Po konflikto su Pakruojo rajono gyventojais ir spaudoje pasirodžiusių kritinių straipsnių apie besiplečiantį danų verslą Lietuvoje, UAB „Saerimner“ vadovai nusprendė susitikti su žurnalistais bendrovei priklausančiame „Mūšos“ ūkyje ir atsakyti į visus pateiktus klausimus. Bendrovės generalinis direktorius Klausas Baltsersenas (Claus Baltsersen) tikino siekiąs parodyti daniškas technologijas, kurios pastaruoju metu dažnai kritikuojamos. „Jūs turite pamatyti viską patys, kad mūsų investicijas galėtumėte objektyviai vertinti“, – sakė įmonės direktorius.

Rašiniuose apie danų kiaulininkystės verslo invaziją į mūsų šalį daugiausia akcentuojama tai, jog nuo penimių kompleksų smirdės visas Pakruojo rajonas. Tad pokalbis su žurnalistais prasidėjo nuo to, kaip įrengtas skystojo mėšlo tvenkinys, koks jo eksploatavimo principas. Beje, ekskursijos po „Mūšos“ ūkį metu jokio mėšlo kvapo nesijautė, nesmirdėjo ir kiaulidžių teritorijoje. Pasak statybų konsultanto Žygimanto Girdzijausko, mėšlas neturi sąlyčio su oru, nes tvenkiniai uždengti 1,5 mm storio polietileno plėvele, todėl jokios medžiagos neišgaruoja. Kad srutos nepatektų į gruntinius vandenis, saugyklos dugnas išklotas dviem 2 mm storio plėvelės sluoksniais, įrengta drenažo sistema, alsuokliai susikaupusioms po plėvele dujoms pašalinti. Statybų konsultantas neigė, kad maišant susikaupusį mėšlą, plėvelė bus pažeista. Tam nenaudojami jokie mechaniniai maišytuvai, nuosėdos yra maišomos srove. „Per visą lagūnos dugną įrengti vamzdžiai, srovė sudaroma siurbliu“, – aiškino Ž. Girdzijauskas. Iš kiaulidžių į sandarią saugyklą mėšlas pumpuojamas požeminiais vamzdžiais. Susikaupęs ant tvenkinio viršaus sniegas pavasarį nutirps, o vanduo bus nusiurbtas.

Pakruojo r. ūkyje įrengti du 10 tūkst. m3 tvenkiniai, iš kurių vienas jau pripildytas. Atspari polietileno plėvelė pagaminta Vokietijoje, o lagūnas pernai rudenį įrengė Lenkijos įmonė, turinti specialią plėvelės kraštams sulydyti skirtą įrangą. Įmonės vadovai patikino, kad skystasis mėšlas bus išlaistomas modernia technika ūkininkų laukuose, neviršijant ES nustatytos 170 kg/ha grynojo azoto normos. „Mėšlas bus išliejamas prie pat dirvožemio, todėl greitai įsigers į jį, tad nemalonus kvapas sklis tik kurį laiką. Su danų turima mašina 10 tūkst. m3 skystojo mėšlo galima išlaistyti per 3 dienas“, – teigė užsieniečius konsultuojantis Lietuvos vandens ūkio instituto mokslininkas Zenonas Strusevičius. Pasak jo, gerokai daugiau aplinka teršiama mineralinėmis trąšomis, kurių naudojimo niekas nekontroliuoja. Kai kuriuose Lietuvos vandens telkiniuose nitratų kiekis yra kelis kartus didesnis už leistiną normą. Dėl to visa mūsų šalies teritorija priskirta jautriai nitratams zonai.

Kaip laikomos paršavedės ir paršeliai, žurnalistai pamatė per palubėse įrengtus langus. „Į kiaulides neleidžiame eiti ne dėl to, kad žmonėms jose pavojinga, bet dėl gyvulių ligų pernešimo pavojaus“, – užtikrino „Saerimner” technikos direktorius Vaidotas Židanavičius. Žurnalistai taip pat apžiūrėjo šiuo metu rekonstruojamus tvartus. Iš 36 kiaulidžių atnaujintos 27, iki vasaros pradžios bus pertvarkyti ir likusieji 9 tvartai.

Teigė neturį paslapčių

Kaltinimus dėl galimos aplinkos taršos, pastačius 11 penimų kiaulių tvartų Pakruojo r. (iš viso juose per metus būtų užauginama 150 tūkst. kiaulių), bendrovės vadovai laiko nepagrįstais. Jie taip pat neigia pranešimus, neva, ketinantys supirkti žemes, statyti skerdyklas. „Spaudoje pateikta bendrovės įkūrimo istorija taip pat neatitinka tikrovės, o atsisakiusieji žemės ūkio veiklos Danijos ūkininkai jokios paramos iš šalies Vyriausybės negauna. Dėl mums iškeltų kaltinimų susirūpino net Danijos ambasadorė“, – pareiškė K. Baltsersenas. Jis papasakojo, kaip kilo idėja investuoti į bankrutavusius ar ties bankroto riba atsidūrusius Lietuvos kiaulių kompleksus. K. Baltserseną įsikurti Lietuvoje pastūmėjo noras ūkininkauti savarankiškai. Danijoje naujam rinkos žaidėjui įsitvirtinti būtų pernelyg sunku, o ir investicijos į verslą būtų be galo didelės.

Nuo 1999 m. du Danijos ūkininkai Ole Bjermandas Hansenas (Ole Bjerremand Hansen) ir Karstenas Tomsenas (Carsten Thomsen), iki šiol auginantys kiaules savo gimtinėje, bei K. Baltsersenas, kuris 10 metų dirbo minėtų danų ūkiuose, įsigijo keturių kiaulininkystės kompleksų pastatus. Danai valdo Šalnaičių kompleksą (Pasvalio r.), kuriame per metus nupenima 35 tūkst. kiaulių, „Mūšos“ kiaulides (Pakruojo r.), jose auginama 20 tūkst. gyvulių. Neveikiantis kompleksas Ignalinos rajone nupirktas 2000 m., jame išauginama 35 tūkst. kiaulių. Pernai bendrovė dar įsigijo bankrutavusio ūkio pastatus Kelmės rajone. Pirmasis kiaulininkystės ūkis nupirktas už visų trijų danų santaupas, kiti – už Danijos ir Lietuvos bankų suteiktus kreditus.

UAB „Saerimner” vadovai teigė, nuo Lietuvos gyventojų nieko neslepiantys ir siekiantys gero ne tik sau, bet ir mūsų šalies ūkininkams, iš kurių superka grūdus pagal iš anksto sudarytas sutartis, o jų laukus tręšia organinėmis trąšomis nemokamai. „Ūkininkams šiuo metu mokame gerokai daugiau (360–375 Lt/t) už rinkos kainą (300 Lt/t). Naujose kiaulidėse dirbtų 100 darbuotojų, taigi jų mokesčiai papildytų savivaldybės biudžetą. Vidutinis žemesnio rango darbuotojų atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, siekia 750 Lt per mėnesį. Remiame mokyklas, sporto klubus, bažnyčias“, – tikino K. Baltsersenas. Jis nieko blogo nematąs ir tame, kad kompleksų rekonstrukcijoms panaudotos SAPARD lėšos. Danai taip pat ketina teikti paraišką struktūrinių fondų paramai gauti. Anot bendrovės generalinio direktoriaus, sąlygos visiems paraiškų teikėjams vienodos. Jis pridūrė, kad nė vienas Lietuvoje uždirbtas litas nepervestas į sąskaitas Danijoje: gautas pelnas investuotas į tvartų rekonstrukcijas bei pažangias technologijas mūsų šalyje.

Danų kapitalo bendrovės vadovai mano, kad Lietuvoje kiaulių užauginama per mažai (apie 1,1 mln., tuo tarpu Danijoje 25 mln.) ir ateityje lietuviai suvartos gerokai daugiau kiaulienos negu dabar (Lietuvoje vienas gyventojas suvartoja 26 kg, ES šalyse senbuvėse – 45 kg kiaulienos per metus). Jei danų verslo plėtros projektas būtų įgyvendintas, „Saerimner“ užaugintų 265 tūkst. kiaulių per metus (pernai parduota 75 tūkst., šiemet planuojama užauginti apie 120 tūkst. bekonų). Investicijos į naujas kiaulides siektų apie 40 mln. litų. K. Baltserseno nuomone, kiaulininkystės ūkių plėtra būtų naudinga ir mėsos perdirbėjams, kurie dabar trūkstamą kiaulienos kiekį įsiveža iš užsienio šalių. Paprastai įsigyjama prastos kokybės žaliava, nes kokybiškos skerdenos ten labai brangios.

Ar Danijai gresia ekologinė katastrofa?

Susitikime su žurnalistais dalyvavęs UAB „A. Abišala ir partneriai“ finansų ir verslo plėtros konsultantas Aleksandras Abišala pokalbio metu ne kartą stebėjosi tokiu aršiu žiniasklaidos puolimu. „Puolimas nuožmesnis negu dėl „Williams“ privatizavimo“, – pastebėjo jis. A. Abišala retoriškai paklausė, ar kas galėtų įrodyti, kad Danija yra ekologinės katastrofos šalis. „Aš asmeniškai ne, nors ten tokiame pat plote kaip Lietuva užauginama 25 mln. kiaulių“, – pats į savo klausimą atsakė buvęs Lietuvos premjeras. Jis įžvelgė kitų Lietuvos augintojų nerimą ir pavydą, nes pažangiai besitvarkantys danai gali tapti pavyzdžiu mūsų šalies augintojams, ir iš pastarųjų gali būti pareikalauta to paties. Konsultantas įsitikinęs, kad užsieniečiai gali uždirbti daugiau negu lietuviai, nes jie moka dirbti. „Aš žinau danų bendrovės finansinius rodiklius. Su šia įmone dirbu nuo pat pradžių“, – akcentavo A. Abišala. Jis stebėjosi ir tuo, kodėl niekas nekelia triukšmo dėl „Krekenavos agrofirmos“ kompleksų, kuriuose užauginama kone tiek pat kiaulių kaip ir danų bendrovėje. „Kodėl vaikinas iš Archangelsko gali plėtoti kiaulių verslą, o vaikinas iš Danijos to daryti negali. Kita vertus, jau greitai bus metai, kai mes esame ES nariai ir per atsivėrusias sienas gali laisvai judėti ir žmonės, ir prekės, ir kapitalas“, – dėstė A. Abišala.

Ūkininkai patenkinti naudinga partneryste

Jei Pakruojo rajono gyventojai ypač karingai nusiteikę prieš netoliese įsikūrusius kaimynus, tai šio krašto grūdų augintojai džiaugiasi, kad dėl derliaus realizacijos nereikia sukti galvos. Danai turi pašarų malūną, džiovyklas ir sandėlius, už supirktą ūkininkų produkciją laiku atsiskaito. Tai patvirtino vienas didžiausių Pakruojo r. ūkininkų Rimantas Pašakinskas, kasmet danams parduodantis 1 500 t grūdų. „Danams sutartis – šventas reikalas. Nors dabar rinkos kaina apie 300 Lt/t, jie laikosi žodžio ir grūdus superka tik iš tų, su kuriais pasirašytos sutartys pagal jose suderėtą kainą. Manau, kad labiausiai nepatenkinti tie, su kuriais jie nebendradarbiauja ir sąmoningai nesudaro sutarčių, nes tie ūkininkai kartą jau apgavo: pakilus rinkos kainai, savavališkai nutraukė sutartis“, – neslėpė R. Pašakinskas. Jo nuomone, skandalas kilo dėl kitokių priežasčių, kurių jis nenorėjo įvardyti. Ūkininkas įsitikinęs, kad besiplečiantis danų verslas sukurs naujų darbo vietų – tai, ko labiausiai trūksta Lietuvos kaime.

Prieštaringos nuomonės

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas Kasparas Jurevičius „Mano ūkiui“ sakė, kad netiki gerais „Saerimner“ akcininkų ketinimais. Beje, K. Baltsersenas yra vienas iš asociacijos tarybos narių. „Remiantis neoficialiais šaltiniais, žemės ūkio gamybos atsisakiusiems užsieniečiams vis dėlto sumokama iš vietinės valdžios biudžeto. Taigi kas gali paneigti, kad daugiau danų ar olandų nesiruošia čia statyti naujų kompleksų, – dėstė K. Jurevičius. – Perdirbėjai nepuls supirkinėti daugiau Lietuvoje užaugintų kiaulių, nes jie suinteresuoti atsivežti pigesnės mėsos iš užsienio, kad kiaulienos produktų savikaina būtų mažesnė“. Jis įsitikinęs, kad padidėjus kiaulių skaičiui, kris supirkimo kaina, taigi nukentės Lietuvos kiaulių augintojai.

Asociacijos nariai buvo suplanavę iki 2015 m. kiaulių skaičių padidinti iki 2,5 mln. Pirmininko teigimu, tokio kiekio Lietuvos rinkai pakaktų, nes šalies gyventojai neturtėja taip greitai, kad kasmet nupirktų vis daugiau kiaulienos produktų. Mėsos eksporto galimybės, K. Jurevičiaus nuomone, taip pat ribotos. Jis teigė, kad tarybiniais laikais Lietuvos kompleksai užaugindavo per 3 mln. bekonų, tačiau daug jų būdavo išvežama į Rusiją. Kiaulių augintojų asociacijos nariams danų įmonės direktorius K. Baltsersenas įrodinėjo, kad mūsų šalyje galėtų būti užauginama net 8 mln. kiaulių. „Mes nepritariame tokiems kiaulininkystės plėtros tempams. Tai žalinga dėl daugelio dalykų“, – pokalbį baigė K. Jurevičius.

Į kiaulininkystės plėtrą kur kas palankiau žiūri Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Audrius Rudys. „Dabar perdirbimo įmonių pajėgumai yra išnaudojami apie 60, o skerdyklų – tik apie 40 procentų. Mūsų verslo interesas – kuo geriau išnaudoti įmonių našumus, tokiu būdu mažinant produkcijos savikainą. Naujus kiaulių augintojus mes sveikiname”, – teigiamą danų verslo plėtros pusę mato A. Rudys. Jis bėrė vieną po kito argumentus užsieniečių naudai. Pirma, daniškų kiaulių veislių kryžminimo sistema labai efektyvi, mišrūnų mėsa kokybiška. Antra, Lietuvos skerdyklų pajėgumai bus geriau išnaudojami (kuo daugiau gyvulių paskerdžiama, tuo skerdimo paslauga pavieniams augintojams kainuoja mažiau). Trečia, įdarbinama daugiau žmonių. „Jie juk iš rinkos neišstumia nė vieno Lietuvos augintojo. Mūsų kiaulių kompleksai gana stiprūs, bet ne visuose iš jų įdiegtos pažangios technologijos. Padidėjusi konkurencija bus stimulas persitvarkyti. Galbūt pajamos kurį laiką sumažės, bet tikrai ne tiek, kad jie bankrutuotų”, – mano Perdirbėjų asociacijos prezidentas.

Saugoti mėšlą tvenkiniuose nedraudžiama

Mėšlo saugojimas dengtuose plėvele tvenkiniuose, mokslininkų nuomone, nėra bloga technologija, kuri pradėta taikyti palyginti neseniai. Taip saugoti mėšlą leidžia ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimai. Po apsilankymo „Mūšoje“ LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos instituto Projektavimo ir konstravimo biuro projektuotojas Romas Kaunas sakė, kad mėšlidė įrengta gerai, o kiaulių laikymo technologija pažangi. „Aplinka neturėtų būti teršiama, nes mėšlidė dengta – tai pats geriausias būdas amoniako emisijai sumažinti. Jei tvenkinys įrengtas taip, kaip teigia danų įmonės atstovai, srutos nepateks ir į gruntinius vandenis. Trūkumų kol kas nematyti“, – konstatavo R. Kaunas.

LVA Gyvulininkystės instituto specialistas dr. Gediminas Vaičionis apie tokią mėšlo saugojimo technologiją nieko bloga taip pat negalėjo pasakyti. „Jei mėšlidė būtų atvira, tuomet į aplinką patektų labai daug amoniako. Iš atvirų lagūnų azoto išgaruoja daugiausiai, tačiau, jei jos uždengtos, aplinka tikrai neteršiama. Kaip įrengti tvenkiniai „Mūšoje“, aš nemačiau, todėl galiu spręsti tik iš pasakojimų, tačiau net neabejoju, kad sovietmečiu veikusiuose kompleksuose kaupiamas mėšlas kur kas labiau teršė aplinką“, – aiškino G. Vaičionis. Mokslininkas pripažino, kad Danijoje mėšlo tvenkinių praktiškai nėra, bet ne dėl to, kad taip jį saugant aplinka labiau teršiama, o dėl to, kad Danijos dirvožemiai nėra tinkami dėl didesnio nei pas mus pralaidumo. Tokią technologiją taiko vokiečiai, o amerikiečiai tvenkinius įrengia dar paprasčiau: jie polietileno plėvelės visiškai nenaudoja, tvenkinio dugnas daromas iš plūkto molio. G. Vaičionis paskaičiavo, kad iš 150 tūkst. penimų kiaulių (tiek būtų užauginta naujose danų kiaulidėse) apytiksliai susikauptų 750 tonų grynojo azoto, tokiam kiekiui įterpti į dirvožemį reikėtų ne mažiau kaip 4 400 ha. Danai skelbia, jog mėšlu tręš 4 500 ha. Mokslininko tvirtinimu, į dirvožemį su kiaulių mėšlu pateks per daug fosforo, kurio perteklius žalingas aplinkai. Kontroliuoti jo kiekį įpareigoja Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos komisija HELCOM.

Stambūs ūkiai pavojingi dėl mikroorganizmų

Nors mėšlas ypač gera organinė trąša ir jame esančios maisto medžiagos turi sugrįžti ten, iš kur buvo paimtos (iš dirvožemio), tačiau jame gausu mikroorganizmų. G. Vaičionis mano, kad, esant didelei gyvulių koncentracijai, gali išsivystyti atsparūs antibiotikams mikrobai, kurie pasklistų aplinkoje su mėšlu. „Aplinkos taršą iš jo išsiskiriančiomis medžiagomis galima kontroliuoti. Danai tai gali padaryti net geriau negu mes, tačiau labiau reikėtų susirūpinti dėl mikroorganizmų, nes jų neįmanoma suvaldyti“, – įsitikinęs mokslininkas. Kiaulių mėšle sausųjų medžiagų yra mažai, palyginti su kraikiniu galvijų mėšlu,

Taigi mikroorganizmai gali išlikti gyvybingi gana ilgai (pagal reikalavimus kiaulių mėšlas turi būti saugomas 8 mėn.). „Nors stambiuose kompleksuose kiaulių auginimo kaštai mažesni, bet dideli ūkiai turi ir trūkumų. Juolab, kad visame pasaulyje pastaruoju metu skatinama kurti šeimyninius ūkius“, – pabrėžė G. Vaičionis.

Daugiau užsikrečia per maistą

Žmonės ir gyvūnai gali sirgti tomis pačiomis ligomis ir užsikrėsti vieni nuo kitų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai teigė neturį įrodančių duomenų, kad žmogus būtų užsikrėtęs mėšle esančiais mikrobais. Teoriškai ligų sukėlėjai gali pakliūti ant daržovių su žemėmis, tačiau jas nuplovus pavojaus susirgti nebelieka. Be to, tik didelė tam tikro sukėlėjo koncentracija gali sukelti ligą. Kai kurių žmonėms ir gyvūnams bendrų ligų nenustatyta jau kelis dešimtmečius. Atspariems antibiotikams mikrobams išsivystyti reikia daugelio metų, tuo tarpu penima kiaulė tegyvena 5 mėn., paršavedė daugiausiai 3 metus.

Užkrečiamų ligų ir profilaktikos kontrolės centre yra duomenų apie tai, kad žmonės užsikrėtė brucelioze nuo skerdžiamų gyvulių, tačiau įrodymų, kad jie susirgo dėl su mėšlu paskleistų mikroorganizmų, nėra. Anot medikų, teoriškai viskas įmanoma, bet pavienių susirgimų priežastį labai sunku nustatyti. Miestų ir miestelių gyventojai dažniausiai suserga dėl nekokybiškai paruošto gyvūninio maisto (pvz., salmonelioze). Pavojingas ligas platina ir graužikai. Sukėlėjai gali pasklisti su žiurkių išmatomis ar šlapimu, ir taip patekti į gyvūno organizmą, o iš jo – į žmogaus. Norint išvengti tokių ligų, būtina laikytis elementarios higienos, nepažeisti veterinarinės sanitarijos taisyklių.

Žemės ūkio ministerijos pozicija

Pakruojo rajone iškilusį konfliktą stebi ir žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Ji sakė nesidžiaugianti, kad danų kapitalo įmonei buvo suteikta ES fondų parama. „Tačiau diskriminuoti kitos tautybės žmonių, investuojančių į Lietuvoje plečiamą verslą, ir nesuteikti paramos ES piliečiams negalime, nes tai apibrėžta ES teisinėse normose. Aš neturiu jokių įgaliojimų, leidžiančių sustabdyti investicijas. Sienos egzistuoja, bet prekės ir investicijos gali judėti laisvai. Tokia Europos šalių susivienijimo esmė“, – pridūrė K. Prunskienė. Ji pastebėjo, kad iki šiol džiaugdavomės didėjančiomis investicijomis mūsų šalyje, lenktyniaudavome su kaimynais latviais bei estais ir guosdavomės, kad estai mus lenkia pagal investicijų dydį vienam žmogui.

K. Prunskienė pabrėžė, kad jokios ES direktyvų įgyvendinimo lengvatos danams negali būti taikomos. „Nitratų direktyvos reikalavimus jie privalo įdiegti ir jų laikytis“, – įsitikinusi žemės ūkio ministrė. Jos nuomone, konfliktas kilo dėl padidėsiančios konkurencijos. K. Prunskienė susitiko ir su mėsos perdirbimo įmonių atstovais, kurie kalba visiškai priešingai negu kiaulių augintojai. „Perdirbėjams trūksta žaliavos. Šiandien lietuviai mėsos suvalgo net mažiau negu sovietmečiu. Didėjant gyventojų pajamoms, kiaulienos vartojimas taip pat augs, taigi Lietuvos kiaulių augintojai nenukentės“, – komentavo žemės ūkio ministrė.