Paprastoji alyva – daugiametis krūmas ar medis, užaugantis iki 4–8 m aukščio, ištvermingas žiemos šalčiams, žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Žydėjimo metu krūmai atrodo itin dekoratyviai ir skleidžia malonų kvapą. Be to, jie yra dekoratyvūs dėl gražios lapijos.

Alyvų (Syringa) gentyje yra apie 30 rūšių. Lietuvoje auginamos 9 rūšys. Labiausiai paplitusi paprastoji alyva (Syringa vulgaris) ir jos kultūrinės veislės. Ji kilusi iš Balkanų, kur auga savaime. Nuo kada paprastoji alyva auginama mūsų krašte, tikslių žinių nėra. Vieni tyrėjai teigia, kad alyvos Lietuvoje auga nuo neatmenamų laikų, kiti nurodo, kad paprastosios alyvos kultūrinės veislės pradėtos auginti tik 18 amžiuje.

Kultūrinių veislių žiedų kekės būna labai didelės, žiedai pilnaviduriai ar tuščiaviduriai, įvairių spalvų ir atspalvių. Pasaulyje priskaičiuojama apie 1 600 veislių, daugiausia išvestų iš paprastosios alyvos.

Lietuvoje didžiausios veislių kolekcijos yra sukauptos Vilniaus universiteto Botanikos sode, VDU Kauno botanikos sode, nemažas kolekcijas turi kai kurie sodininkai-mėgėjai.

Antroji pagal paplitimą alyvų rūšis – vengrinė alyva (Syringa josikaea), kilusi iš Vengrijos. Auginama parkuose, botanikos soduose, sodybose. Krūmas išauga iki 5 m aukščio, labai ištvermingas žiemą, atsparus sausroms. Žydi 5–12 dienų vėliau už paprastąsias alyvas ir ne taip gausiai. Rečiau auginamos smulkialapės, kartais vadinamos persikinėmis, alyvos (Syringa x persica) ir kininės alyvos (Syringa x chinensis) rūšys.

Alyvos geriausiai auga puveningame ir pakankamai drėgname priemolyje, saulėtoje vietoje. Jos blogiau auga pelkingose dirvose, rūgščiame ir užmirkusiame dirvožemyje, kur gruntinio vandens lygis aukštas. Vengrinė alyva labiau pakenčia dirvožemio drėgmės perteklių. Norint, kad alyvos geriau žydėtų, o žiedai būtų gražesni, reikia kiekvieną pavasarį jų krūmus genėti, pašalinant aplūžusias šakas, praretinant vainiką, kad krūmas būtų labiau apšviestas saulės. Būtina pašalinti pašakinius atžalų ūglius, ypač skiepytoms ir vienastiebio medelio suformuotoms alyvoms. Po žydėjimo būtina iškarpyti peržydėjusius žiedynus.

Sodinti alyvas reikia taip, kad tarpai tarp medelių ar krūmų būtų 2–3 metrai. Jos sodinamos rudenį ar labai anksti pavasarį, vos išėjus pašalui, nes jų vegetacija prasideda labai anksti. Literatūroje nurodoma, kad optimalus alyvų sodinimo laikas – antroji rugpjūčio ir pirmoji rugsėjo pusė. Tokiu laiku sodinant alyvas rekomenduojama sodinuką sodinti su luitu žemės, nenuskintais lapais.

Alyvas nesunku padauginti. Kultūrinių veislių poskiepiams imami paprastosios alyvos sėjinukai, kurie gerai suauga su įskiepiu. Geras poskiepis yra ligustras (Ligustrum), nes beveik neleidžia atžalų. Taip pat galima naudoti paprastosios alyvos atžalas. Tačiau šie poskiepiai leidžia daug atžalų, kurias kiekvienais metais reikia šalinti.

Alyvų sėjinukai auginami dvejus metus. Jie persodinami rudenį arba anksti pavasarį. Kad būtų galima akiuoti, sėjinukų šaknies kaklelis turi būti 5–6 mm storio. Akute skiepijama (akiuojama) vasarą: antroje liepos pusėje – rugpjūčio pradžioje. Pavasarį, nuo kovo pabaigos iki gegužės pradžios, alyvas galima skiepyti kopuliavimu (paprastu ar pagerintu sudūrimu), kai sėjinuko poskiepis ir skiepūglis yra maždaug vienodo storumo.

Kai sodyboje auga paprastosios alyvos krūmas, į jo šakas galima skiepyti kelias kultūrines veisles. Dažniausiai skiepijama skiepūglį užkišant už poskiepio žievės. Paskiepijus aprišama juostele, pagaminta iš polietileninės plėvelės. Skiepijant šiuo būdu svarbiausia, kad žievė gerai atsiluptų. Skiepūglių ilgis gali būti 8–10 cm su 3–4 pumpurais.

Alyvų skiepūglius rekomenduojama imti sausio–vasario mėnesiais ir laikyti lauke tarp ledų ar sniego pusnyje, juos užpylus pjuvenomis ar durpėmis. Galima skiepūglius laikyti ir drėgname bei šaltame rūsyje, jų galus užpylus smėliu. Nepatartina laikyti šaldytuve, nes jie gali apdžiūti. Paskiepyti ir prigiję alyvų skiepai vegetacijos metu auga stipriai, todėl pastebėjus, kad aprišimo raiščiai veržia įskiepį, reikia juos atlaisvinti, bet nenuimti. Būna atvejų, kai nuėmus raiščius, vėjas išlaužo stipriai augančius įskiepius. Aprišimo juostas galima nuimti tik tada, kai įskiepis su poskiepiu tvirtai suauga.

Priklausomai nuo sodyboje alyvoms skirto ploto, patartina sodinti ne vienos, bet kelių veislių alyvų krūmus, kurie žydėtų skirtingu laiku (nuo pačių ankstyviausių iki vėlyvųjų). Taip pat parinkti skirtingų spalvų bei atspalvių alyvas. Šalia paprastosios alyvos veislių patartina pasodinti persikinę ir vengrinę, kurios žydi vėliau.

Iš labiausiai paplitusių alyvų veislių galima paminėti šias: Madame Lemoine (baltažiedė, pilnavidurė), Andenken an Ludwig Spath, Pasteur (tamsiažiedės). Mažai paplitusios, bet labai gražiais žiedais yra šios alyvų veislės: Belle de Nancy, Etna, Hortensia, Katherine Havemeyer, Maija Viešna, Primrose, Sensation.