parduodamų naujų kombainų skaičius kasmet dvigubėja – 2003 m. parduoti 85 kombainai), tačiau esminių pokyčių tai neturi. Iš 965-ių 1999 m. įvežtų kombainų tik 32 buvo nauji. Tarp jų buvo net 1951–1960 metų gamybos mašinų. Aišku, su tokiais kombainais, kurie neretai varomi dar benzininiais varikliais, daug nenuveiksi. Tuo labiau, kad per 30–40 eksploatacijos metų jų detalių, agregatų resursas jau praktiškai visiškai išnaudotas. Prieš trejus metus įvežta (dalis galėjo būti „reeksportuoti“) 41 naujas (6,1 proc. iš visų kombainų) ir tik 7 iki 5 metų senumo kombainai.

Tarp importuojamų kombainų nuo 92 iki 97 proc. yra nenauji. Beveik visi jie atgabenami iš Vakarų Europos. Prieš ketverius metus daugiausia kombainų įvežta iš Vokietijos (50,3 proc.), kiti iš Danijos (31,2 proc.), Švedijos (9,9 proc.), Prancūzijos (4,6 proc.), Suomijos (2,6 proc.). Šių kombainų gamintojai buvo: „Claas“ – 36,6 proc.; „Massey Fergusson“ – 12,4, „Dronningborg“ – 11,1, „John Deere“ – 7,7, „Fortschritt“ – 5,6, „Volvo BM“ – 5,4, nenustatytos markės – 5,4, kiti – 15,8 proc. 2002 m. 651 importuotas kombainas atgabentas iš Danijos (49 proc.), Vokietijos (24 proc.), Švedijos (15 proc.), kitų šalių (12 proc.). Daugiausia įvežta Claas kombainų (33 proc.).

Masinis kombainų įvežimas iš NVS šalių nutrūko 1991 m. Pirmuosius vakarietiškus kombainus ūkininkai įsigijo 1994 m. Vakarietiškų kombainų įvežimas 1997–2000 m. labai pakeitė Lietuvoje naudojamų kombainų parką – 2001 m. jau buvo registruota 34 proc. Vakarų šalyse pagamintų mašinų. Statistikos departamento duomenis, kombainų skaičius 1989–2001 m. sumažėjo nuo 11 500 iki 8 062.

Pasirinkimo kriterijai

Pasirenkant žemės ūkio techniką, dažniausiai apsiribojama techninių parametrų analize, o mašinos patikimumą apibūdinantys rodikliai – vidutinis išdirbis iki gedimo, lyginamosios išlaidos bei prastovos

dėl remonto – paprasčiausiai pamirštami. Bet šie rodikliai daro įtaką savikainai, ypač tada, kai mašina sena – amortizacijos išlaidos nežymios, o kintamosios (iš jų remonto) – labai padidėjusios.

Kombainų patikimumas tirtas Vokietijoje. Tyrimo metu surinkta informacija apie 760 javų kombainų, iš kurių 49 proc. Claas, 13 – Deutz Fahr, 13 – John Deere, 10 – New Holland, 7 – Case ir kiti (Fiatagri, Massey Ferguson, MDW). Šių kombainų vidutinis metinis išdirbis sudarė nuo 223 (Fiatagri) iki 303 d. v. (Massey Ferguson), o vidutinis amžius nuo 3,1 (Massey Ferguson) iki 4,5 metų (MDW). Gedimų skaičius 1 000 d. v. pagal kombainų gamintojus pasiskirstė taip: po 6–7 gedimus Claas, Fiatagri, New Holland, 7–8 – Case, Deutz Fahr, daugiau kaip 10 – MDW. Daugiau negu pusė kombainų genda garantiniu laikotarpiu: visų gamintojų kombainai (nuo 50 iki 60,7 proc.) buvo remontuoti. Šių kombainų vartotojai kaip vieną iš svarbiausių kombaino gamintojo pasirinkimo kriterijų įvardijo kvalifikuotą ir operatyvų servisą.

Remonto išlaidų tyrimas

Remiantis Vokietijoje, JAV atliktais kombainų remonto išlaidų tyrimais nustatyta, kad kombainą naudojant 2 000 d. v. (darbo valandų), remonto išlaidos siekia nuo 18 iki 63 proc. kombaino įsigijimo kainos.

Vokietijoje ir JAV kombainų remonto ir priežiūros sąnaudos, kiti patikimumo rodikliai vertinami kombaino darbo valandai, kaip pagrindiniam mašinos būklę apibūdinančiam dydžiui. Tačiau šis parametras, esant nevienodam mašinų našumui neatspindi realiai atlikto darbo (nukulto javų kiekio), todėl išlaidos darbo vienetui yra labiau informatyvus rodiklis.

Buvusioje Sovietų Sąjungoje kombaino darbingumas buvo vertinamas, atsižvelgiant į kombaino amžių (išdirbtus sezonus) bei metinį išdirbį. Taip buvo galima daryti, nes kombainų konstrukcija panaši, kaip ir metinis išdirbis (neretai ūkiams jie buvo skirstomi pagal javų plotus).

2001 m. informacija apie kombainų darbingumą gauta iš 44 Lietuvos žemės ūkio įmonių (L. Stonkuvienės agroserviso įmonės, Bernatonių, Labūnavos, Voniškių ŽŪB ir kitų), kuriose derlių dorojo nuo vieno iki šešių kombainų. Esant nedidelei tyrimų apimčiai, buvo vertinama tik kombainų gamybos metų įtaka remonto kainai ir prastovų dydžiui. LŽŪKT inžinieriai-konsultantai ir LŽŪU Mechanikos katedros darbuotojai 2002 m. surinko informaciją apie 171 šalyje naudojamą javų kombainą: 84 NVS ir 87 Vakarų šalių gamybos.

NVS ir Vakarų šalių gamybos kombainų išdirbiai 2002 m. buvo panašūs. Faktą, kad 67 proc. kombainų nuėmė derlių nuo mažesnio negu 100 ha ploto, reikėtų vertinti kaip itin prastą. Neišnaudojama technika didina derliaus savikainą. Tyrimuose buvo vertinamos tik materialinės remonto sąnaudos (darbo užmokestis nevertintas, nes ūkininkų ūkiuose ir ŽŪB yra suprantamas nevienodai). Skirtingų mašinų modelių remonto sąnaudų skirtumai nebuvo vertinami, tačiau išskirti pagaminti Vakarų Europoje ir NVS šalyse kombainai, kaip gamintojų, turinčių labai skirtingą konstravimo, gamybos technologijų lygį. Be to, neatsižvelgta ir į kombainų galios (našumo) skirtumus, o išdirbio vienetu pasirinktas 1 ha plotas.

Lyginti remonto išlaidas su mašinos įsigijimo kaina, kaip tai daroma JAV, Vokietijoje, atsisakyta, nes nėra galimybės palyginti gautus duomenis su vakarietiškais rodikliais dėl darbo jėgos vertės, ūkių finansinių galimybių, remonto ypatumų ir kitų skirtumų. Kita vertus, nerealu nustatyti prieš 20–35 metus pagamintų kombainų kainų dėl infliacijos ir didelės modelių įvairovės.

Derliaus dorojimo sąlygos 2001 ir 2002 m. labai skyrėsi. Kauno meteorologijos stoties duomenimis, 2001 m. liepą iškrito 143,5 mm kritulių (1,79 normos), rugpjūtį – 55 mm (0,72), rugsėjį – 75,3 mm (1,32). Atitinkamai 2002 m. liepą – 53,5 mm (0,67 normos), rugpjūtį – 13,8 mm (0,18), rugsėjį – 42,3 mm (0,74). Tai rodo, kad derliaus dorojimo sąlygos skyrėsi iš esmės. 2001 m. jos buvo labai nepalankios (dėl didelės javų masės drėgmės kombainai buvo ypač apkrauti, jie dažniau gedo), o 2002 m. – palankios.

Išlaidos mašinų darbingumui palaikyti dažniausiai vertinamos darbo valandai arba nuimtam javų ploto vienetui. Dalis senų kombainų darbo valandų skaitiklių neturi arba jie sugedę, o auginamų javų plotą žino kiekvienas žemdirbys. Todėl pasirinktas javų kombainų remonto išlaidų vertinimas litais 1 ha javų ploto (Lt/ha).

Vakarietiškų kombainų išdirbio bei patikimumo rodikliai pateikiami apibendrinti penkiose kombainų amžiaus grupėse. Į pirmąją grupę įtraukti 1–2 sezonus naudoti kombainai, t.y. nauji. Kitas keturias grupes sudaro kombainai, kurių amžiaus skirtumas kas 10 metų.

Neabejotina, kad kombainų remonto išlaidos priklauso ir nuo naudojimo, priežiūros ir remonto bei atsarginių detalių kokybės. Atskirų grupių kombainų remonto išlaidos labai skirtingos dėl labai nevienodų kombainų metinio išdirbio bei naudojamų atsarginių dalių ilgaamžiškumo. Kasmetinės investicijos mašinos darbingumui palaikyti nevienodos. Ypač daug išlaidų įsigijus naudotą kombainą būna ruošiant jį pirmajam sezonui bei pirmojo sezono metu. Kitą sezoną išlaidos mažesnės. Kai kurių mašinų savininkams išlaidauti dėl remonto neteko, kitiems – prisireikė net 2–3 kartus daugiau negu vidutiniškai. Tik sugrupavus duomenis pagal kombainų amžių ir apskaičiavus vidutines reikšmes, paaiškėjo mašinos amžiaus įtaka remonto išlaidoms ir prastovoms.

Pačių seniausių kombainų (30–40 metų), naudojamų nepalankiomis sąlygomis, lyginamųjų prastovų dydis iki 6 kartų didesnis, palyginti su to paties amžiaus kombainų, naudojamų itin palankiomis sąlygomis (2002 m.). Naujų kombainų (1 ir 2 metų) prastovos dėl remonto (gamyklos defektams šalinti) 2001 m. buvo didesnės negu kombainų, naudojamų pirmąjį dešimtmetį, tačiau remonto išlaidos yra pačios mažiausios, kadangi tai dažniausiai garantinis remontas ir savininkas išlaidų nežino. 2002 m. lyginamosios išlaidos naujiems kombainams remontuoti bei prastovos remontuojant buvo pačios mažiausios. Iš keturių 2002 m. pirmąjį sezoną dirbusių kombainų dėl gamybos broko gedo trys, t. y. 75 proc.

Palankiomis sąlygomis naudojamų NVS šalių gamybos kombainų, lyginant su vakarietiškais, lyginamosios remonto išlaidos 2–2,5 karto didesnės (nežiūrint į tai, kad vakarietiškos technikos atsarginių detalių kainos yra aukštesnės), o prastovos dėl remonto didesnės iki 2,2 karto. Palankiomis sąlygomis naudojamų kombainų prastovų dydis priklauso nuo amžiaus. Tai įrodo, kad ir senas kombainas gali būti darbingas. Šie skirtumai yra viena iš svarbiausių naudotos vakarietiškos technikos pasirinkimo priežasčių. Kita vakarietiškos technikos pasirinkimo priežastis – naudotų kombainų NVS šalyse trūkumas. Jų skaičius žemės ūkio įmonėse, palyginti su 1990 m., sumažėjo apie 2 kartus, o naujų įsigyjama net 32 kartus mažiau.

Mažiausiu gedimų skaičiumi tarp vakarietiškų kombainų išsiskiria Claas ir John Deere kombainai, dažniau genda Dronningborg, MDW kombainai. Pastarieji, pagaminti 1991–1994 m., genda dažniau negu pagaminti 1986–1990 m.

Gedimai pagal sudėtingumą skirstomi į tris grupes: smulkūs (pvz., dalgio segmento keitimas), vidutiniai ir sudėtingi (pvz., alkūninio veleno keitimas). Per 2002 m. javapjūtę apie 80 proc. 1961–1990 m. gamybos vakarietiškų kombainų gedimų buvo vidutiniai ir sudėtingi, 1991–2002 m. nuo 91 iki 100 proc. gedimų – nesudėtingi ir vidutiniai.

Pagal alyvų sąnaudas mašinoms prižiūrėti galima teigti, kad kombainai nėra pakankamai prižiūrimi: 2001 m. nekeista ir nepapildyta variklinė alyva 32,6 proc. analizuotų kombainų varikliuose, 47,8 – hidraulinėse sistemose, 67,4 – transmisijos agregatuose. 2002 m. atitinkamai – 17, 35 ir 74 proc.

Parametrų (kombainu nuimtas plotas, nuimtas plotas iki gedimo, vidutinė remonto kaina) analizė rodo, kad vakarietiškų ir NVS šalių gamybos kombainų savininkai gedimo sąvoką supranta skirtingai. Jei gedimas šalinamas operatyviai, jis nefiksuojamas, nors išlaidos registruojamos. Tai paaiškina didesnį NVS šalių gamybos kombainų išdirbį vienam gedimo atvejui, tačiau ir daug didesnę gedimo remonto kainą. Geromis derliaus dorojimo sąlygomis kombainai DON genda ne daugiau negu vakarietiški kombainai.