Išvystytos pieninės galvijininkystės šalyse, didinant galvijienos gamybos efektyvumą ir gerinant jos kokybę, menkesnės veislinės vertės karvės sėklinamos mėsinių veislių bulių sperma. Gerai organizavus galvijų selekciją ir veislinio prieauglio auginimą, mėsinių veislių bulių sėkla kasmet būtų galima sėklinti iki 15 procentų karvių.

Gamybinio kryžminimo esmė yra heterozės efekto panaudojimas. Mišrūnai sparčiau auga, geriau įsisavina pašarus, jų produkcija geresnės kokybės.

Gamybinio kryžminimo efektyvumas labai priklauso nuo kryžminimui parinktų veislių suderinamumo ir mišrūnų šėrimo bei laikymo sąlygų. Atskirų autorių teigimu, mišrūnų augimo sparta būna 3–15 proc. didesnė, o pašarų sąnaudos produkcijos vienetui 6–17 proc. mažesnės negu grynaveislių bendraamžių. Bandymais nustatyta, kad, kryžminant pieninių veislių karves su mėsinių veislių buliais, skerdenos išeiga padidėja 2–7, o skerdenos valgomųjų dalių – 1–4 proc. Be to, pagerėja mėsos kokybė.

Tačiau ne visais atvejais mišrūnai pasižymi didesne augimo sparta ir geresnėmis mėsinėmis savybėmis. Jeigu veislės kryžminimui parinktos nevykusiai arba mišrūnai šeriami skurdžiai, jų mėsos produkcijos rodikliai gali būti net blogesni negu grynaveislių bendraamžių. Todėl, norint gauti maksimalų efektą, reikia ištirti veislių suderinamumą ir gamybinio kryžminimo efektyvumą kiekvienu konkrečiu atveju. Siekdami nustatyti atskirų mėsinių veislių kryžminimo su Lietuvos pieniniais galvijais efektyvumą, LVA mokslininkai atliko tyrimus.

UAB „Šilutės veislininkystė“ buvo ištirta šarole ir limuzinų veislės bulių įtaką Lietuvos juodmargiams ir Lietuvos žaliesiems galvijams. Ūkyje buvo vykdoma tiksli suvartotų pašarų apskaita ir kontroliuojamas gyvulių svoris. Nupenėti 18 mėnesių buliukai buvo paskersti ir atlikti mėsos kokybės tyrimai.

Suėdė mažiau, bet priaugo daugiau

Abiejų lietuviškų veislių grynaveisliai buliukai priesvorio vienetui suvartojo beveik vienodą pašarinių vienetų kiekį. Visų grupių mišrūnai 1 kg priesvorio pašarų suvartojo 7,7–10,8 proc. mažiau negu grynaveisliai buliukai. Mažiausiai pašarų 1 kg priesvorio priaugti reikėjo šarole veislės bulių palikuonims. Limuzinų veislės bulių prieauglis 1 kg priesvorio suvartojo 2,7–3,1 proc. pašarų daugiau negu šarole. Koncentruoti pašarai pagal maistingumą buliukų racione sudarė 33–34 proc., 1 pašariniam vienetui teko 98 g virškinamųjų proteinų.

Iš buliukų svorio kitimo duomenų matyti, kad gimusių šarole mišrūnų svoris buvo 22,7–24,0, o limuzinų – 17,7–19,2 proc. didesnis negu grynaveislių gyvulių. Jiems augant, skirtumai tarp grupių mažėjo, tačiau skirtumų eiliškumas išliko.

Visais amžiaus laikotarpiais didžiausias svoris buvo Lietuvos juodmargių ir šarole veislės mišrūnų: 18 mėn. amžiaus jie svėrė 36,3 kg arba 7,7 proc. daugiau negu grynaveisliai Lietuvos juodmargiai. To paties amžiaus limuzinų veislės mišrūnų svoris buvo 20,7 kg arba 4,4 proc. didesnis negu jų bendraamžių Lietuvos juodmargių. Analogiški rezultatai gauti ir kryžminant Lietuvos žaluosius su šarole ir limuzinais. Nupenėti 18 mėn. mišrūnai svėrė atitinkamai 32,7 ir 21 kg arba 5,3 ir 4,6 proc. daugiau negu grynaveisliai Lietuvos žalieji.

Per visą augimo laikotarpį Lietuvos juodmargiai per parą priaugo vidutiniškai 802 g, žalieji – 791 g, Lietuvos juodmargių ir šarole mišrūnai – 858 g, Lietuvos juodmargių ir limuzinų – 830 g, Lietuvos žalųjų ir šarole – 836 g, o Lietuvos žalųjų ir limuzinų – 819 g.

Mišrūnų skerdenos mėsingesnės

Remiantis kontrolinio skerdimo rezultatais, sunkiausios skerdenos buvo šarole veislės bulių. Jos svėrė 42,3–37,3 kg arba 18,1–16,1 proc. daugiau negu grynaveislių Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų bendraamžių skerdenos. Limuzinų mišrūnų skerdenos irgi buvo 32,5–34,5 kg arba 13,9–14,8 proc. sunkesnės negu grynaveislių analogų. Abiejų veislių mišrūnų valgomųjų dalių išeiga taip pat buvo didesnė atitinkamai 5,3–4,9 proc. ir 2,5–3,2 proc. nuo viso skerdenos svorio. Kryžminimas mėsos kokybės rodikliams didesnės įtakos neturėjo, tačiau mišrūnų mėsa buvo švelnesnė ir aukštesnis jos baltymų visavertiškumo rodiklis.

Bandymų duomenys ir sukaupta patirtis rodo, kad, apsėklinus abiejų lietuviškų veislių suaugusias, normaliai išsivysčiusias karves šarole arba limuzinų bulių sėkla ir tinkamai šeriant užtrūkusias veršingas karves, veršiavimasis vyksta normaliai. Telyčias ir smulkias karves su siaurais dubens kaulais tikslinga sėklinti herefordų, angusų arba kitų veislių bulių, kurių veršeliai gimsta nestambūs, sėkla.

Įvairaus stambumo karvių sėklinimas

Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo plisti aubrakų veislės galvijai. Jie irgi nėra stambūs, ir veršeliai gimsta panašaus dydžio kaip ir Lietuvos pieninių veislių prieauglis. Kokia šios veislės bulių įtaka lietuviškoms karvėms, nustatyta bandymais. Tyrimai buvo atlikti ūkiuose, kur Lietuvos juodmargiai buvo nevienodo stambumo. Smulkesnės ir mažiau produktyvios šios veislės karvės „Minijos“ žemės ūkio bendrovėje (Plungės r.) buvo sukergtos su aubrakų veislės buliumi. Toks pat kryžminimo variantas buvo atliktas ir UAB LŽI Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje, kur juodmargės karvės yra stambios.

Šioje bendrovėje prieauglis mėsai augintas gana ekstensyviai. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad grynaveislių ir mišrūnų abiejų lyčių gyvulių svoris susilygino sulaukus 12 mėn. amžiaus. Iki tol abiejų ly

čių mišrūnų svoris buvo mažesnis negu grynaveislių. Tačiau 15 mėn. amžiaus mišrūnų buliukų svoris buvo 3,1 proc. mažesnis, o telyčių – 3,9 proc. didesnis negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Vėliau mišrūnų augimo sparta didėjo labiau negu grynaveislių: 20 mėnesių amžiaus mišrūnų buliukų svoris buvo 17,7 kg arba 4,2 proc., o mišrūnių telyčių – 7,8 kg arba 2 proc. didesnis negu grynaveislių atitinkamos lyties gyvulių. Auginimo pabaigoje grynaveisliai Lietuvos juodmargiai buliukai svėrė 9,3 proc., o mišrūnai buliukai 9,1 proc. daugiau negu to paties genotipo telyčios. Mišrūnų buliukų vidutinis priesvoris per parą buvo 5,7 proc., o telyčių – 3,3 proc. didesnis negu grynaveislių atitinkamos lyties gyvulių

LŽI Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje sukryžmintų su aubrakais stambių ir produktyvių Lietuvos juodmargių karvių prieauglio svoris ir augimo dinamika visiškai nesiskyrė nuo grynaveislių gyvulių: 20 mėnesių amžiaus mišrūnų buliukų svoris buvo 18 kg arba 3,5 proc. mažesnis negu grynaveislių Lietuvos juodmargių.

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad to paties amžiaus mišrūnų buliukų skerdenos buvo 21,7 kg arba 10,6 proc., o telyčių – 16,3 kg arba 8,6 proc. sunkesnės negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Grynaveislių aubrakų buliukų skerdenos vidutiniškai buvo 73 kg arba 36 proc. sunkesnės negu grynaveislių lietuviškų gyvulių skerdenos. Lietuvos juodmargių mišrūnų buliukų skerdenos išeiga buvo 3,8, o telyčių 3,3 proc. didesnė negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Grynaveislių aubrakų skerdenos išeiga buvo 8,92 proc. didesnė negu Lietuvos juodmargių. Mišrūnų ir grynaveislių aubrakų buvo gerai išsivystę užpakalinės kūno dalies raumenys, kurių mėsa mitybiniu požiūriu vertingiausia. Jų taip pat buvo didesnė valgomųjų dalių išeiga iš skerdenos klubo šlaunies dalies.

Mišrūnų mėsa buvo švelnesnė, jos baltymų visavertiškumo rodiklis aukštesnis. Joje buvo mažiau riebalų, mėsos kulinarinės savybės geresnės ir, palyginti su Lietuvos juodmargių mėsa, mažesni svorio nuostoliai verdant.