Tarptautinėse žemės ūkio parodose daugybė firmų siūlo tiek daug iš pirmo žvilgsnio sunkiai suprantamų prietaisų, kad neįmanoma išsirinkti tinkamiausių be elektronikos ar informacinių technologijų specialistų.

Atsirado naujų žodžių: jutikliai, sekikliai, adapteriai, kaupikliai, rodmenys ir pan. Prietaisų pasiūla yra kol kas didesnė už paklausą dėl to, kad naudotojai per mažai informuoti. Be to, įsigijus prietaisą, ne visada paprasta jį naudoti. Daugelis prietaisų yra minikompiuterių lygio ar net sudėtingesni.

Vokietijos Brandenburgo žemės Landšafto ir žemės naudojimo centras jungia 7 mokslinius institutus ir 3 bandymų stotis bei žemės ūkio aparatūros ir prietaisų firmą UGT. Firma UGT per dešimt savo darbo metų sukūrė visą komplektą prietaisų dirvos, vandens ir oro savybėms bei jų užterštumui nustatyti.

Dirvos drėgmę įprasta nustatyti iš biukseliais paimtų mėginių, kurie sveriami, po to džiovinami. Tai gana ilgas procesas. Labai nepatogu, kai reikia mėginius imti iš daugelio vietų, ir šis metodas visiškai netinkamas, jei dirvos negalima judinti. Vokietijoje, Anglijoje, Lenkijoje gaminami ir naudojami prietaisai, kuriais drėgnis išmatuojamas per penkias sekundes į dirvą įsmeigtais plonyčiais elektrodais. Drėgnio duomenys registruojami duomenų kaupiklio atmintyje.

Lenkijos agrofizikos institute sukurtas drėgnomatis Easy Test yra pats naujausias. Juo galima duomenis iš karto kaupti kompiuteryje. Australijoje gaminamas drėgnomatis (1 pav.), matuojantis drėgnį iki 3 metrų gylio. Drėgnio jutiklių signalai perduodami belaide sistema. Drėgnomatis labai svarbus automatiškai valdant laistymo įrenginius. Anglų firma „Delta-T Devices LTD“ gamina dirvų drėgnomatį HH2 (2 pav.).

Dirvų sutankinimui įvertinti reikia kietomačių. Tai prietaisai, kuriais į dirvą smeigiamas specialus kūginis antgalis, registruojant jo įsmeigimo gylį ir pasipriešinimo jėgą. Tokie prietaisai dar vadinami penetrometrais. Inžinerijos institute jau daug metų naudojamas anglų firmos kietomatis CP2 (3 pav.). Duomenys sukaupiami jo atmintyje ir tyrimų pabaigoje, prijungus duomenų kaupiklį prie kompiuterio, galima juos nuskaityti bei apdoroti. Tokiais prietaisais galima nustatyti, kurios lauko vietos yra labiausiai sutankintos ir kur būtina purenti poarmeninį dirvos sluoksnį. Taip išvengiama ištisinio laukų purenimo sunkiaisiais giluminiais purentuvais ir, aišku, sutaupomos lėšos.

Labai įdomus prietaisas „elektroninė nosis” (4 pav.). Nuskintas uogas, vaisius, vaistažoles, daržoves, pašarus ir viską, kas kvepia, galima šiuo prietaisu įvertinti pagal produkcijos šviežumą, ekologiškumą, gedimo pradžią, užterštumą. Ir nereikia į jį, kaip, pavyzdžiui, į alkotesterį, pūsti. Pakanka tik priartinti prietaisą prie produkcijos ir duomenys gali būti registruojami. „Elektronine plaštaka“ (5 pav.) nustatoma, kada subrendo vaisiai, kaip išvengti jų pažeidimų skinant.

Vadinamosiose „margose“ dirvose, kurios labai paplitusios Lietuvoje, augalai auga nevienodai. Tokių laukų neverta tręšti ištisai. Vokietijoje sukurtas gana paprastas švytuoklinis prietaisas augalų vešlumui įvertinti. Priekyje traktoriaus pakabinama švytuoklė ir jos atsilenkimo jutiklis. Švytuoklė su šukomis, automatiškai palaikant vienodą aukštį nuo dirvos, įleidžiama į javus (6 pav.) ir, važiuojant technologinėmis vėžėmis, pagal augalų vešlumo duomenis sudaromas lauko lokalaus tręšimo žemėlapis.

Panašiu prietaisu (7 pav.) galima sudaryti laukų piktžolėtumo ir augalų ligotumo žemėlapius ir, taupant lėšas, purkšti lokaliai tik ten, kur būtina.

Gana keblu yra vertinti bulvių mechaninius pažeidimus dorojant derlių, rūšiuojant ir perkraunant gumbus. Bulvių mėginius ne mažiau kaip 10 dienų po pažeidimo reikia pjaustyti plonais griežinėliais ir matuoti pažeidimų gylį. Sugaištama daug laiko ir įdedama nemažai darbo. Blogiausia, kad pažeidimo negalima nustatyti tuoj pat.

Praėjusiais metais kasamų ir rūšiuojamų bulvių mechaniniams pažeidimams vertinti LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institute naudota „elektroninė bulvė“. Tokias „elektronines bulves“ gamina Vokietijos, Olandijos, Kanados ir JAV firmos. „Elektroninė bulvė“ sudaryta iš bulvių smūgių jutiklio, duomenų signalus kaupiančio prietaiso, duodančio skaitmeninę rodmenų informaciją ir garsinius signalus į operatoriaus ausines (8 pav.). Jutiklis yra bulvių gumbų formos, tik kontrastinga spalva padeda geriau jį rasti bulvėse. Tarp jutiklio ir prietaiso laidų nėra. Todėl jutiklis kartu su bulvių srautu leidžiamas per kombainus, rūšiuotuvus, transporterius. Prietaisas rodo bulvių pažeidimų tikimybę procentais. 100 procentų tikimybė reiškia neišvengiamą mechaninį bulvių pažeidimą.

Duomenis galima registruoti kompiuteryje – tai patogu, spartu ir tikslu. Šis prietaisas gali būti naudojamas ne tik bulvių, bet ir kitų šakniavaisių, svogūnų, vaisių, pomidorų pažeidimams vertinti, nes jo jautrumą galima reguliuoti. Anglų firma „Delta–T Devices LTD“ siūlo prietaisą, nustatantį apšvietimo stiprumą augalų tankmėje ir sulčių judėjimą augaluose (9 pav.).

Temperatūrą ir jos dinamiką dirvoje ar augaluose, produkcijoje, įvairiose dangose galima nustatyti miniatiūriniais jutikliais ir informaciją kaupti neribotą laiką. Inžinerijos institute sukomplektuota ir naudota aparatūra, kuri penkiasdešimtyje vietų dirvoje išdėstytais termojutikliais registruoja duomenis (nuo gegužės iki rugsėjo) be specialių kaupiklių kompiuteryje.

Minėti prietaisai yra tikslūs, palengvina ir paspartina darbą, leidžia sukaupti daug duomenų. Įprastais primityviais būdais to padaryti neįmanoma.

Lietuvoje jau sudaromi laukų derlingumo žemėlapiai – tai svarbus pasiekimas diegiant precizinę žemdirbystę ir mažinant aplinkos taršą. Precizinei žemdirbystei diegti Lietuvoje yra šiuolaikinis globalinio pozicionavimo sistemos tinklas (GPS), atitinkantis šiuolaikinius informacijos perdavimo ir tikslumo reikalavimus. Juo naudojantis, padėties koordinačių paklaidos neviršija 6 mm: tai iki 20 kartų tiksliau, negu naudojant senus metodus.