Didelio produktyvumo karvės dažnai su pašarais gauna per mažai energijos. Jos trūkumas paprastai kompensuojamas, skaidant organizmo riebalus. Jeigu tuo metu kraujyje nėra pakankamai gliukozės, riebalai iki galo nesuskyla ir kraujyje padaugėja ketoninių kūnų. Dėl šios priežasties karvės gali susirgti ketoze (acetonemija).

Sergant šia liga, sutrinka baltymų, angliavandenių bei riebalų apykaita. Karvės suserga ketonemija, ketonurija, hipoglikemija ir atsiranda distrofinių vidaus organų pokyčių. Liga turi neigiamą įtaką folikulų vystymuisi bei karvių apsivaisinimui. Jei ji trunka ilgesnį laiką, sumažėja gyvulių apetitas, krenta jų svoris ir produktyvumas. Iškvėptame ore, piene ir šlapime jaučiamas acetono kvapas. Sergant slapta acetonemija, ryškių ligos požymių nėra, tačiau sumažėja karvių produktyvumas bei pablogėja jų apsivaisinimas. Nustatyta, kad ketoninių kūnų padidėjimas karvių kraujyje gali sumažinti jų produktyvumą 6–9 procentai.

Dėl ketozės pieno ūkiai patiria didelių nuostolių. Laktacijos pradžioje energijos dažnai trūksta, nes pieno išskyrimo kreivė didėja sparčiau negu karvių apetito galimybės. Pieno primilžis aukščiausią lygį pasiekia po 2–7 savaičių, o apetito galimybės arba pašarų ėdamumas padidėja tik praėjus 10–12 savaičių po apsiveršiavimo.

Siekiant išvengti didesnių ligos nuostolių, pirmiausia reikia šalinti jos priežastis. Pagrindinė acetonemijos priežastis yra energijos stoka. Ligos galima išvengti, naudojant daug energijos turinčių pašarų, jų papildų bei priedų. Koks produktyvioms karvėms skirto priedo Acetona Energy Leike poveikis, nustatyta Lailūnų žemės ūkio bendrovėje, Rokiškio rajone.

Remiantis gamintojų aprašymais, šis pašarų priedas skatina propioninės rūgšties sintezę didžiajame prieskrandyje, dėl to padidėja pieno cukraus (laktozės) sintezė, tuo pačiu ir pieno primilžiai. Acetona Energy Leike – tai birios granulės, kurių sudėtyje yra 88 proc. sausųjų medžiagų. Šio priedo sausosiose medžiagose yra 12 MJ/kg energijos, 9,6 proc. žalių proteinų, 3,5 proc. žalių riebalų, 12,2 proc. žalios ląstelienos bei mineralų. Pagal gamintojų nurodymus, priedas efektyviausias, šeriant gyvulius likus 2 savaitėms iki apsiveršiavimo ir dar 5 savaites po jo.

Tyrimo sąlygos

Lailūnų žemės ūkio bendrovėje buvo sudarytos dvi analogiškos Lietuvos žalųjų veislės pirmaveršių karvių ir veršingų telyčių grupės. Abiejų grupių gyvuliai buvo laikomi vienodomis sąlygomis ir šeriami vienodais pašarais. Po apsiveršiavimo bandomosios grupės karvės du mėnesius papildomai gavo po 1 kg per parą pašarų priedo Acetona Energy Leike. Kiekvienai bandomosios grupės karvei buvo sušerta po 60 kg šio priedo. Bandymo metu buvo analizuojami pieno primilžiai, pieno kokybės rodikliai, stebimas gyvulių sveikatingumas, jų apetitas, apsivaisinimas bei skaičiuojami ekonominiai rodikliai.

Abiejose gyvulių grupėse buvo po 3 veršingas telyčias ir po dvi pirmaveršes karves. Gyvulių racioną sudarė šienas, silosas ir kombinuotieji pašarai. Acetona Energy Leike priedo jie gavo du mėnesius po apsiveršiavimo.

Pašarų priedas į kombinuotuosius pašarus buvo įterpiamas palaipsniui, atsižvelgiant į tešmens būklę po apsiveršiavimo. Kartą per mėnesį buvo atliekamas kontrolinis karvių melžimas ir nustatomas pieno primilžis per parą, kg; riebalų, baltymų kiekis piene, proc.; somatinių ląstelių skaičius; urėjos kiekis piene, mg proc.

Produktyvumo rodikliai pagerėjo

Bandymo metu bandomosios grupės karvių svoris vidutiniškai padidėjo po 19 kg. Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvių, šertų pašarais su priedu Acetona Energy Leike, pieno primilžiai per parą buvo nuolat didesni negu kontrolinių. Kontrolinės grupės karvių piene riebalų ir baltymų kiekis buvo nežymiai didesnis. Manoma, kad tai daugiau nulėmė genetiniai veiksniai. Pašarų priedo Acetona Energy Leike įtaka riebalų ir baltymų kiekiui piene bandymo metu nenustatyta. Bandomosios grupės karvių piene buvo mažesnis somatinių ląstelių skaičius. Urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene buvo normos ribose.

Taip pat buvo stebima gyvulių sveikata, pašarų ėdamumas bei nustatomas karvių įmitimas. Veršiavimosi metu įvertinta abiejų grupių karvių veršiavimosi eiga, stebėta, kaip pasišalina nuovalos, išsiskiria liochijos ir kiti požymiai. Po apsiveršiavimo karvės buvo sėklinamos antrosios rujos metu.

Remiantis tyrimu, bandomosios grupės karvės apsiveršiavo lengviau negu kontrolinės, nebuvo pogimdyminių komplikacijų. Visos bandomosios grupės karvės

apsivaisino po pirmojo sėklinimo. Kai kurioms kontrolinės grupės karvėms veršiavimosi metu prireikė veterinarijos gydytojo pagalbos, jas teko gydyti medikamentais. Po pirmojo sėklinimo apsivaisino tik 40 proc. šios grupės karvių, 40 proc. buvo sėklinta pakartotinai. Viena kontrolinė karvė buvo sėklinta po apsiveršiavimo praėjus daugiau kaip 4 mėn. Tokia reprodukcija pieno ūkiui yra nuostolinga.

Daugiau pajamų

Abiejų grupių karvių ekonominiai produktyvumo rodikliai buvo analizuojami per 150 laktacijos dienų laikotarpį. Pagal bandymo rezultatus, įvertinus pajamas už realizuotą pieną ir atėmus veterinarines bei sėklinimo išlaidas, iš vienos bandomosios grupės karvės buvo gauta vidutiniškai po 172,2 Lt pajamų daugiau negu iš kontrolinės. Vienai bandomosios grupės karvei sušerto pašarų priedo Acetona Energy Leike kaina siekė 145 Lt. Atėmus išlaidas pašarų priedui įsigyti, iš vienos bandomosios grupės karvės buvo gauta vidutiniškai po 27,2 Lt pajamų daugiau negu iš kontrolinės. Be to, šios karvės nesusirgo ketoze, kuri sumažina metinį primilžį 6–9 procentais.