Šveicarijoje, Tėnikono gyvulių auginimo centre, atliktais išsamiais bandymais nustatyta, kad atjunkyti veršeliai mažiau vienas kitą žinda, jei laikomi ant gilaus kraiko. Blogas įprotis labiau išplitęs tuose ūkiuose, kuriuose gardeliai nekreikiami arba mažai kreikiami.

Bandymuose buvo vertinamas atjunkyto prieauglio elgesys 130 Šveicarijos pieno ūkių. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad blogą įprotį žįsti vienas kitą skatina jaunus gyvulius dirginanti aplinka. Žįsdami spenius, uodegas ir kitką, veršeliai gali susirgti infekcinėmis ligomis, suviduriuoti, nes ant gyvulių kailio visuomet gausu mikroorganizmų, tarp kurių gali būti ir patogeninių bakterijų.

Tam didelės įtakos turi šėrimo režimas. Ilgiau trunkantis šėrimas mažina žindimo atvejus. Žalingo įpročio priežastis gali būti visaverčių pašarų stoka, energijos trūkumas juose.

Remiantis bandymų rezultatais, gyvulių augintojams rekomenduojama:

• vandeniu, pienu ar jo pakaitalais veršelius girdyti, imituojant žindymą, t.y. naudoti specialius kibirus su čiulptuvėliais arba įrengti automatines žindymo stoteles;
• veršelius nuolat išleisti į lauką pasivaikščioti;
• prieauglį atjunkyti tik tada (nutraukti girdymą pienu), kai veršeliai jau ėda stambiuosius ir koncentruotus pašarus;
• atjunkytus veršelius šerti visaverčiais, pakankamą energijos kiekį turinčiais pašarais.

Koncentruoti pašarai vertingesni negu kukurūzų silosas.

Kai kurie Danijos ūkininkai, pastebėję vienas kitą žindančius veršelius, spenelius ir kitas vietas pamirko jodo ar kituose neskaniuose, stipraus kvapo, bet nekenksminguose veršelio sveikatai tirpaluose.

Parengta pagal užsienio spaudą