23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/04
Purkštuvai privalo atitikti reikalavimus
  • Algirdas BUNEVIČIUS, VMBS
  • Mano ūkis
Jau ketveri metai galioja „Purkštuvų tikrinimo taisyklės“ ir privaloma purkštuvų patikra, tačiau praktiškai technikos apžiūros vyksta vangiai. Purkštuvų parkas gerokai pasenęs.
Vis dar įvežami naudoti purkštuvai iš Vakarų ir prastos kokybės technika iš Lenkijos. Tokie įrengimai netenkina techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimų, nes yra netinkamai pagaminti ar suremontuoti, arba visiškai neremontuoti, neturintys eksploatavimo dokumentų.
Dirbti su tokia technika yra nesaugu.

Eksploatuoti reikalavimų neatitinkančius purkštuvus pavojinga ūkininko sveikatai. Be to, augalų apsaugos nuo ligų efektas yra menkas, didėja purkštuvų eksploatacinės išlaidos, teršiama aplinka, produktuose susikaupia neleistinas pesticidų likučių kiekis.

Iš šių dokumentų ūkininkams ir technikos tiekėjams aktualiausios yra „Purkštuvų tikrinimo taisyklės“, patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 199, 2001 m. birželio 19 d. Taisyklės nustato traktorinių pakabinamų, prikabinamų, uždedamų ir savaeigių vamzdinių bei ventiliatorinių augalų apsaugos purkštuvų techninės patikros ir apžiūros tvarką, kontrolę bei atlikimo būdus.

Techniškai patikrinti reikia naujus ir pertvarkytus purkštuvus, o naudojamų purkštuvų techninę būklę reikia nuolat kontroliuoti. Tai atlieka Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Valstybinė mašinų bandymų stotis, LŽŪU Žemės ūko inžinerijos institutas ir įgalioti rajonų žemės ūkio skyrių žemės ūkio technikos valstybinės priežiūros inžinieriai-inspektoriai arba oficialios ar pripažintos institucijos darbuotojai.

Visi purkštuvai turi būti su patikros pažymėjimais

Bendrieji taisyklių reikalavimai nurodo, jog parduoti ir naudoti galima tik tuos purkštuvus, kuriems išduoti taisyklėse pateikto pavyzdžio purkštuvų patikros pažymėjimai. Todėl ūkininkai, pirkdami naujus, naudotus arba pertvarkytus purkštuvus, turi reikalauti iš pardavėjų patikros dokumentų. Purkštuvo pažymėjimas galioja trejus metus nuo išdavimo arba pratęsimo dienos. Pirkdami naujus purkštuvus bei kitą techniką, ūkininkai turėtų įsitikinti, kad mašinos turi CE saugos ženklą, sertifikatus ar atitikties deklaracijas. Purkštuvai turi tenkinti jų konstrukcijai ir purškimo kokybei keliamus reikalavimus. ES parama teikiama tik įsigyjant saugias ir sertifikuotas mašinas.

Reikalavimai purkštuvų konstrukcijai

Purkštuvai turi būti su aiškiu, neišblunkančiu žymeniu, kuriame pateikiama tokia informacija: gamintojo pavadinimas ir adresas; pagaminimo metai; serijos ar tipo žymuo; serijos numeris; leistinas grandinės slėgis; konstrukcijos masė; leistina bendra masė; darbo veleno vardinis sukimosi dažnis ir kryptis (ženklinama rodykle); vardinė galia, kW (savaeigėms mašinoms).

Purkštuvai turi būti sukonstruoti taip, kad jų eksploatacija būtų saugi. Visi purkštuvai turi turėti išsamią naudojimo instrukciją lietuvių kalba. Instrukcijoje turi būti aprašytas veikimo principas, naudojimo, remonto ir aplinkosaugos reikalavimai, nurodytos asmens apsaugos priemonės ir jų ypatumai, atsarginių detalių sąrašas. Instrukcijoje turi būti nurodyta, kaip teisingai reguliuoti purkštuvus.

Purkštuvo sijoms, rezervuarui ir ventiliatoriui keliami reikalavimai išsamiai pateikti LST EN 907 standarte. Vieni iš svarbesnių reikalavimų yra šie: rankomis sulankstomos/išskleidžiamos purkštukų sijos turi būti su dviem rankenomis, įrengtomis ne arčiau kaip 300 mm nuo artimiausio šarnyro. Turi būti įrengtas įtaisas sulankstytai sijai fiksuoti. Jėga purkštukų sijos aukščiui reguliuoti rankiniu būdu negali viršyti 250 N. Jeigu aukštis reguliuojamas suktuvu, tai jis turi būti savistabdis ir išlaikyti 1,3 karto didesnę apkrovą negu purkštukų sijos masė. Jeigu aukštis reguliuojamas jėgos pavara, būtina, kad ji turėtų režimo kontrolės įtaisą ir įrenginį, ribojantį purkštukų sijos nusileidimo didžiausią greitį iki 10 mm/s, arba įrenginį, užtikrinantį mažiausią 500 mm aukštį nuo žemės iki purkštukų sijos.

Purkštuvų rezervuaro tūris turi būti bent 5 proc. didesnis už vardinį tūrį. Jo dangtis turi būti sandarus, kad neištekėtų chemikalų mišinys, ir prijungtas prie rezervuaro. Dangtis turi būti su įtaisu, fiksuojančiu uždarytą padėtį, mechaniškai užveržiant. Įpilamo ir išleidžiamo tirpalo lygis turi būti gerai matomas.

Ventiliatorius turi būti tokioje vietoje arba taip apsaugotas, kad, purkštuvui veikiant, neįsiurbtų arba neišmestų pašalinių medžiagų, kurios galėtų sužeisti žmogų.

Purkštuvų konstrukcija turėtų būti tokia, kad juos būtų galima saugiai išvalyti, nepažeidžiant aplinkos apsaugos ir darbo saugos reikalavimų. Purkštuvuose turi būti švaraus vandens talpykla, kad baigus purškimo darbus, chemikalų rezervuaro vidų bei kitas purkštuvo dalis būtų galima išplauti, o panaudotą vandenį išpurkšti tame pačiame lauke. Be to, purkštuve turi būti ir mažesnis (15 litrų) indas su švariu vandeniu darbuotojo poreikiams. Purkštuvai įsiurbimo linijoje privalo turėti sklendę, kad, remontuojant siurblį, filtrus ir vamzdynus, tirpalas neištekėtų iš rezervuaro.

Reikalavimai purškimo kokybei

Purkštuvo išpurškiamas tirpalas turi pasiskirstyti tolygiai: variacijos koeficientas negali būti didesnis kaip 15 proc. Jeigu išpurškimo tolygumas matuojamas debitomačiu ar kalibruotu indu, kiekvieno purkštuko našumo paklaida neturi viršyti ±5 proc., lyginant su vidurkiu, arba 15 proc., lyginant su gamintojo nurodytais našumo duomenimis. Ventiliatoriniams purkštuvams atitinkamai ±10 ir 15 proc.

Purkštuvo siurblys turi užtikrinti ne mažesnį kaip 0,5 MPa darbinį slėgį vamzdiniuose ir ne mažesnį kaip 1,5 MPa ventiliatoriniuose purkštuvuose. Vamzdyne slėgis negali kisti ±10 proc. nustatyto slėgio reikšmės. Oro slėgis pulsavimo išlyginimo įtaise turi būti nuo 1/3 iki 2/3 darbinio slėgio.

Purkštuvų sija turi būti lygiagreti dirvos paviršiui, jos judėjimo bendras laisvumas pirmyn ir atgal negali viršyti 5 proc. darbinio sijos ilgio. Išpurškiamas tirpalas neturi patekti ant purkštuvo darbinių dalių. Slėgio skirtumas valdymo pulte ir ties purkštukais negali būti didesnis kaip 0,03 MPa, o slėgis skirstomajame vamzdyne – neviršyti 5 proc. nustatyto slėgio. Kad sija neatsitrenktų į dirvos paviršių, jos galai turi būti su apsaugomis.

Purkštukai ant sijos turi būti vienodi ir sukonstruoti taip, kad tolygiai purkštų ir būtų galima keisti išpurškimo normą, parenkant skirtingus antgalius. Sodų purkštuvai gali būti su skirtingo tipo purkštukais, tačiau reikia, kad abiejose pusėse purkštukai išsidėstytų vienodai.

Purkštuvo instrukcijoje privaloma nurodyti duomenis apie purkštukų našumą, priklausomai nuo slėgio. Purkštukai turi būti atitinkamai paženklinti, kad būtų lengva nustatyti kiekvieno purkštuko tipą, dydį, purškimo kampą ir našumą. Išpurškiamo tirpalo netolygumas įvairiuose purkštukuose negali būti didesnis kaip ±5 proc. vidutinės reikšmės. Kai purkštukų pralaidumas 15 proc. viršija gamintojo nustatytas reikšmes, juos būtina keisti naujais.

Purkštuvo filtras prieš siurblį turi būti sumontuotas taip, kad būtų patogu jį išvalyti ir pakeisti. Slėgio vamzdyne įdedamas ne mažiau kaip vienas lengvai išvalomas ir pakeičiamas filtras. Filtrų akučių dydis turi atitikti mažiausią naudojamų purkštukų skylučių skersmenį.

Gresia baudos

Ar savininkas laikosi šių taisyklių reikalavimų, kontroliuoja VAAT valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai. Už taisyklių nesilaikymą fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspektoriai gali nubausti tik tuomet, kai purkštuvu be patikros pažymėjimo dirbama laukuose. Pirmą kartą prasižengęs ūkininkas baudžiamas 200–400 Lt, antrą kartą – 500–1 000 Lt bauda.