Azoto trąšų norma per vegetaciją turi būti taip paskirstyta, kad augalai nejaustų stygiaus. Žieminiai kviečiai iki bamblėjimo pradžios sunaudoja 41 proc., nuo bamblėjimo iki plaukėjimo – 18, nuo plaukėjimo iki žydėjimo – 12 ir nuo žydėjimo iki derliaus nuėmimo – dar 29 proc. viso sunaudo-jamo azoto.

Labiausiai grūdų kokybę lemia vėlesniaisiais vystymosi tarpsniais išbertos azoto trąšos. Dėl azoto trūkumo bamblėjimo pabaigoje – vamzdelėjimo tarpsniu (kuomet sparčiai auga varpos stagarėlis, baigia formuotis varpinių augalų žiedai ir žiedynai) kviečiai neužmezga grūdų apatinėje varpos dalyje ir dėl to mažėja varpos produktyvumas. Papildomas tręšimas azotu nuo plaukėjimo pradžios turi įtakos grūdų stambumui ir baltymingumui.

Tręšimą azoto trąšomis būtina derinti su augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemonėmis. Reikia stengtis kuo ilgiau išlaikyti žalius, ligų ir kenkėjų nesunaikintus lapus. Ne vien lapai, bet ir varpažvyniai bei akuotai dirba didelį darbą formuojantis derliui. Paskutinysis lapas ir stiebo dalis nuo jo iki varpos derliaus dydį lemia 35 proc., o varpažvyniai ir akuotai – 45 proc. Kad augalo viršutinė dalis kuo ilgiau būtų „darbinga“, papildomai galima tręšti ir pieninės brandos metu, kuomet sukaupiama didžiausia dalis (53 proc.) asimiliacijos produktų. Šiuo metu pakanka 30 kg/ha azoto, išpurškiant jį 15 proc. koncentracijos karbamido tirpalu, kurio purškimą kuo puikiausiai galima derinti su fungicidų ir insekticidų purškimu. Patartina augalus karbamido tirpalu purkšti pavakary, vėsesniu oru. Drėgnais metais subrandinamas 1-2 t/ha didesnis grūdų derlius, o glitimas, priešingai, sumažėja; sausringais metais jo būna sukaupta net iki 8 proc. daugiau.

Tręšimo įtaką žieminių kviečių kokybei puikiai iliustruoja 2002-2003 m. LŽI darytų bandymų duomenys. Trąšų norma planuojamam išauginti 7,0 t/ha žieminių kviečių derliui pagal dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį buvo apskaičiuota kompiuterio programa „Tręšimas. Versija 2000“. Paruošti dviejų rūšių mišiniai: NPK ir NPK +Zn. 2002 m. kviečiai tręšti N183P184K117, 2003 m. – N145P158K149. Iš rudens su trąšų mišiniais kviečiai gavo atitinkamai 37 ir 6 kg/ha azoto bei po 2 kg/ha cinko. NPK trąšos įterptos sėjos metu lokalaus tręšimo sėjamąja.

Pavasarį, prieš atsinaujinant kviečių vegetacijai, 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo mažai. 2002 m. lygiomis dalimis per 3 kartus išberta 146 kg/ha azoto (2, 3 ir 4 variantuose), 2003 m. – 139 kg/ha azoto. Trąšos buvo beriamos vegetacijos pradžioje (DC 21-25), bamblėjimo pradžioje (DC 30-32) ir kviečiams baigiant bamblėti (DC 41-43). Penktasis variantas buvo tręštas kompleksinėmis granuliuotomis trąšomis „Derlius plius-4“ NPK 8-20-30 +S, iš rudens su trąšų mišiniais atiduodant 37 kg/ha azoto, o pavasarį per 3 kartus išberiant 108 kg/ha azoto. Pasėlis purkštas herbicidais ir retardantais. Siekiant kuo ilgiau išlaikyti žalius, ligų nesunaikintus javų lapus, pasėlis buvo purškiamas fungicidais.

Dėl nepalankių 2002 m. rudens sėjos sąlygų, 2003 m. kviečiai subrandino 1,2-2,1 t/ha mažesnį derlių. 2002 m. karšta ir sausringa vasara nebuvo itin palanki geros kokybės grūdams subręsti. Grūdų pildymosi ir nokimo laikotarpiu paros vidutinė oro temperatūra buvo 2,8°C aukštesnė už daugiametį vidurkį, o kritulių teiškrito tik 48 proc. daugiametės normos. Bandymuose žieminiai kviečiai 2002 m. sukaupė vidutiniškai 13,4-13,7 proc. baltymų bei 24,5-25,6 proc. glitimo. Pagal glitimo kiekį atitiko II kokybės klasės grūdams keliamus reikalavimus. Nuo trąšų baltymų ir glitimo kiekis iš esmės didėjo 85 proc. tirtųjų atvejų.

Galima palyginti su Augalų veislių tyrimo centro vidutiniais 1999-2000 m. duomenimis: kviečių Ada grūduose nustatyta vidutiniškai 11,2-13,0 proc. baltymų ir 20,5-28,4 proc. glitimo, Tauras – atitinkamai 10,5-14,2 proc. ir 18,8-31,6 proc.

2003 m. vasarą grūdų pildymosi ir nokimo metu buvo dar šiltesni orai. Paros vidutinė oro temperatūra net 3,1°C viršijo daugiametį vidurkį, tačiau drėgmės režimas buvo palankesnis negu 2002 m. – iškrito beveik 80 proc. kritulių daugiametės normos. Tokios sąlygos, lyginant su 2002 m., leido javams sukaupti vidutiniškai 0,5-0,9 proc. vnt. daugiau baltymų bei 4,3-7,4 proc. vnt. daugiau glitimo grūduose (jie atitiko I kokybės klasės reikalavimus).

Sausringais 2002 m. ne itin išryškėjo tręšimo įtaka kokybės rodikliams, nes grūdai, kaip jau minėta, pildymosi bei nokimo metu tiesiog išdžiūvo, iškepė. Vien nuo azoto trąšų glitimas veislėse padidėjo 1,1 ir 5,4 proc. vnt. Subalansuotas tręšimas glitimo kiekį padidino 2,3-4,4 proc. vnt.

Tręšimo įtaka kokybės rodikliams geriau išryškėjo drėgnesniais 2003 m., kuomet vien nuo azoto trąšų gautas 2,9-5,3 proc. vnt., o tręšiant subalansuotai – 8,9-10,9 proc. vnt. glitimo priedas. Nuo fosforo ir kalio trąšų šiais metais sukaupta 3,6 ir 8,0 proc. vnt. daugiau glitimo.

Šiltesniu, saulėtesniu bei sausesniu negu įprasta oru sąlygos fermentų veiklai grūduose iki pjūties buvo nepalankios, kritimo skaičius buvo labai didelis, t.y. didesnis negu 200 s – nuo 368 iki 445 s.

Tręšimas dažniausiai iš esmės didino sedimentacijos rodiklio reikšmes. Kiek didesnė miltų sedimentacija nustatyta žieminių kviečių veislės Tauras.

Nuo azoto trąšų tendencingai didėjo glitimo deformacijos indekso (GDI) reikšmės, t.y. prastėjo glitimo kokybė. Tačiau beveik visais tirtais atvejais tilpo į kviečių kokybės standarto reikalavimų ribas – neviršijo 100 GDI vienetų.