Sėjamosiomis, žemės dirbimo padargais ir agregatais Baltijos šalyse prekiaujanti bendrovė „Väderstad“ praėjusius metus baigė kaip niekad sėkmingai: iš viso parduota 200 švediškų mašinų (iš jų 106 sėjamosios). To paties pavadinimo Švedijos žemės ūkio technikos kompaniją Lietuvos bendrovė atstovauja nuo 2002 m.

UAB „Väderstad“ generalinio direktoriaus Karlo Gunaro Eriksono (Karl Gunnar Eriksson) teigimu, švediška technika Baltijos šalyse labai populiari. Väderstad mašinos jau žengia ir į Argentiną, Kiniją, Indiją, atsiveria Baltarusijos, Rusijos rinkos. Kasmet Švedijos kompanijoje pagaminama daugiau kaip 4 000 įvairių mašinų. Daugiausia (40 proc.) technikos parduodama Švedijoje ir Anglijoje. Produkcija eksportuojama į 25 valstybes. Sparčiai plintant minimalaus žemės dirbimo technologijoms, kompanijos „Väderstad“ konstruktoriai suskubo vieni iš pirmųjų sukurti ir pradėti gaminti universalias ražienines sėjamąsias, skutiklius ir kitus minimalaus žemės dirbimo agregatus.

Lietuvos žemdirbių pasitikėjimą Švedijoje gaminamos mašinos pelnė ne tik dėl kokybės. Daugelis teigia, kad sėjant universaliomis sėjamosiomis, sutaupoma ir kuro, ir sėklos. Šakių r. Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys gyrė užpernai įsigytą 6 m pneumatinę sėjamąją Rapid. „Grūdai išberiami tolygiai, sėjos gylis reguliuojamas ypač tiksliai. Sėjant su ja, galima sutaupyti apie 20 proc. sėklos“, – tikino 1 300 ha valdančios bendrovės pirmininkas pridurdamas, kad ir derliai pastebimai padidėjo. Užpernai rudenį pasėtų (175 kg/ha norma) Baltimore veislės žieminių kviečių derlius pranoko visus lūkesčius: prikulta po 9–10 t/ha grūdų. Naująja sėjamąja jau pasėta daugiau kaip 1 500 ha, bet jokių gedimų dar nebuvo. Kompanijos „Väderstad“ iniciatyva surengtos apklausos duomenimis, visų Baltijos šalių žemdirbiai nurodo tuos pačius švediškos technikos privalumus.

Šventiniame susibūrime – rimtos kalbos apie ateitį

UAB „Väderstad“ baigiantis metams kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ švediškos technikos savininkams surengė šventę, kurioje Švedijos kompanijos „Väderstad“ savininkas ir vadovas Kristeris Starkas (Crister Stark) susirinkusius žemdirbius tikino, kad žemės ūkis yra perspektyvus verslas visų pirma dėl to, kad naftos ištekliai senka. „Augalai gali aprūpinti ne tik maistu. Deginami grūdai skleidžia gana daug šilumos, o iš jų pagamintas biodyzelinas – gera alternatyva mineraliniam kurui. Todėl jums ir mums ateityje teks labai svarbus vaidmuo“, – neabejojo K. Starkas. Beje, jis savo namus šildo, degindamas nemaistinius grūdus. Svečio skaičiavimais, jei nebūtų rasta naujų naftos šaltinių ir ji tebebūtų išgaunama tokiais pat kiekiais, kaip dabar, naftos neliktų jau po 30 metų. K. Starkas įsitikinęs, kad šiandieninės kuro kainos yra žemos, palyginti su tomis, kurios bus ateityje.

Techniką reikia rinktis ne pagal kainas

Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkas dr. Algirdas Bakasėnas pabrėžė technikos pasirinkimo motyvus. „Anksčiau ūkininkai sakydavo, kad būtų gerai įsigyti vieną ar kitą mašiną, bet nėra pinigų. Dabar galime pasinaudoti Europos struktūrinių fondų lėšomis, bet atsivėrusios galimybės atnaujinti žemės ūkio techniką kelia ir nerimą“, – sakė žemės dirbimo specialistas. Jo nuomone, ūkininkai dažnai neatsižvelgia į konkrečias ūkio sąlygas ir perka ne tai, ko iš tikrųjų reikia.

Mokslininkas, aptardamas žemės dirbimo techniką ir būdus, akcentavo, kad kiekvienos mašinos pasirinkimą lemia daug veiksnių. „Rinkdamiesi techniką, pirmiausia atsižvelkite į tai, ką ir kaip auginate, kokios sudėties jūsų žemė, kokias mašinas jau turite ar dar pirksite. Jeigu sudėtingų agregatų 1 m užgriebio ploto per metus teks mažiau kaip 100 ha, esant 5-6 t/ha derliui, mašinos neatsipirks. Tuomet reikia didinti žemės plotus“, – patarinėjo A. Bakasėnas. Jo nuomone, geriausia išeitis komplektuojant mašinas, – kooperacija.

Autorės nuotraukos