Hanoverio parodoje „EuroTier 2004“ kas ketvirtas lankytojas – užsienietis, iš viso sulaukta 110 000 lankytojų, iš jų – 25 000 iš 89 pasaulio šalių. Ypač daug atvyko Nyderlandų ir Rytų bei Centrinės Europos gyventojų. Daug įdomaus pamatė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantų delegacija.

Parodoje didžiausias dėmesys buvo skirtas naujovėms ir strateginiams sprendimams, susijusiems su gyvulininkystės ir paukštininkystės plėtra ateityje. Renginys stulbino savo mastu ir eksponatų gausa. Palyginti su praėjusia paroda, dalyvių padaugėjo 9 procentais. Gyvulininkystės ir paukštininkystės eksponatus bei paslaugas pristatė daugiau kaip 1 500 firmų iš 42 šalių. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos bendrovė „Vyrybalt“, kuri pristatė ne tik skysto mėšlo rezervuarus, gyvulininkystės ūkių įrangą, bet ir kitus fermų rekonstrukcijai ir produkcijos perdirbimui reikalingus įrengimus. Kartu su kitomis įmonėmis UAB „Vyrybalt“ susijungė į Agropramoninį Lietuvos įmonių aljansą. Pasak įmonės vadovo Gyčio Vyšniausko, užsienyje vykstančiose parodose atstovaujama visoms aljanso firmoms. „Šiųmetėje parodoje, kaip ir kitose, daugiausia klientų sulaukėme iš postsovietinių šalių. Į užsienyje vykstančias parodas atvažiuoja turtingi ukrainiečiai, rusai, baltarusiai. Mūsų privalumas yra tas, kad dar nepamiršome rusų kalbos“, – sėkmingų sandėrių paslaptį atskleidė bendrovės generalinis direktorius.

„EuroTier“ organizatoriai ypač išskyrė aplinkosaugos problemas. Specialistų įsitikinimu, didėjant bandoms, ūkiuose turėtų būti įrengiamos skysto mėšlo šalinimo sistemos. Parodoje daug užsienio kompanijų demonstravo įvairius skysto mėšlo šalinimo įrenginius, srutų kaupyklas, skysto mėšlo laistymo mašinas ir kitą būtiną gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių įrangą.

Neatskiriama renginio dalis – veislinių gyvulių šou. Vokietijos ūkininkui garbės reikalas užauginti ne tik produktyvią, bet ir gerai atrodančią karvę. Komentuodami veislininkystės darbo svarbą, specialistai pabrėžė, kad gerų genetinių savybių gyvulys nebus produktyvus, jei laikymo sąlygos ir šėrimas neatitiks reikalavimų. Gausus ūkininkų būrys stebėjo kasdien rengiamus praktinius seminarus apie gyvulių nagų priežiūrą, kurių metu buvo pristatyta ir kompiuterinė nagų būklės kontrolės programa. Parodoje „EuroTier“ gyvulius demonstravo vietinės ir tarptautinės veisimo organizacijos. Čia buvo galima pamatyti ir nematytų gyvūnų: visus žavėjo mėsinių avių ir lamų hibridai. Jie ne tik gražios išvaizdos, bet ir užaugina puikią vilną.

Vieni iš svarbiausių „EuroTier“ akcentų – bioenergija (saulės baterijos, biodujų gamybos įrenginiai), karvių melžimo robotai, moderni savaeigė technika. Daug dėmesio skirta ir gyvūnų gerovei. Demonstruotos įvairios guoliaviečių dangos, šepečiai, žaislai, pervežimo vagonėliai ir kita įranga. Pasaulyje plintančios ligos šiame renginyje taip pat sulaukė atgarsio: sveikas gyvulių ir paukščių maistas, tinkamas šėrimas – be išimties visų pašarus ir lesalus gaminančių kompanijų prioritetas.

Šiemet parodos komisijai buvo pateikta 260 išradimų ir naujovių, iš kurių 3 buvo apdovanotos aukso ir 26 sidabro medaliais. Tarp parodos laureatų – ne tik gyvulininkystės pastatų įrengimai, pašarų priedai, bet ir aukštųjų technologijų informacinės programos, skirtos visiems bandų duomenims tvarkyti.

Kas dveji metai organizuojamą parodą rengia Vokietijos žemės ūkio asociacija. Kita paroda įvyks 2006 m. lapkričio 14–17 dienomis.

Tartasi dėl naujos šėrimo programos

Optimalus gyvulių šėrimas svarbus ir Lietuvos ūkininkams, kurie vis dažniau kreipiasi į konsultantus pašarų racionams sudaryti. Tam jau seniai naudojamos kompiuterinės programos, kurias reikia atnaujinti pagal šiandienos aktualijas.

Pastaruoju metu Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai intensyviai ieško naujos gyvulių šėrimo programos. Kolegos iš Vokietijos pasiūlė kreiptis į olandų firmą „Rovecom“, kuri taip pat dalyvavo parodoje. Šios šėrimo programos galimybes galėjo įvertinti ir rajonų biurų konsultantai, kurie turi daug praktinės patirties.

Pasak LŽŪKT gyvulininkystės specialisto Virmanto Pikelio, olandų sukurta programa suteikia daugiau galimybių negu dabar konsultantų naudojama programa. „Laukiame daugiau komercinių pasiūlymų ir stengsimės pasirinkti tinkamiausią“, – sakė jis.

Lenkų šeimos ūkiuose

LŽŪKT konsultantai aplankė kelis Poliankės vaivadijos specializuotus pienininkystės ūkius, kurių šiame regione ypač daug. Čia pagaminama 25 proc. visos šalies pieno produkcijos. Pasak Lenkijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Eugenijaus Stefaneko, vaivadijoje laikoma 660 000 galvijų, iš jų 120 000 melžiamų karvių. Nors Lenkijoje galvijų mažėja, manoma, kad šioje vaivadijoje jų tik daugės.

Jabžykovskių šeimos ūkis 1997 metais tapo Lenkijoje organizuoto konkurso „Agrolyga“ nugalėtoju. Ūkininkas dirba 120 ha žemės, karves ištisus metus laiko tvarte. Koncentruotus pašarus gyvuliai gauna šėrimo stotelėse, kurios valdomos kompiuteriu: 9 kg koncentratų jie suėda per 8 kartus. Norėdamas įdiegti gyvūnų gerovės reikalavimus, ūkininkas karvėms įrengs ir mociono aikštelę, kad jos galėtų išeiti pasivaikščioti į lauką. Vidutiniai karvių primilžiai siekia 7,5 tūkst. litrų pieno.

Paėmęs iš banko paskolą su 1,4 proc. palūkanomis, ūkininkas pasistatė ir įsirengė tvartą, įsigijo telyčių ir pašarų dalytuvą, po karvide sumontavo 1 500 m3 talpos mėšlo rezervuarą. Beje, Lenkijoje reikalaujama statyti tokio dydžio mėšlidę ar srutų kaupyklą, kad joje tilptų 4 mėnesių mėšlas (Lietuvoje – 6 mėn., o Suomijoje – net 8 mėn.).

Netradiciškai ūkininkauja Milevskių šeimyna. Ūkininkai ne tik dirba 44 ha žemės, laiko 24 melžiamas karves (iš viso 40 galvijų), bet dar augina 1,4 ha tabako bei teikia kaimo turizmo paslaugas. Milevskių ūkyje turistams skirto namelio interjeras ir aplinka niekuo nesiskiria nuo bet kurios kaimo sodybos, t.y. didelių investicijų ūkininkai tam neskiria. Kadangi ūkis įsikūręs šalia dviejų ežerų, čia apsigyvena turistai, norintys juose pažvejoti. Jie atvažiuoja iš Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos. Jei maistą gaminasi patys, sodybos svečiai turi mokėti 20 zlotų už dieną, o jei pietumis juos palepina sodybos šeimininkė – 35 zlotus.

Punsko gminoje ūkininkaujančio Juozo Berenecko ūkis mišrus: jis augina ir kiaules, ir karves ir dar dirba beveik 70 ha žemės, stengiasi pirkti tik kelių veislių kiaules mišrūnes. Ūkininko nuomone, grynaveisliai landrasai yra lepūs, o pjetrėnai netolygiai priauga svorio. „Užauga iki 60–80 kg ir toliau nebeauga. Tik po kokio mėnesio svoris vėl pradeda didėti, o tai jau nuostolinga“, – pasakojo patyręs ūkininkas. Pasak jo, geriausi yra diurokų ir pjetrėnų mišrūnai. Gyvuliai šeriami tik sausais pašarais, vandens duodama iki soties. Beje, kiaulės laikomos ant gilaus kraiko. J.Bereneckas skundėsi, kad paršeliai Lenkijoje yra brangūs: nuo 150 iki 200 zlotų (123–164 Lt).

Nagingas ūkininkas pats nudirba daug darbų. Jis net susimontavo melžimo aikštelę. Kadangi jai skirta patalpa buvo per siaura, eglutės tipo aikštelėje pavyko įrengti tik 4 melžimo vietas vienoje pusėje. Virš melžimo aikštelės jis sumontavo didelį bunkerį, skirtą koncentruotiems pašarams. Vienu rankenos pasukimu melžimo metu koncentratai išdalijami visoms aikštelėje esančioms karvėms.

Nors darbštus lenkas daug padaro, bet per darbymečius dar samdo pagalbininkų. „Šiais laikais sunku surasti atsakingų žmonių. Už darbo dieną jiems moku iki 50 zlotų (per 40 Lt). Mieliau priimu dirbti moksleivius, kurie labai stengiasi. Jiems ir daugiau sumokėti negaila“, – sakė ūkio šeimininkas.

Besididžiuojantis savo lietuviška prigimtimi ūkininkas sakė, kad nesidžiaugia gyvendamas Lenkijoje. Nors šalis išvengė kolūkių griūties, bet iki šiol, jo nuomone, čia tūpčiojama vietoje. Jis neslėpė, kad pavydi ūkininkaujantiems Lietuvoje, nes lietuviai tvirtai žingsniuoja į priekį.

Autorės nuotraukos