Šiame straipsnyje pateikti Varšuvos statybos, mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto ir Danijos konsultavimo tarnybos leidinio „Avių laikymo sistemos. Fermos standartas, 2004“ duomenys.

Avių grupės ir gardai

Avys mėgsta grupuotis ir nevaržomai bendrauti. Jų bandoje pastebimas stiprus motinos ir palikuonių ryšys, todėl nelaikykite avių mažomis, po 4–5 gyvulius grupėmis, nes dėl bendravimo stokos jos patirs stresą. Jeigu garde laikomos mažiau kaip 4 avys, jo sienos turėtų būti iš strypelių, kad gyvuliai matytų gretimų gardų avis. Rekomenduojama viename garde laikykite iki 50 avių. Jei banda didesnė, avis reikia sugrupuoti ir laikyti atskiruose garduose.

Gardus galima įrengti iš kilnojamų pertvarų, kurios pagamintos iš metalinių vamzdžių arba medinių lentelių. Tokiu būdu gretimų gardų avys gali matyti viena kitą. Be to, tokios konstrukcijos gardo dydį nesunku pakeisti.

Avių gardų aukštis – 0,9–1,2 m. Avidės kampe ar kurioje kitoje vietoje reikia įrengti individualius ėriavimosi gardus. Į vieną gardą atvaryta apsiėriavusi avis su ėriukais laikoma 3–6 dienas, kad sustiprėtų motinystės instinktas. Ėriavimosi gardo dydis – 1,2 m2. Priklausomai nuo sukergtų ėriavedžių, ėriavimosi gardų turėtų būti apie 10 proc. Taip pat reikia paruošti gardelius vyresniems kaip 2 savaitės ėriukams papildomai šerti. Gardelio sienoje reikia palikti siauras 18–22 cm pločio angas, kad tik ėriukai iš ėriavedžių gardo galėtų į jį patekti. Tokio gardelio plotas – 0,2 m2 vienam ėriukui.

Ėdžios avims šerti turėtų būti lovio ar grotelinės V formos, vienpusės ar dvipusės. Jų dugnas turėtų būti 0–40 cm virš guoliavietės grindų.

Būtinos girdyklos

Avis per parą išgeria 5–8 l vandens. Garduose reikia įrengti tiek dubens ar lovio formos girdyklų, kad 50 avių tektų ne mažiau kaip viena gėrimo vieta. Lovio formos girdyklų gylis – 20 cm. Aukštis nuo grindų iki lovio viršaus – 35 cm ėriukams, 45 cm suaugusioms avims. Dubens formos girdyklos viršus turėtų būti 35 cm aukštyje – 15 kg svorio ėriukams, 55 cm – 40 kg svorio ėriukams, 70 cm – suaugusioms avims.

Girdyklos su prijungtomis lanksčiomis vandentiekio žarnomis gali būti įrengiamos ant kilnojamų pertvarų tarp dviejų avių gardų arba virš guoliavietės.

Kad vanduo neužšaltų, vamzdžiai turi būti apšiltinti arba įrengtas uždaras cirkuliacinis žiedas.

Pastatai avims

Avis geriausia laikyti gilioje avidėje, kurioje tvartiniu laikotarpiu suminamas 1,2 m mėšlo sluoksnis, arba pusiau gilioje. Pastarojoje susikaupęs 30–40 cm mėšlo sluoksnis išstumiamas. Tai tenka daryti 2–3 kartus per metus. Giliosios avidės aukštis 4,5–5 m, o pusiau gilios – 3,5–4 m. Minimalus šiaudų kraiko kiekis – 0,4 kg gyvuliui per parą, o rekomenduotinas – 0,6–1 kg.

Avių nereikia laikyti šiltai, tik pageidautina, kad ėriavimosi ir ėriukų iki 3,5 mėn. zonoje temperatūra nenukristų žemiau 6oC. Didelis oro drėgnis avims labiau kenkia negu kitiems gyvuliams. Derinant pastato apšiltinimą su vėdinimu, galima sumažinti oro drėgnį iki priimtinos reikšmės – 80 proc. Avidė nešildoma, tačiau šalčių metu gali tekti pašildyti naujagimius ir sergančius ėriukus. Taip pat šildomos buitinės patalpos.

Stogas turi būti gerai apšiltintas. Racionali lubų šilumos perdavimo koeficiento reikšmė – 0,3 W/(m2×K). Tokio dydžio koeficientą atitiktų 15 cm storio akmens vatos ar kitos lengvos medžiagos sluoksnis. Jeigu avims laikyti pritaikomas senas pastatas su pastoge, lubas reikėtų padengti 1 m šiaudų ar 30 cm spalių, durpių, pjuvenų sluoksniu.

Avidės sienos gali būti karkasinės arba mūrinės. Jas galima apšiltinti mažiau negu stogą. Racionalaus apšiltinimo pavyzdys: į 40 cm storio mūro (iš akytojo betono blokelių ir silikatinių plytų) sieną įterpiamas 8 cm storio akmens vatos sluoksnis. Tokios sienos šilumos perdavimo koeficientas – 0,4 W/(m2×K). Avidės langai turi būti dvigubo stiklo, o durys apšiltintos.

Kad sienos nedrėktų ir avių guoliavietės būtų sausos, pamatų viršus turi būti iškeltas virš grunto per 40 cm. Jeigu avidė statoma molinguose gruntuose, svarbiausia neleisti moliui liestis su pamatais. Tarp pamatų ir molio įrengiama drenuojančio žvyro juosta. Pamatų viršus padengiamas hidroizoliacija.

Avis laikant ant seklaus kraiko, guoliavietės grindys turi būti įrengtos iš vandeniui nelaidžios ir šilumą sulaikančios medžiagos. Pavyzdžiui, ant 5–15 cm rupaus smėlio sluoksnio užliejamas 8 cm betono B15 sluoksnis, o ant jo – 4 cm storio lengvojo betono sluoksnis. Jei guoliavietė gili, o šalinant mėšlą per ją važinėja sunki technika (krautuvo ašies apkrova iki 4 000 kg), grindys gali būti įrengtos taip: ant 5–15 cm rupaus smėlio sluoksnio užliejamas 15 cm storio betono B15 sluoksnis.

Avidėje įrengiama natūralaus vėdinimo sistema, t.y. paliekamos angos šviežiam orui patekti, ir kraige įrengiamas plyšys (pastate be pastogės) arba šachtos (pastate su pastoge) užterštam orui šalinti. Plyšio ar šachtos skerspjūvio plotas – ne mažesnis kaip 1 proc. avidės grindų ploto.

Kad nesusidarytų skersvėjai ir kad oro judėjimo greitis gyvulių zonoje žiemą neviršytų 0,2 m/s, angos orui įeiti turi būti išdėstytos tolygiai išilginių sienų viršuje. Oras į avidę gali patekti ir per orlaides arba langus. Žiemą atvertų angų plotas turi prilygti 75 proc. kraigo plyšio ar šachtos skerspjūvio ploto. Statant avidę, reikėtų įrengti įtaisus nors oro įėjimo angų plotui reguliuoti, nes šalčių metu vėdinimo intensyvumas gali būti sumažintas 80 proc. Vasarą vėdinama intensyviau negu žiemą. Vėdinimui suintensyvinti neužtenka atidaryti kelių langų (kils skersvėjai), reikia atverti kuo daugiau angų visoje patalpoje. Bendras vasarą atidarytų angų plotas 2,5–3 proc. grindų ploto.

Langų ir grindų plotų santykis turi būti ne mažesnis kaip 1:15 (arba langų plotas ne mažesnis kaip 7 proc. grindų ploto). Dirbtinis bendrasis avidės apšviestumas dirbant žmonėms – 100 liuksų (ėriavimosi ir pakaitinių avyčių garduose – 200 liuksų, papildomai pasišviesti galima kilnojamomis prijungtomis prie 24 V įtampos lempomis), budintis – 25 liuksai, o naktį apšvietimas sumažinamas iki 3–5 liuksų. Norint gauti 100 liuksų apšviestumą, vienam kvadratiniam metrui grindų ploto turi tekti apie 20 W kaitrinių lempų arba 6 W liuminescencinių lempų galios.

Specialieji gardai, aptvarai,
diendaržiai

Didelėse fermose įrengiami gardai bei aptvarai avims rūšiuoti, gydyti, karantinuoti ir diendaržiai. Avims rūšiuoti pastogėje ar lauke įrengiami stacionarūs ar kilnojami aptvarai. Iš laukimo zonos avys siauru taku nukreipiamos į atskirus surinkimo aptvarus veterinarinėms bei kitoms procedūroms atlikti.

Naujai įsigyta avis 3 savaites laikoma karantininiame pastate ar patalpoje. Avidėje turi būti įrengti izoliuoti gardai sergančioms avims. Kad gyvuliai žiemą grūdintųsi, įrengiami diendaržiai. Jų plotas dvigubai didesnis už gardų avidėje plotą.