Sunku būtų įsivaizduoti sodybą be giedančio gaidžio ir pulko kudakuojančių vištų. Kaišiadorių rajono Žaslių ūkininkės, Lietuvos veterinarijos akademijos pirmakursės Saulės Morkūnaitės ūkyje dainingų giedorių net 400. Jų vokalui pritaria per 4 000 vištų.

Nuo ankstyvo ryto trunkančios arijos nurimsta tik vakarop. „Giedodami gaidžiai siekia vištų dėmesio. Tik dėl jų rengiami tokie pasirodymai. Taip jau gyvūnų pasaulyje surėdyta, kad patelės prielankumą iškovoja geriausias visomis prasmėmis patinas“, – sako ūkio savininkė, nepabūgusi pramoninių paukštynų konkurencijos ir prieš daugiau kaip ketverius metus su draugu įsteigusi nuosavą paukščių ūkį.

Tuomet atrodė, kad jauniems verslininkams padeda visas pasaulis. „Pirmieji metai buvo patys sėkmingiausi, gavome išties nemažą pelną, nes neįprastų spalvų (pilkų, raibų, juodų) ir produktyvių paukščių poreikis buvo kaip niekad didelis. Tada supratau, kad šis užsiėmimas skirtas man“, – verslo pradžią prisiminė jaunoji ūkininkė.

Tais metais Saulė ne tik neakivaizdžiai studijavo Kauno technologijos universitete vadybą, bet dar dirbo Girelės paukštyne ir savo ūkyje. „Artimieji stebėjosi, kaip man viskam užtenka jėgų. Dabar prisiminusi tą laikmetį taip pat stebiuosi savo ištverme, bet tada viskas buvo įdomu, nauja ir neįprasta, todėl apie poilsį net nepagalvodavau“, – pasakojo S. Morkūnaitė.

Augina veislines vištas

Iš pradžių S. Morkūnaitės ūkyje buvo auginami mėsinės krypties, dabar – Dominant veislės vištų dedeklių tėviniai pulkai. Veislinės Dominant vištos per metus padeda apie 280 inkubacinių kiaušinių. Iš jų išsiritusių hibridinių vištaičių dėslumas didesnis – 300–306 kiaušiniai per metus. Hibridai dėslesni dėl heterozės efekto.

Tai ne skraidantys, išvesti auginti ne narveliuose paukščiai, kurie lengvai prisitaiko prie gyvenimo lauke, todėl yra tinkami mažiems gyventojų ūkeliams. Beje, narveliuose augti pritaikyti paukščiai būna dėslesni, nes mažai juda, bet jautresni neigiamiems aplinkos veiksniams. Dominant vištos ne tokios jautrios stresui. Pripratusios prie pašalinio žmogaus, jos beveik į jį nekreipia dėmesio. Į vištidę įėjusius žurnalistus įsidrąsinę paukščiai smalsiai kapsnojo, net fotoaparato šviesos blyksnis nesutrikdė kasdienio jų ritualo: gaidžiai be perstojo giedojo, o vištos kudakavo.

Paukščių diena prasideda anksti: jau apie 3 val. ryto gali išgirsti skardųjį kūkariekū. Ryte vištos deda kiaušinius, antroje dienos pusėje – poruojasi. Vienam gaidžiui priskiriama 10–12 vištų. Paukščiai lesinami 3–4 kartus per dieną automatiškai UAB „Ukmergės biofabrikas“ lesalais, skirtais veislinėms dedeklėms. Per dieną vištai reikia 120 g visaverčių lesalų.

Jiems pakanka 18–20oC temperatūros, 10 liuksų apšvietimo. Paukštidėje naudojamos energiją taupančios raudonos spalvos lempos.

Tinkamus inkubuoti kiaušinius vištos pradeda dėti būdamos 26 savaičių amžiaus. Anksčiau padėtus ir neinkubacinius kiaušinius ūkininkė parduoda restoranams, kavinėms, konditerijos įmonėms. „Dėjimo periodas prasideda prieš šv. Kalėdas, todėl realizuoti netinkamus inkubacijai kiaušinius problemų nebūna“, – teigė S. Morkūnaitė. Intensyvaus dėjimo metu per dieną surenkama apie 3 500 kiaušinių. Eiti į paukštidę ir jų rinkti nereikia, nes vištos kiaušinius deda į gūžtas, iš kurių jie nurieda ant specialaus transporterio.

Kiekvienais metais liepos mėnesį iš Čekijos verslininkai parsiveža vienadienių veislinių viščiukų. Veisliniai tėvinio pulko paukščiai auginami tik vieną sezoną ir kiekvienų metų rugpjūtį–rugsėjį parduodami. Visas pulkas pakeičiamas 100 proc., nes vyresnių vištų neapsimoka auginti dėl mažesnio dėslumo.

Čekijos selekcininkai turi senas paukščių veisimo tradicijas. Vištos selekcionuojamos pagal tam tikrus požymius. „Sukurtos tokios veislės, kad būtų paprasčiau atskirti vienadienes vištaites nuo gaidžiukų, pavyzdžiui, iš sparnelio plunksnų ar taškelio galvutėje. Rūšiuoti pagal kloakos požymius gali tik labai įgudę žmonės“, – paukštininkystės subtilybes vardijo Saulė.

Nuostolių nepatiria, bet didelio pelno negauna

Už paukščius gaunamas pelnas kasmet svyruoja, bet veislinė paukštininkystė, pasak S. Morkūnaitės, nenuostolinga. Kiaušiniai perinami vieno ūkininko ūkyje. „Kiekvienas turi specializuotis ir daryti tai, ką geriausiai išmano. Inkubavimo paslauga nėra labai brangi, o kokybė mus tenkina, todėl įsigyti inkubatoriaus neketiname“, – tvirtino verslininkė.

Ūkyje parduodami inkubaciniai kiaušiniai, vienadieniai viščiukai ir paaugintos 1,5–3 mėn. amžiaus vištos. Perkantiems iš karto didelį kiekį vištaičių, verslininkai gaidžiukus tiesiog padovanoja. Kartais atsiranda norinčiųjų įsigyti tik gaidžiukų. Vertingą paukščių mėšlą ūkininkė ne tik parduoda, bet ir mielai atiduoda tiems, kuriems jo reikia, kad tik rūpesčių būtų mažiau, nes nuosavos žemės ji neturi.

Pardavę suaugusias vištas, paukščių augintojai dezinfekuoja ir ypač kruopščiai išvalo visą paukštidę. Įsigyti vienadieniai viščiukai tuo metu auga kitame pastate.

Žaidžia su ligomis

Būsima veterinarijos specialistė apie ligas jau dabar išmano. Negaluojančius paukščius ji iš karto pastebi. Saulės nuomone, efektyviausia užbėgti ligai už akių – leisti paukščiams lengvai persirgti. Nuo pavojingiausių susirgimų vištos vakcinuojamos, o su kokcidioze, kaip sako ūkio šeimininkė, ji žaidžia. „Vakcina – tai nepavojingas ligos užkratas. Lengvai persirgęs gyvūnas įgyja imunitetą. Jei paukščiai tinkamai lesinami, t.y. gauna visų reikalingų maisto medžiagų bei vitaminų, ir gerai prižiūrimi, nors ir užsikrėtę, jie persirgs lengvai“, – mano S. Morkūnaitė. Kol nėra būtinybės, ji antibiotikų paukščiams neduodanti.

Patiko stebėti paukščius

Kad patinka paukščiai, ūkio savininkė sako supratusi tik baigusi Kaišiadorių vidurinę mokyklą. Puikiai anglų kalbą mokančią merginą dažnai kviesdavosi Girelės paukštyno vadovai, kai į ūkį atvykdavo užsienio konsultantai. „Retkarčiais padėdavau jiems susikalbėti, vėliau paukštyne pradėjau dirbti nuolat. Po kelerių metų pagavau save dažnai apie paukščius galvojančią ir nuolat juos stebinčią. Kad man patinka paukščiai, pastebėjo ir kiti žmonės“, – pasakojo S. Morkūnaitė. Taip ir gimė mintis verstis paukštininkyste pačiai. Juolab, kad toks užsiėmimas ne tik mielas širdžiai, bet ir ne nuostolingas. Be to, pats sau esi viršininkas, ir jei tingisi, gali į darbą neiti visą savaitę. Tačiau Saulė į ūkį atvyksta labai dažnai, o savaitgaliais dirba abu verslo partneriai. „Dviems samdomiems darbuotojams leidžiame pailsėti. Kita vertus, paukščius reikia matyti ir ilgiau su jais pabūti, kad suprastum, ko jiems trūksta“, – įsitikinusi verslininkė.

Baigusi vadybos magistrantūrą, šiemet ji įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją, nes nori geriau pažinti paukščius ne vien stebėdama. Įgytas žinias ir praktinę patirtį S. Morkūnaitė ateityje ketina pritaikyti konsultaciniame darbe, kuriuo žada verstis baigusi mokslus. Kol kas ji nemokamais patarimais padeda paukščių augintojų asociacijos, kurios prezidente neseniai tapo, nariams.