Pagrindinis paramos kaimo plėtrai tikslas – išsaugoti kaimą, kuriant alternatyvias darbo vietas ir palaikant žemdirbių pajamas. Šį tikslą lemia procesai, vis labiau ryškėjantys Europos šalių kaimuose: žemės ūkyje mažėja dirbančiųjų (atskirose ES-15 šalyse per metus jų sumažėja nuo 1,2 iki 4,4 proc.); mažėja pajamos iš žemės ūkio veiklos; ūkininkaujantieji vis labiau sensta ir pan.

Iš esmės visose ES-15 šalyse, išskyrus Portugaliją ir Airiją, dirbančiųjų žemės ūkyje mažėja. Labiausiai jų 2003 m., palyginti su 2002 m., sumažėjo Jungtinėje Karalystėje (JK), Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje.

Pajamos iš žemės ūkio

Pajamos iš žemės ūkio veiklos, skaičiuojant vienam dirbančiajam, labiausiai sumažėjo Vokietijoje ir Danijoje. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje šios pajamos išaugo 18,4 proc. (nors dirbančiųjų sumažėjo daugiausiai iš visų ES-15 šalių, t.y. 4,4 proc. Didelį pajamų augimą JK galima paaiškinti kylančiu darbo našumu, ūkių specializacija ir valstybės žemės ūkio ir kaimo plėtros politika.

Ūkininkaujančiųjų amžius

Daugiau kaip pusė ūkininkaujančiųjų ES-15 šalyse yra 55 metų ir vyresni. Daugiausiai pagyvenusių ūkininkų, paly-ginti su kitomis ES-15 šalimis, yra Portu-galijoje. Nepalanki ūkininkaujančiųjų amžiaus struktūra vyrauja ir Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje.

Jauniausi ūkininkai – Suomijoje, iš jų tik 25 proc. yra vyresni negu 55 metų. Demografiniu požiūriu palanki ūkininkaujančių amžiaus struktūra ir Vokietijoje bei Austrijoje. Šiose valstybėse vyresnių kaip 55 metų amžiaus ūkininkų dalis neviršija 30 proc. Tam įtakos turėjo ir Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programa, kurios įgyvendinimas tose šalyse dabar jau yra nutrauktas.

Lėšos kaimo plėtrai

Visam žemės ūkiui ir kaimo plėtros kompensacinei paramai (pajamų palaikymui) 2004 m. skirta 47,3 proc. ES biudžeto išlaidų, t. y. 44 mlrd. 754,6 mln. EUR.

ES–15 šalyse kompensacinėms išmokoms finansuoti skiriama net 74 proc. kaimo plėtros lėšų, taigi pačiai kaimo plėtrai lėšų lieka nedaug. Itin didelis dėmesys ir didžioji kaimo plėtros lėšų dalis (42 proc.) tenka aplinkosaugos programoms. Tuo tarpu Lietuvoje kompensacinėms išmokoms skiriama 77 proc. lėšų, aplinkosaugos programoms – 12 proc. Tad ir Lietuvoje būtina sparčiau integruoti aplinkosaugos priemones į kaimo plėtrą, juo labiau, kad aplinkosaugos programų svarba akcentuojama ir BŽŪP reformos nuostatose.

Lietuvoje nesubalansuotas santykis tarp dviejų susijusių krypčių – paramos jauniesiems ūkininkams ir paramos anksčiau išeinantiems į pensiją. Šioms kryptims remti ES-15 vidutiniškai skiriama 2,1 ir 4,7 proc., Lietuvoje – 2,4 ir 21,6 proc.

ES-15 šalyse parama agroaplinkosaugos priemonėms per dvejus metus vidutiniškai išaugo 4,3 proc., kaimo vietovių plėtros ir pritaikymo priemonėms –11,1 proc., miškininkystei – 4,7 proc., išeinantiems į pensiją – 7,2 proc., jauniesiems ūkininkams įsikurti – 5,1 proc. Didžiausias paramos augimas pastebimas investicijoms į žemės ūkio valdas (29,1 proc.) ir profesiniam mokymui (20 proc). Parama ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse sumažėjo 11,2 proc., perdirbimui ir rinkodarai - 3,1 proc.

Austrijos patirtis

Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti suteikė impulsą vyresniesiems perleisti ūkį pajėgesniems už save. Kiekviename Austrijos regione veikia ekologiškų, tipiškų regioninių produktų ūkininkų parduotuvės. Įkurtas specialus patariamasis komitetas, kuris vertina klausimus, susijusius su agrarine aplinkosauga bei kitomis gamtos apsaugos priemonėmis.

Kaimo paveldo išsaugojimas – brangi ir kompleksinė priemonė. Svarbus vaidmuo, išsaugant kaimo paveldą, tenka vietos valdžiai. Iš visų kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros lėšų net 78 proc. skirta infrastruktūrai plėtoti.

Suomijos kaimo plėtra

Pagal išsivystymo lygį kaimo regionai suskirstyti į penkias kategorijas. Parama jauniesiems ūkininkams Suomijoje teikiama iš nacionalinių fondų. Tik įvertinus užimtumo tendencijas ir prognozes regionuose, rengiamos mokymo programos, o įvertinus atskirų regionų ekonominės veiklos perspektyvas, rengiamos konsultavimo programos. Ypatingas dėmesys skiriamas informacinių technologijų plėtrai kaimo vietovėse. Miestiečiai skatinami migruoti į kaimą.

Įgyvendinant kaimo turizmo projektus, teikiama kuo įvairesnių paslaugų. Siekiant išsaugoti kaimo paveldą, bendradarbiaujama su įvairiomis ministerijomis, panaudojamos ir nacionalinės subsidijos.

Vokietijos plėtros ypatumai

Didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad infrastruktūra atitiktų regionų poreikius ir būtų patraukli gyvenamoji aplinka, kuriama informacinė visuomenė. Kaimo plėtros politikos prioritetas – profesinis mokymas. Įvairinant alternatyvius pajamų šaltinius, sukurta atostogų ir laisvalaikio kaime programa. Siekiama, kad parama kaimo plėtrai būtų integruota, planai ir projektai supaprastinti, valdžios darbas, tvirtinant projektus, paspartintas. Parama teikiama kaimo plėtros pavyzdiniams teritoriniams modeliams ir tik tuomet, kai pareiškėjo asmeniniai finansai nėra pakankami norimam tikslui pasiekti.

Pasiūlymai Lietuvai

Kaimo plėtros kryptys, numatytos 2004–2006 m., turėtų išlikti ir naujajame finansavimo etape, bent 2007–2010 m. Nutraukus ES paramą, Lietuva turėtų ir toliau finansuoti veiksmingiausias paramos programas. Bendra paramos suma tam tikrai programai gali būti numatyta tik tuomet, kai įvertinamas būsimų paramos gavėjų aktyvumas. Į kaimo plėtrą reikia sparčiau integruoti aplinkosaugos priemones. Daugiau įgaliojimų bei lėšų derėtų suteikti rajonams bei seniūnijoms, stiprinti jų administracinius gebėjimus.

Mokymas turi būti diferencijuotas ir skirtas visiems kaimo plėtros dalyviams (atskiros tikslinės grupės galėtų būti konsultantai ar ūkininkai).

Ūkinės veiklos įvairinimas gali tik sušvelninti, bet negalės išspręsti visų kaimo gyventojų užimtumo ir pragyvenimo problemų. Todėl labai svarbu didinti viso ir dalinio užimtumo ūkininkų ekonominį gyvybingumą.

Kaimo plėtros politika turėtų būti įgyvendinama per regionines kaimo plėtros programas. Į kaimą turėtų ateiti parama ir iš Ūkio (smulkaus verslo plėtra, infrastruktūros tobulinimas) ar Socialinės ir darbo ministerijos (žmogiškųjų išteklių ugdymas) kuruojamų fondų lėšų. Vien tik Kaimo plėtros fondas, esantis Žemės ūko ministerijos žinioje, toli gražu neaprėpia visų bendrųjų kaimo problemų ir visų kaimo gyventojų. Parama, pirmiausia (prioritetiniai balai), turi būti teikiama tiems, kas ketina investuoti kaimo vietovėse ir ten plėtoti verslą, infrastruktūrą ar žmogiškuosius išteklius.

Europos šalyse paprastai kelių ministerijų pastangomis rengiamas visapusiškas regioninės plėtros planas, todėl kaimo plėtros priemonės gali būti remiamos iš skirtingų ministerijų kuruojamų fondų.