Kalėdų išvakarėse grupė Lietuvos žemdirbių, miškininkų ir kelininkų keliavo po įspūdingų miškų, ežerų ir uolienų kraštą. Pamatyti, kaip gaminami Valtra traktoriai ir Sisu Diesel varikliai, kraštiečius pakvietė bendrovė „Rovaltra“.

Traktorių gamykla „Valtra“ – viena pelningiausių Suomijos įmonių, priklausanti JAV korporacijai „AGCO“ (kaip ir žemės ūkio technikos gamintojai „Fendt“ bei „Massey Ferguson“). Daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų pradėjusi traktorių bei miško technikos gamybą, šiandien gamykla dirba dviem pamainomis. Trečiojoje (naktinėje) pamainoje beveik visą darbą atlieka robotai. Ypatingai švari ir tvarkinga traktorių gamykla kasmet pagamina 12 tūkst. traktorių. Per dieną jų surenkama iki 70 vienetų. Pirkėjams siūlomos įvairios traktorių komplektacijos, plati pasirenkamo kėbulo spalvų gama. Traktoriai renkami pagal pirkėjo užsakymą. Gamyklos atstovo Baltijos šalims Hari Uusi Rauva teigimu, Lietuvoje populiariausi T serijos (120-210 AG) traktoriai.

Kas ketvirtas Valtra traktorius lieka dirbti Suomijoje. Produkcija sėkmingai eksportuojama į daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Pagal licenciją jie dar gaminami Brazilijoje ir Indijoje.

Pirmasis Valtra traktorius Lietuvoje parduotas prieš dešimtmetį, o šiandien mūsų šalies laukuose ir keliuose jau dirba 445 Valtra traktoriai. Gamyklos atstovo Lietuvoje – UAB „Rovaltra“ direktoriaus Romualdo Trainaičio teigimu, per 2004 m. Lietuvoje parduotas 51 traktorius. Radviliškio rajono ūkininkas Robertas Zemblys kelionės į Suomiją metu dar spėjo gamintojo kieme apžiūrėti nusipirktą savąjį Valtra T170. Šeimininkui dar viešint Suomijoje naujasis traktorius pasiekė Lietuvą. Kviečius, rapsus ir salyklinius miežius 230 ha plote auginančio R. Zemblio teigimu, dirbant naujuoju traktoriumi, paspartės darbai ūkyje.

Pasak R. Trainaičio, ūkininkai Valtra traktorius renkasi ne vien dėl geros kokybės, bet ir dėl prieinamos kainos bei gero techninio aptarnavimo. Gerai organizuotas techninių dalių tiekimas greituoju paštu: užsakytoji detalė pristatoma per parą. Lietuvoje yra trys „Valtra“ servisai: Biržuose, Radviliškyje ir Šakiuose.

Miškingame 6 ha plote įsikūrusi garsi variklių gamintoja „Sisu Diesel“. Tai vienas iš „Partek“ korporacijos padalinių, prieš šešiasdešimt metų gaminęs variklius lėktuvams. Šiuo metu gamykla specializuojasi traktorių, kombainų, ekskavatorių, miško mašinų dyzelinių variklių ir perdavų dėžių gamyboje. Kitų technikos gamintojų pripažinimą pelnę Sisu Diesel varikliai montuojami ne tik į Valtra traktorius, jie noriai perkami Massey Ferguson, Case, Sampo, Steyr, Challenger, New Holland bei kitos žemės ūkio technikos gamintojų.

„Sisu Diesel“regioninių pardavimų vadovas Hansas Longvistas (Hans Lonngvist) teigė, jog gamykloje kasdien pagaminama vidutiniškai po 100 dyzelinių variklių, kuriuos nuo pradžios iki galo surenka vienas specialistas. Per aštuonių valandų darbo dieną jis surenka du variklius, jo vardas ir pavardė įrašomi kaip garantija tarp kitų techninių variklio duomenų. Daugiau kaip 50 proc. Sisu Diesel pagaminamų variklių tiekiama „Valtra“ traktorių gamyklai.

Lietuvos ūkininkai viešnagę Suomijoje baigė pažintimi su vienu didžiausių ir moderniausiu šalyje „Gardskulos“ augalininkystės ūkiu. Senąsias protėvių tradicijas puoselėjanti penktoji šeimininkų karta dirba 330 ha žemės. Suomijos mastais tai vienas didžiausių ūkių (vidutinis ūkio dydis šioje šalyje siekia 50-100 ha). Kad visi darbai būtų atlikti greitai ir gerai, „Gardskulos“ laukuose dirba naši ir moderni technika. Grūdinius augalus auginantis Henrikas Renbergas (Henrik Rehnberg) teigė, jog ūkis be augalininkystės vysto dar kelias verslo kryptis: miškininkystę (ūkyje 1 000 ha miškingų plotų), kalėdinių eglučių prekybą, turizmą. Šeimininko teigimu, kasmet jų sodybą aplanko per 50 tūkst. turistų.

„Gardskulos“ ūkis išskirtinis tuo, jog jame prieš dvidešimt metų buvo įsteigtas vienintelis Europoje privatus senos technikos, buities prietaisų, dviračių, automobilių bei įvairios paskirties daiktų muziejus. Mintis rinkti ir eksponuoti seną techniką kilo dabartinio ūkio šeimininkų Gustavo ir Henriko Renbergų tėvui. Graži šeimos tradicija puoselėjama iki šiol – šiandien eksponatų skaičius viršija 10 tūkstančių. Muziejuje įrengtos praėjusį šimtmetį menančios kalvininkystės reikmenų ir maisto prekių parduotuvės. Kasmet ūkyje rengiamas muziejuje eksponuojamos technikos paradas. Su senąja technika išvažiuojama į kiemą – šventės dalyviai ir svečiai su šypsena gali įvertinti, kaip dirbo jų protėviai. Kalėdų išvakarėse „Gardskuloje“ miestiečiams organizuojamas tradicinis eglučių safaris, kurio metu su visa šeimyna vykstama į mišką ieškoti tinkamos Kalėdų eglutės.

Kelionės organizatoriai pakvietė Lietuvos ūkininkus į suomių liaudies buities muziejų ant ežero kranto. „Savatuvan Apaja“ muziejaus ansamblis – tai apie 50 įvairios paskirties senovinių pastatų.

Jau penkiolikti metai „Savatuvan Apaja“ yra privati valda. Šeimininkai svečius priima vienoje iš aštuonioliktojo amžiaus dūminių pirkių. Nešykštėdami vaizdžių pasakojimų apie suomių gyvenimą ir buitį, svečius vaišina nacionaliniais gėrimais ir patiekalais. Svečiams iš Lietuvos jie pasakojo apie tai, kaip kažkada, kai nebuvo radijo ir televizijos, seniausias šeimos žmogus sėdėdavo supamajame krėsle, o mažiausieji klausydavosi jo pasakojimų apie žvejybą, medžioklę bei įvairius nuotykius. Todėl nuo seno supamasis krėslas vadinamas melagių vieta.

Per metus šią sodybą aplanko apie 40 tūkst. žmonių.

Autorės nuotraukos