Molėtų rajono ūkininkė Elena Grajauskienė penkiolika metų gilinasi į ekologinės žemdirbystės subtilybes. Tai tapo ne jos darbu, o gyvenimo būdu, kuriuo Elena užkrėtė savo gausios šeimos narius, vėliau ir aplinkinių kaimų ūkininkus. Kai norintieji išklausyti Elenos patarimų ir konsultacijų nebesutilpo jos jaukioje svetainėje, o informaciniais lapais buvo aplipinta visa krosnies sienelė, moteris nusprendė tobulinti „veiklos formas“.

Veiklumo ir verslumo Elenai Grajauskienei galima tik pavydėti. Slaugydama namuose sunkiai sergančią devyniasdešimtmetę mamą, prieš dvejus metus Elena parengė projektą Molėtų rajono ekologinių ūkių bendruomenės „Gojelis“ (kurios tarybos pirmininkė ji yra) veiklos plėtrai. Visa projekto „Ekologinių ūkių kooperacijos plėtra Rytų Lietuvos regione“ vertė yra per 200 tūkst. Lt, jis pradėtas vykdyti 2003 m. lapkričio 6 dieną, o baigsis šių metų gegužės 1 dieną. 26,5 tūkst. dolerių (apie 70 tūkst. litų) projektą parėmė Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo (PAF) Mažųjų projektų programa (MPP). Fondo remiama programa įgyvendinama Lietuvoje nuo 2001 m. vasario mėnesio. Pagrindinis tikslas – padėti vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms spręsti aplinkosaugos problemas, susijusias su biologinės įvairovės išsaugojimu, klimato kaita, tarptautinių vandenų apsauga. Vykdant šį projektą, įrengtas mokymo kabinetas Alantos technologijų ir verslo mokykloje, sumontuotos trys džiovyklos, taip pat nupirktas daržovių fasavimo įrenginys.

Kooperatyvo įkūrimas garantavo paramą

Ekologiškų produktų auginimo ir realizavimo kooperatyvas „Padegsnys“ buvo įkurtas 1995 m. Kaip prisimena Elenos vyras, kooperatyvo vadybininkas Stanislovas Grajauskas, tais metais labai pasijuto, kad be naujos technikos neapsieis. Pradėjo ieškoti paramos. „Žemės ūkio ministerijoje man tiesiai šviesiai paaiškino: vienas tu nieko negausi, kurk kooperatyvą, – pradžią prisimena Stanislovas, tuo metu dirbęs Alantos agrarinėje tarnyboje. – Trise įkūrėme kooperatyvą „Padegsnys“, parašėme įstatus ir gavome 30 tūkst. Lt paskolą“.

Už tuos pinigus pirko kultivatorių, grėblį-vartytuvą, šienapjovę, įvairių padargų. Paskolą grąžino per dvejus metus. 2000 m. kooperatyvas buvo išplėstas, tais pačiais metais iš Kaimo rėmimo programos Žemės ūkio rūmų kooperacijos skyriaus gavo paramą technikai įsigyti. Dabar „Padegsnio“ kooperatyve yra 37 nariai, jo pirmininku išrinktas jauniausias Grajauskų sūnus Julius. Už pajus iš Naujasodžio bendrovės gautą apleistą sandėlį Stanislovas paskyrė kooperatyvo reikmėms. Jį suremontavo, įrengė posėdžių kabinetą, daržovių fasavimo patalpas, raugyklą, džiovyklą.

Šveicarijoje veikianti organizacija Rytų ir Vakarų šalių bendradarbiavimo susivienijimas ekologiniam ūkininkavimui (SVWO) skyrė 5 tūkst. Šveicarijos frankų (11 tūkst. litų), už kuriuos nupirktu mikroautobusiuku vežiojama visų kooperatyvo narių produkcija. „To autobusiuko galiniai ratai varomi, tai žiemą užmetame kokius tris maišus pupų, kad lengviau per pripustytus kelius pravažiuotų“, – išradimu pasigiria Stanislovas.

Daržoves pradėjo fasuoti patys

Iki šiol palaidas daržoves veždavo pakuoti į „Daržovių centrą“, o dabar daržovės pradėtos fasuoti nauju ispanišku įrenginiu. Ant pakuočių prisegama firminė juostelė su visa informacija apie produkto kilmę, taip pat „Gajos“ ir „Ekoagros“ ženklais. „Labai džiaugiuosi, kad įtrauktas „Gajos“ ženklas. Anksčiau būdavo tik sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ ženklas“, – pabrėžia Elena. Sufasuoti vieną kilogramą daržovių kooperatyvo nariams kainuoja 15 centų.

Iš viso „Padegsnio“ kooperatyvas siūlo 42 pavadinimų ekologiškų produktų: daržovių, vaisių, uogų, bičių produktų, vaistažolių. Kokybės sertifikatus netrukus gaus miškų ir laukų ekologinė džiovinta produkcija: ypač paklausūs turėtų būti džiovinti baravykai, mėlynės, avietės. Gal šiek tiek per daug visada priauginama ankstyvųjų bulvių.

Kam ir ką auginti, kooperatyvo valdyba nenurodinėja, tik visi susirinkę pasikalba, pasitaria, kokios daržovės paklausesnės. „Žmogus pats turi nuspręsti, ką auginti. Aš jam negaliu sakyti – tu augink salierus, jei jis tų salierų akyse nėra matęs“, – sako Elena.

Kooperatyvo nariai iš viso dirba 420 ha žemės. Susibūrę ne tik Molėtų rajono ūkininkai; yra narių iš Švenčionių, Marijampolės, Utenos, Ukmergės rajonų.

Ekologiškai produkcijai pirkėjų netrūksta

„Ekologiška produkcija turi savo specifiką – ji yra labai saldi, ją žmonės graibstyte išgraibsto“, – tvirtina Elena. Daugelis ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių savo užaugintą produkciją parduoda tiesiai iš savo kiemo, pirkėjai vieni iš kitų susižino adresą ir atvažiuoja. Paprastai visi ūkininkai turi nuolatinių klientų. Ekologiški produktai labai paklausūs ir įvairiose mugėse, parodose. „Mūsų kooperatyvas ne kolūkinis, mes esame visiškai laisvi“, – šypsosi Elena.

„Padegsnio“ kooperatyvo nariai pagal sutartis turėtų 70 proc. produkcijos realizuoti per kooperatyvą. Bet, pasak Elenos, ne visada taip išeina. Kartais ir prekybos tinklai paveda, tiesiog daug mažiau pageidauja produkcijos. S. Grajauskas suskaičiavo, kad pernai metų apyvarta buvo mažesnė, lyginant su 2003 metais. Kooperatyvas stengiasi atkreipti prekybininkų dėmesį, kad šiek tiek atlaidžiau žiūrėtų į išorinę daržovių kokybę. Pasak Elenos, pavyzdžiui, Šveicarijoje parduodamų morkų „ekologiškumas“ matyti: jos ir kreivokos, ir su ilgomis šaknimis (jei morkai nieko netrūksta, ji bus buka, o ekologiška morka lįs giliai į žemę). Ir kenkėjai labai mėgsta ekologiškas daržoves, ypač šliužai, tai taip pat pakenkia išoriniam vaizdui.

Stebuklingosios dilgėlės

Bėda yra ta, kad trūksta augalų apsaugos priemonių. Elena prisimena pernai Linkmenyse surengtą konferenciją, kurioje Šveicarijos ekologinio judėjimo entuziastas Otas Martinas (Otto Martins) išaiškino visą pagalbą augalui. Tai vadinamasis biodinaminis ūkininkavimas – „aukštasis pilotažas“, susijęs su astrologija.

Pirmoji pagalba vos išdygusiam augalui yra dilgėlių užpilai. Lietuvos ūkininkai jau išmoko jų pasiruošti: susmulkina ir pamerkia, kol vanduo pažaliuoja. Yra gausybė kitų biocidinių savybių turinčių augalų. Kaip didžiausią vertybę Elena saugo viename aplanke susegtą visą surinktą medžiagą apie ekologinio ūkininkavimo ypatumus ir intensyviai gilina vokiečių kalbos žinias, kad visa tai galėtų išversti ir perduoti kitiems.

Kviečiai – Grajauskų maitintojai

Grajauskai patys ūkininkauja 17 ha plote, pagrindiniai augalai – kviečiai (parduoda juos padaigintus). Sėja daug daugiamečių augalų – liucernų, dobilų – juos augina trejus–ketverius metus. Po jų sėja kviečius. „Išmokome auginti kviečius. Daugiamečiai ankštiniai augalai pamaitina žemę, ir gauname neblogus kviečių derlius – apie 3,8 t/ha, – sako Elena. – Žemė turi atsigauti, neužtenka daugiametes žoles auginti dvejus metus, reikia trejų–ketverių“. Ūkininkė prisimena, kaip buvo smagu pamatyti pirmąjį sėjomainos ratą praėjusią ir atsigavusią žemę – šeštaisiais ūkininkavimo metais labai pakilo derliai. Pamatė, kad žemė pati gali atsistatyti. Pasak patyrusios ūkininkės, į ekologinius ūkius turi sugrįžti lubinai, pupos, nes jie gerina dirvą.

Šiais metais pasėjo Portal veislės kviečių. Sėklą pirko iš Utenos bandymų stoties. „Kitą rudenį privalėsime sėti tik savo sėklą arba išaugintą ekologiniame sertifikuotame sėklininkystės ūkyje, – sako Elena. – Daržovių sėklas augindami patys, puikios sėklos neturėsime, ypač paprikų, agurkų, pomidorų“.

Pedagogės žinios papildo agronomės patirtį

Elena baigė Maskvos Timiriazevo akademijos pedagoginį fakultetą, o agronomijos žinių sėmėsi Lietuvos žemės ūkio universitete. Studijuodama sukūrė šeimą. Užaugino tris sūnus – Raimundą, Marių, Julių ir dukrą Ramunę. Mokytoja dirbo 26 metus, 14 metų buvo agronomė, septynerius metus – vyriausiąja agronome. „Kalbėti tai jau moku ir mėgstu, gal kartais ir per daug ko pasakau“, – nusijuokia Elena ir priduria, kad pedagoginės žinios labai praverčia vadovaujant „Gojelio“ ekologinių ūkių bendruomenei. Reikia labai daug kantrybės, aiškinant žmonėms kaskart atsirandančius pasikeitimus, padedant užpildyti įvairius dokumentus. „Bulves, morkas moka puikiai užauginti, bet kai reikia paraišką parašyti – Grajauskiene, padėk“, – dažnai pasikartojančią situaciją prisimena Elena. Štai dabar iki kovo 31 d. „Ekoagros“ reikia atiduoti anketas, kuriose būtų nurodyti pasėlių plotai, o pačios formos šiek tiek pasikeitusios, tad Elena skuba visiems pranešti ir išaiškinti. Bendrijos nariai susibūrę į grupeles pagal seniūnijas, kiekvienoje grupelėje yra asmuo kontaktams, su kuriuo pirmininkė nuolat palaiko ryšius. Iki pietų paprastai beveik visą laiką praleidžia prie telefono. Daug problemų žmonėms kyla dėl tikslaus pasėlių ploto deklaravimo, matininkai ir NMA inspektoriai matuoja žemę skirtingais būdais ir prietaisais, todėl Elena siūlo visiems persimatuoti plotus patiems, nes juk ūkininkas atsako už duomenų tikslumą.

Elena tvirtina, kad ekologija nesuderinama su komercija. Jai nesmagu, kad pastaraisiais metais padaugėjo žmonių, paimančių dirvonuojančią žemę ir jau norinčių išmokų. „Pirmiausia reikia norėti, kad žmonių sveikata sustiprėtų, tik tada imtis ekologinio ūkininkavimo“, – sako viena pirmųjų ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkių Lietuvoje.