Kiaulininkystės ūkiuose pasitaiko žiauri, kanibalizmu vadinama liga. Susirgusių kiaulių, dažniausiai prieauglio, elgsena labai pasikeičia: paršeliai kramto, graužia vienas kito ausis, uodegas, kandžioja šonus.

Šios ligos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Dažniausiai minimi medžiagų apykaitos sutrikimai, gerovės ir etologijos (gyvulių elgesio) nepaisymas, taip pat genetikos mokslo pasiekimai kiaulininkystės intensyvinimo kryptimi, įvairūs parazitai (hemoliziniai (kraujo) streptokokai ir virškinimo trakto parazitai).

Medžiagų apykaita sutrinka, kai gyvulinės kilmės baltymuose trūksta pagrindinės amino rūgšties – lizino, o racione nepakanka ląstelienos. Sutrikimo priežastis gali būti ir valgomosios druskos, mikroelementų (geležies, vario, kobalto, jodo), vandens stoka, nevisaverčiai pašarai, blogos kokybės, ypač užteršti sunkiaisiais metalais, toksinais, pašarai, nereguliarus šėrimas, staigus pašarų pakeitimas.

Kiaulių elgesys pasikeičia ir dėl gyvūnų gerovės reikalavimų nepaisymo, kai tvartai blogai ventiliuojami, kiaulės laikomos per šiltai ar per šaltai. Prie gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų priskiriami staigūs oro greičių pokyčiai, skersvėjai, didelė dujų, ypač amoniako, koncentracija, statinės elektros iškrovos (blogas įžeminimas arba jo visai nėra).

Ligą gali sukelti ir netinkamai įrengta šėrimo ir girdymo sistema, pavyzdžiui, prie lovio netelpa visos kiaulės, trūksta girdyklų.

Pavojus susirgti kanibalizmu padidėja, jei paršeliai per anksti (26–28 d. amžiaus) atjunkomi arba laikomi netinkamai įrengtame garde, dažnai varinėjami ir grupuojami. Ligos priežastis gali būti ir didelis paršų skaičius garde (daugiau kaip 15–20), aštrios gardo pertvaros, kurios sužeidžia kiaules.

Esant išoriniams dirgikliams ir dideliam triukšmui, kiaulių elgesys irgi gali pakrikti. Ligą skatina dėl šeimininko ar prižiūrėtojo šiurkštaus elgesio patirti stresai.

Pastebėta, kad aukštos veislinės vertės grynaveisliai ir mišrūnai gyvuliai jautresni visiems minėtiems neigiamiems veiksniams. Apibendrinant galima pasakyti, kad kanibalizmą sukelia įvairių veiksnių visuma.

Liga neišgydoma, bet jos
išvengti galima

Specialių kanibalizmo gydymo priemonių nėra, todėl reikia skirti didesnį dėmesį jo prevencijai ir profilaktikai. Pirmiausia būtina išanalizuoti galimas kanibalizmo atsiradimo priežastis ir jas pašalinti.

Siekiant išvengti ligos, vertėtų padidinti gyvulinės kilmės baltymų kiekį racione, pridedant žuvies miltų, natūralių pieno ir išrūgų miltelių (jokiu būdu ne pieno pakaitalų), alaus mielių. Daug ląstelienos turi geros kokybės kvietinės ar ruginės sėlenos, saulėgrąžų išspaudos. Būtina patikrinti vandens kokybę ir jo tiekimo sistemą. Galima su vandeniu papildomai duoti jodo. Esant ligos pavojui, kiaulių racioną rekomenduojama papildyti ąžuolo žieve, medžio anglimi, moliu, velėna (šie priedai labiau tinka mažoms fermoms), ceolitu.

Kai kurios priedų ir pašarų gamyklos siūlo įvairių kiaulėms skirtų papildų, kurie gali būti ir profilaktinė priemonė nuo kanibalizmo. Pavyzdžiui, UAB „Ukmergės biofabrikas“ gamina briketus, kurių sudėtyje yra natrio chlorido (valgomosios druskos), kalcio karbonato (kreidos), monokalcio fosfato, magnio oksido ir premikso su vitaminais ir mikroelementais. Magnis slopina nervų ląsteles, ir kiaulės tampa mažiau agresyvios. Valgomoji druska, kalcis, fosforas, vitaminai ir mikroelementai papildo jų trūkumą pašare. Iš žolių ekstrakto pagamintas priedas Calmos taip pat slopina kiaulių agresyvumą.

Norint užtikrinti kiaulių gerovę, gardus reikia įrengti taip, kad būtų šėrimo, poilsio ir tuštinimosi zonos. Viename garde reikia laikyti tiek kiaulių, kiek nurodoma laikymo reikalavimuose. Kiaulidėje turi būti tinkamas šviesos-tamsos režimas. Ryškesnėje šviesoje gyvuliai yra agresyvesni.

Patartina pervaryti ar pergrupuoti kuo vyresnius paršus, prieš tai juos nupurškus aštriai kvepiančiais skysčiais. Perkeliant į kitą patalpą ar gardą, jokiu būdu negalima jų mušti ar stumdyti. Vengti staigių judesių ir stumdymų.

Jei pastebėjote sužeistų ar apkandžiotų paršų, nedelsdami juos atskirkite, o tą gyvulį, kuris susirgo kanibalizmu, geriau paskerskite. Kiaulėms patinka išeiti į lauką, todėl, jei yra mociono aikštelių, sudarykite sąlygas gyvuliams pasivaikščioti.

Aukštos veislinės vertės kiaulėms reikia atidžiau balansuoti racionus, vitaminų ir mikroelementų kiekius padidinti 20–30 proc.

Kad kiaulių grupėje neatsirastų hierarchija ar ji nebūtų tokia stipri, reikia taikyti pažangias laikymo technologijas, pavyzdžiui, sugrupuoti paršelius garduose po apiparšiavimo praėjus 5–7 d.

Kad kiaulės neužsikrėstų parazitais, bandą reikia nuolat tikrinti. Užsikrėtusius gyvulius būtina nedelsiant gydyti. Parazitų galima išvengti, periodiškai valant ir dezinfekuojant kiaulides.

Didesnėse fermose ir kompleksuose auginamoms kiaulėms patartina nukirpti 1/3 uodegos arba palikti tik 3–4 uodegos narelius. Norint išvengti ligos, galima naudoti ir kai kurias kiaulių smalsumą skatinančias priemones: medžio kalades, kamuolius, akmenis, gumines žarnas. Padangos ar grandinės tinka mažiau, nes kiaulėms jas sunkiau graužti. Be to, gyvuliai gali net susižeisti.