Lietuvoje tradiciškai plėtojama pieno krypties galvijininkystė, tačiau Europos rinkoje palankesnės perspektyvos mėsinei galvijininkystei. Mėsinių grynaveislių ir mišrūnų turime tik apie 4 proc., todėl esame nepajėgūs konkuruoti ES rinkoje. Tačiau negalime neatsižvelgti į šiandienos rinkos tendencijas, kurios žada, jog kokybiška jautiena turėtų brangti.

Mėsinių galvijų banda Lietuvoje dar labai nedidelė. Pernai sausio 1 d. ūkiai turėjo 2 046 mėsinių ir 38 045 mišrūnų veislių galvijų, spalio 1 d.– 2 682 mėsinių ir 58 786 mišrūnų veislių galvijų. Išsiderėjome palyginti solidžią šių gyvulių kvotą – net 47 tūkst. karvių žindenių bandą. Tarp jų turėtų būti 5–8 tūkst. grynaveislių karvių, todėl nemažai mėsinių veislių galvijų teks pirkti užsienyje ir iš vietinių veislynų. Taip bene greičiausiai būtų galima padidinti mėsinių galvijų kiekį šalyje.

Veislininkystės programoje numatyta kasmet iki 2006 m. iš užsienio nupirkti po 200-300 grynaveislių veršingų mėsinių telyčių. Per devynis 2004 m. mėnesius užsienyje (Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir Latvijoje) nupirkta 410 veislinių telyčių, 21 bulius ir 82 karvės. Lietuvos gyvulininkystės specialistai 2004 m. pavasarį Prancūzijos veislininkystės centruose atsirinko aukštos genetinės vertės galvijų: šarole, limuzinų bei aubrakų veršingų telyčių ir buliukų.

Ledai pajudėjo

Plėsti mėsinių galvijų ir mišrūnų bandas paskatino tiesioginės išmokos (500 Lt) už karvę žindenę. Apie mėsinės galvijininkystės plėtrą liudija ir didėjantis mėsinių bulių sperma apsėklintų karvių skaičius (2004 m., palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, minėtos veislės bulių sperma apsėklinta 3 proc. daugiau karvių). Jeigu iki 2007 m. (pereinamojo laikotarpio pabaigos) mėsinių galvijų banda kasmet būtų papildyta 200–300 grynaveislių mėsinių galvijų, kvotą iki numatyto termino pavyktų įgyvendinti.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai yra pateikta paraiškų užsienyje įsigyti 392 telyčias ir 20 buliukų. Asociacijos taryba sprendžia, kam pirmiausia leisti pirkti gyvulius. Norinčiųjų parsivežti mėsinių galvijų nuolat daugėja. Galvijienos trūkumas ir auganti jautienos kaina, matyt, ne vieną paskatino verstis mėsine galvijininkyste. Beje, ekspertų prognozės, kad augs jautienos paklausa ir didės kainos, buvo skelbtos dar prieš porą metų. Deja, mėsinių galvijų supirkimo kainos Lietuvoje dar nepasivijo vakarietiškųjų, kur kilogramas mėsinių galvijų gyvojo svorio kainuoja apie 7 Lt. Vidutinė galvijų supirkimo kaina Lietuvoje lapkričio pradžioje siekė 4 Lt/kg ir buvo du kartus mažesnė negu kitose Europos šalyse.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija mano, kad tokiam kainų skirtumui įtakos turėjo sezoniškumas. Prasidėjęs ruduo privertė baigti ganymo sezoną, ir ūkininkai, nesukaupę pakankamai pašarų žiemai, gyvulius ėmė pardavinėti. Atsiradus didelei pasiūlai, krito supirkimo kaina . Asociacijos nuomone, apskritai tiesiogiai lyginti gyvulių supirkimo kainų Lietuvoje ir kitose ES šalyse negalima, nes daugelis mūsų galvijų yra žemos skerdenos kategorijos ir orientuoti į pieno gamybą. – Red. pastaba.

Auginti nesunku

Sąlygos mėsinei galvijininkystei plėtoti Lietuvoje itin palankios. Turime nemažus nenaudojamų pievų bei ganyklų plotus Šilutės, Šakių, Utenos, Vilniaus apskrityse, netrūksta ir pigios darbo jėgos.

Mėsiniams galvijams auginti darbo sąnaudų reikia nedaug. Pavasarį išginei juos į ganyklas, rudenį – parsivarei. Mėsiniai galvijai minta tik natūraliu pašaru, paprastai jie auginami be kombinuotųjų pašarų (veršelis karvę žinda net 6–7 mėn.).

Reikia investicijų

Lietuvoje mėsinių galvijų auginimo tradicijų nebuvo, todėl plėtoti šią šaką tenka pradėti nuo nulio, o tam reikia nemažų investicijų. Pvz., paskutiniojo sandorio su prancūzais bendra suma už 130 grynaveislių mėsinių galvijų viršijo milijoną litų. Juos pirkusiems Lietuvos augintojams bus išmokėta kompensacija po 3 tūkst. Lt už kiekvieną galviją. Norint išgyventi iš mėsinės galvijininkystės 5–10 galvijų toli gražu nepakanka. Tuo besiverčiantys prancūzai laiko mažiausiai 80 galvijų, o Lietuvoje mėsinių galvijų banda turėtų siekti 100–120 raguočių.

Pirkti veislinius mėsinius galvijus užsienyje brangu, veršinga telyčia ten kainuoja 6–8 tūkst. Lt, bulius – apie 10 tūkst. Lt, todėl labiau apsimoka juos pirkti vietiniuose veislynuose už 2–2,5 tūkst. Lt. Šiuo metu Lietuvos veislynuose įsigyjama apie 80 proc. mėsinių veršių ir mišrūnų.

Ūkininkams ir ž.ū. bendrovėms trūksta apyvartinių lėšų veisliniams gyvuliams įsigyti, todėl jie turėtų būti remiami. Pagal “Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisykles”, patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu (2004 m. kovo 24 d., Nr. 3D-122), numatoma kompensuoti 50 proc. galvijų pirkimo kainos, tačiau iškeltos ir tam tikros sąlygos:

už veislinę veršingą telyčią (nuo 3 veršingumo mėn., 80–100 klasė) – 650 Lt/vnt;

už veislinę veršingą telyčią (nuo 3 veršingumo mėn., 70–79 klasė) – 500 Lt/vnt.;

už grynaveislių mėsinių veislių galviją – 3 000 Lt/vnt.;

už spermos kaupimui pirktą pieninių veislių buliuką – 1 600 Lt/vnt.

Ką daryti

Siekiant gerinti veislinių galvijų genofondą ir priartėti prie išsiderėtos 47 tūkst. karvių žindenių kvotos, 2005 m. užsienyje reikėtų nupirkti apie 600 veislinių galvijų, iš vietinių veislynų – apie 2,5 tūkst. galvijų. Tuomet paramai prireiktų apie 4,9 mln. Lt (600 vnt. x 4 000) + (2 500 vnt. x 1 000).

Norint paskatinti, kad ūkininkai pirktų veislinius galvijus, reikėtų kompensuoti 50 proc. pirkimo kainos be jokių apribojimų. Iš visos valstybės planuotos paramos gyvuliams pirkti bent 70 proc. reikėtų skirti kompensacijoms už įsigytus mėsinius galvijus. Derėtų atsisakyti tokios tvarkos, kai parama veisliniams gyvuliams įsigyti skirstoma pagal asociacijoms suteiktas kvotas. Šias lėšas tiesiogiai žemdirbiams ar ž.ū bendrovėms turėtų skirstyti Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM.

Paramos veiksmingumas

Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti veiksmingumas turėtų būti apibūdinamas ne tik ekonomine, bet ir socialine nauda. Plečiantis mėsinių ir mišrūnų galvijų auginimui, mėsos kokybė priartės prie ES senųjų šalių jautienos kokybės, o kaina pasieks apie 80 proc. jų kainų lygio.

Paramos veisliniams galvijams įsigyti ekonominis efektas apskaičiuojamas iš papildomų pajamų, kurios bus gautos pardavus šiuos galvijus, atėmus valstybės lėšas, kurios buvo panaudotos galvijams pirkti. Šis efektas išryškės ne per vienerius metus, o per visą laikotarpį, kol galvijai bus laikomi ūkyje.

Ekonominis efektas apskaičiuojamas, įvertinant tai, kad mėsiniai galvijai ir mišrūnai per tą patį laiką užauga 300 kg didesnio gyvojo svorio. Šių galvijų (2 513 vnt.) vienos tonos kaina Lietuvoje (skerdenos svoriu) – 5 665 Lt/t, tad rezultatas lygus 2,1 mln. Lt (2 513 x 0,150 t skerd. sv. padidėjimo x 5 665). Taigi auginimo ekonominis efektas – 2,1 mln. Lt, o valstybė visų veislinių galvijų, pirktų užsienyje ir vietiniuose veislynuose paramai skyrė 4,5 mln. Lt – vienas valstybės paramos veisliniams galvijams įsigyti litas davė 46 ct. nuostolį. Gaunamas toks, palyginti, menkas valstybės paramos veisliniams galvijams įsigyti rezultatas, nes:

dalis efekto tenka ūkininkams, kadangi mėsinius galvijus jie gali užauginti mažesne savikaina negu kitose ES šalyse;

dėl mažos supirkimo kainos, kuri Lietuvoje 41 proc. mažesnė negu ES senosiose šalyse;

dėl mažos veislinių galvijų pirkimų apimties.

Kai veislinių galvijų bus perkama daugiau, tai didės ir efektas (veikia paklausos elastingumo dėsnis).

Parama veisliniams gyvūnams įsigyti yra svarbi ir tuo, kad gerėja turimų gyvulių genofondas. Galvijų auginimas mėsai turėtų tapti viena iš prioritetinių krypčių (ES galvijų auginimą skatina tiesioginėmis išmokomis). Augindami apie 40 tūkst. grynaveislių mėsinių ir mišrūnų galvijų, negalime tikėtis, kad jautiena bus kokybiška ir augs jos eksportas. Norėdami daugiau eksportuoti, per metus turėtume skersti apie 100–150 tūkst. galvijų.

Pasaulinė apžvalga

Pasaulinė mėsos rinka per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakito. Viena vertus, daugiau mėsos gamina ir suvartoja besivystančios trečiojo pasaulio šalys, kita vertus, gyvulių ir paukščių auginimo intensyvinimas, siekiant atpiginti mėsos gamybą, buvo rimta priežastis įvairioms ligoms gyvulininkystės sektoriuje plisti. Dėl to auga ekologiškos mėsos paklausa. Jautienos kainas pasaulinėje rinkoje diktuoja JAV, Australija ir ES.

Daugiausiai jautienos gamina JAV. Šioje šalyje 2002 m. jautienos gamyba siekė 11,76 mln. t., tai sudarė 23,7 proc. pasaulinės šios mėsos gamybos. ES-15 2002 m. pagaminta 7,7 mln. t jautienos.

Stambūs jautienos gamintojai yra Argentina (7,1 mln. t), Kinija (5,9 mln. t), Australija (2,1 mln. t), Meksika (1,9 mln. t) ir Rusija (1,7 mln. t). Stambiausiu jautienos eksportuotoju pasaulyje išlieka Australija, pasaulinei rinkai pateikianti apie 1,4 mln. t, daugiausiai – Kanadai, Pietų Korėjai, Meksikai, Japonijai.

Pastaraisiais metais rimtu Australijos ir JAV konkurentu jautienos rinkoje tampa Brazilija, kuri 2002 m. pasaulinei rinkai pateikė apie 800 tūkst. t jautienos, daugiausiai – Egiptui, Iranui, Saudo Arabijai, ES. Daug jautienos eksportuoja ir Kanada (580 tūkst. t) bei Argentina (230 tūkst. t).

Daugiausiai iš kitų šalių jautienos perka JAV, apie 1,47 mln. t. Daugiausiai jautienos importuojama iš Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Japonija kasmet importuoja 0,95 mln. t jautienos, daugiausia iš Australijos. Į Rusiją 2002 m. importuota 0,75 mln. t jautienos, pagrindiniai tiekėjai – ES, JAV ir Brazilija. Meksika 2002 m. nupirko 0,43 mln. t jautienos (importo augimas siejamas su šios šalies gyventojų pajamų didėjimu). Gerokai, apie 38 proc., išaugo jautienos importas į Pietų Korėjos Respubliką (iš Australijos ir Kanados). Kanadoje, į kurią daugiausiai mėsos įvežama iš JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Urugvajaus, jautienos importas 2002 m. siekė 0,32 mln. t.