Gera pradžia – pusė darbo. Dirvų išpurenimo ir sėklinių bulvių kokybė bei tinkama sodinimo technika didžia dalimi lemia gumbų augimą, jų kokybę ir net produkcijos savikainą.

Dirvos Lietuvoje gana įvairios. Rudenį suartus priesmėlius lengva išpurenti paprastais kultivatoriais su pasyviomis darbinėmis dalimis. Deja, viename lauke sąlygos retai kada būna vienodos: priesmėlių lopai kaitaliojasi su supuolančių priemolio, drėgnesnių dirvų ar akmenuotų plotų intarpais. Siekiant didesnio derliaus, bulvės auginamos ir supuolančiose dirvose. Pastarosioms įdirbti reikia rotorinių kultivatorių. Akmenuotose ar supuolančiose dirvose Lietuvoje dar nenaudojamos specialios grumstų ir akmenų separavimo mašinos (apie jas rašyta 2004 m. Nr. 1). Jas gamina vokiečių firma „Grimme“, norvegų – „Kverneland“, škotų – „Reekie“. Geriausia jas naudoti sudėtiniuose agregatuose, kurių priekinėje pakaboje įrengti pagilintų technologinių vėžių vagotuvai ir poarmeninio sluoksnio purentuvai, o galinėje – rotorinis kultivatorius arba dirvos separatorius. Geresni ir efektyvesni yra naujesni šių dirvų separavimo mašinų modeliai, kurie iškastus akmenis skirsto į smulkiąją ir stambiąją frakcijas. Smulkioji supilama į pagilintas technologines vėžes, o stambioji kaupiama bunkeryje ir išvežama į galulaukes.

Pavasarinio purenimo rotoriniai kultivatoriai yra dviejų rūšių: jų rotoriai gali suktis apie horizontalią ašį arba apie vertikalią. Pirmieji paprastesni, jie maišo drėgnus apatinius dirvos sluoksnius su paviršine dirva. Antrieji tokio maišymo neatlieka, todėl jie labiau tinka greitai džiūstančiose, labai sausose ir priesmėlio dirvose. Visais atvejais reikia pasirinkti pakabas bulviasodėms ar sėjamosioms turinčius rotorinius kultivatorius.

Neišpurenus dirvų pavasarį per visą armens sluoksnį, rudenį kasant bulves gali būti keblumų: kombainuose bus sunku atrinkti grumstus, juos reikės stabdyti, gumbai bus labiau mechaniškai pažeidžiami. Jei ruduo drėgnas, priemolio dirvose gali tekti kasti kasamosiomis.

Būtina sunaikinti kenkėjų pažeistas bulves

Bulvių laukuose įsigali vis daugiau dirvinių kenkėjų. Daugiausia žalos gumbams padaro sprakšiai ir karkvabalių lervos. Kolorado vabalai yra mažiau pavojingi ir su jais kovoti lengviau. Dirvinių kenkėjų plitimą skatina šalia bulvių pasėlių esantys apleisti nedirbami laukai ir minimalaus ar net vadinamojo nulinio dirvų purenimo technologija. Patyrę Panevėžio r. ūkininkai bulvėms skirtuose plotuose pavasarį sėjamosiomis įterpia cheminį miltelinį preparatą. Kadangi kitų veiksmingų priemonių nežinoma, tenka susitaikyti ir naudoti šią neekologišką priemonę. Amerikiečiai į dirvas irgi terpia dirvinius insekticidus.

Būtina kuo skubiau registruoti mažiau kenksmingus dirvinius insekticidus ar baktericidinius preparatus. Be to, bulvių augintojai neteisingai elgiasi, per bulviakasį išmėtydami laukų paviršiuje išrinktas nekondicines bulves (pažeistas mechaniškai, ligotas, netaisyklingos formos, pažeistas dirvinių kenkėjų ir graužikų). Sprakšiai įsigraužę į gumbus „įsikuria“ geroje maistinėje terpėje visai žiemai, o pavasarį pradeda vystytis. Sprakšių subadytas bulves laikant per žiemą, pažeidimai ir išgraužos didėja. Užsienyje nekondiciniai ir labai stambūs bulvių gumbai sutraiškomi kombainuose specialiais valcais. Dažniausiai tokios bulvės metamos į tarpą tarp vieno valco ir kombaino rato padangos. Sutraiškyti gumbai greitai supūva ir tai iš dalies pristabdo sprakšių plitimą.

Bulviasodžių įvairovė

Pasaulyje bulviasodžių gaminama labai daug. Garsiausios firmos yra: „Grimme“, „Cramer“ (Vokietija), „Kverneland“ (Norvegija), „Juko“, „Żxo“ (Suomija), „Agromet Pionier“ (Lenkija), „Struik“ (Olandija) ir kitos. Išnagrinėti visų jų ypatumus neužtektų viso žurnalo.

Štai „Cramer“ firma reklamuoja 24-ių pakabinamų ir prikabinamų sodinamųjų modelius. Jie skiriasi darbiniu pločiu (2,4 m ir 6 vagučių), sėkladėžių talpa ir tipu (bunkerinės, pakeliamos, daigintų bulvių platformos), automatinėmis kontrolės priemonėmis. Bulvių sodinimo mašinos gumbus gali išsodinti 70–75, 75–90, 75 ir 45–60 cm pločio tarpueiliais. Jei sodinamoji 6 vagučių, tai sodinama pastovaus 75 cm pločio tarpueiliais.

Tarp gretimų važiavimų gali būti ženklintuvais paliekami sandūriniai, šiek tiek platesni tarpueiliai. Tai daroma tik iš atsargumo, kad prižiūrint tarpueilius nebūtų pažeisti augalai.

Sodinant šešiaeilėmis ir ketureilėmis mašinomis, reikia platinti tik tuos tarpueilius, kuriais važiuoja traktorių ratai, net jei jie su siauromis padangomis. Tai yra vadinamieji technologiniai tarpueiliai. Sodinant dvieilėmis bulviasodėmis, sandūriniai tarpueiliai yra technologiniai ir platinami ilginant ženklintuvus. Platinti technologinius tarpueilius yra svarbu. Viename Šakių r. ūkyje buvo nustatyta, kad 75 cm pločio technologiniuose tarpueiliuose, nepanaudojus siaurų padangų, biologinis kerų derlius 2004 m. buvo mažesnis vidutiniškai iki 30 proc. Tarpueilius prižiūrint traktoriais su siauromis padangomis, derlius technologiniuose tarpueiliuose sumažėja palyginti nedaug – 15–20 proc. Kiek sumažės derlius, priklauso nuo važiavimų skaičiaus, nuo meteorologinių sąlygų, nuo agregatų masės ir nuo traktorininkų įgūdžių.

Platesnio darbinio pločio sodinamosiomis sumažinamas technologinių tarpueilių skaičius ir kur kas sparčiau pasodinama.

Mašinų tobulinimo gairės

Bulviasodžių konstrukcija nuolat tobulinama. Neseniai bulviasodės su elevatoriniais sodinimo aparatais pripažintos geresnėmis už mašinas su diskiniais aparatais. Olandų ir suomių firmos dar reklamuoja sodinamąsias su transporteriniais aparatais, kurių privalumai yra du: bulvės vagutėse išdėstomos tiksliau, o sudaigintos sėklinės bulvės pažeidžiamos mažiau. Visgi reikia rinktis elevatorines bulviasodes. Jų šaukšteliai geriau užpildomi. Be to, sodinant tokiomis mašinomis praleidimų būna mažiau, jei bulves paimanti šaukštelių juosta yra truputį atlošta nuo aparato kameros ar sėkladėžės. Sodinimo kokybė (greta sumestų ar praleistų bulvių atvejai) priklauso nuo sodinimo aparato kameroje esančio bulvių kiekio. Todėl svarbu, kad sėkladėžės sklendė atsidarytų optimaliai. Moderniose mašinose yra automatinis bulvių kiekio kameroje palaikymo įtaisas, kuris pagerina sodinimo kokybę ir palengvina jos sekimą.

Tarp reklamuojamų sodinamųjų yra didelis mašinų su mineralinių trąšų įterpimo įtaisais ir be jų pasirinkimas. Kompanijos „Grimme“ sodinamosios KSZ važiuoklės ratai važiuoja kiekvienu tarpueiliu. Tai ypač aktualu priesmėliuose. Šių mašinų priekyje galima sumontuoti talpius tręštuvus. Kai kurie senesni Grimme KSZ6 ir lenkų firmos „Agromet Pionier“ S222, S222/1, S222/2 modeliai dar gali turėti beicavimo įtaisus. Perkant beicuotas sėklines bulves, beicavimo įtaisai nereikalingi.

Viena iš „šviežiausių“ naujovių yra firmos „Cramer“ kombinuotieji pailginti šaukšteliai. Jų paskirtis – išvengti praleidimų arba dviejų gumbų vienoje vietoje, sodinant elevatorine sodinamąja. Šaukšteliai sudaryti iš tarpusavyje sujungtų pagrindinių šaukštelių ir pailgo bulvių paėmimo įtaiso. Pagrindiniai šaukšteliai yra plastikiniai, jie lygiagretūs elevatoriaus juostai. Šaukštelių dydis parenkamas pagal sodinamų bulvių frakcijos dydį. Jie iš sodinimo aparato kameros pradžios paima po dvi bulves. Elevatoriaus viršutinėje dalyje, sukantis pailgiems bulvių paėmimo įtaisams arba judant specialaus kratytuvo zonoje, periferinės bulvės iš jų iškrenta atgal į kamerą ir tik po vieną bulvę nurieda į pagrindinius šaukštelius. Tolimesnis sodinimo procesas įprastas.

Kokybiškos sėklinės bulvės turi būti išrūšiuotos. Prieš sodinant jas verta palaikyti šiltai ir suaktyvinti daigumą. Planuojant realizuoti ankstyvąsias bulves anksčiau, jas reikia sudaiginti šilumoje ir šviesoje, kad išdygtų trumpi daigeliai. Joms sodinti skirtos minėtų firmų specialios sodinamosios, kurios nenulaužo daigelių. Sudaigintos bulvės į tokių sodinamųjų elevatorinio sodinimo aparato šaukštelius paprastai dedamos rankomis. Sodintojai sėdėdami važiuoja su sodinamąja.

Firmos „Cramer“ ir kai kurių kitų gamintojų sodinamosiose už vagučių užžėrimo diskų sumontuoti tarpueilių vidurio suformavimo noragėliai. Jų dėka tarpuvagiuose nebelieka dirvos kauburėlių, kurie, prižiūrint tarpueilius, trukdo vairuoti traktorių.