Lietuvai tapus bendrosios ES rinkos nare, mūsų šalyje gali būti auginamos visos ES pripažintos ir į bendrą Europos žemės ūkio augalų veislių katalogą įtrauktos augalų veislės bei naudojami visi ES leidžiami genetiškai modifikuoti produktai. Ar Lietuva gali turėti savo atskirą nuomonę, vertindama genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), klausiame Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus JASIAUS.

Kokių įsipareigojimų prisiėmė Lietuva dėl GMO, tapusi ES nare?

ES buvo priimti teisės aktai, nustatantys atskirų institucijų funkcijas šalyse narėse, sukurta ir jų kontrolės sistema. LR Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme numatytos valstybinių institucijų funkcijos ir kompetencija, vertinant ir valdant GMO riziką aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Žemės ūkio ministerijai yra pavestas genetiškai modifikuotų augalų teisinis reglamentavimas. Už genetiškai modifikuotų sėklinių augalų pasėlius bei įvežamų sėklų kontrolę yra atsakingos Valstybinė sėklų ir grūdų bei Valstybinė augalų apsaugos tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į rinką teikiamus GM maisto ir pašarų produktus. Nacionalinės veterinarijos laboratorija jau pasirengusi atlikti GMO tyrimus. Laboratorijoje įdiegta įranga kiekybiniams ir kokybiniams parametrams genetiškai modifikuotų kukurūzų bei sojų produktuose nustatyti. Šiuo metu rengiamos metodikos, kaip nustatyti genetinę modifikaciją bulvėse ir pomidoruose bei jų produktuose.

Kaip Lietuvoje reglamentuojamas modifikuotų augalų auginimas?

Europos Komisija 2003 m. liepos 23 d. patvirtino rekomendacijas dėl žemės ūkio augalų koegzistencijos (bendro sugyvenimo), nacionalinių strategijų plėtros ir gerosios praktikos parengimo. Kiekviena valstybė narė pagal minėtas rekomendacijas turi parengti savo koegzistencijos taisykles. Iki šiol tokias taisykles yra parengusios tik kelios valstybės (viena pirmųjų – Danija).

ŽŪM patvirtino darbo grupę, sudarytą iš įvairių valstybės, kontrolės institucijų, mokslo įstaigų atstovų. Ši grupė jau yra parengusi genetiškai modifikuotų, tradicinių ir ekologinių pasėlių suderinamumo taisyklių projektą, kuris dabar yra derinamas su visomis suinteresuotomis institucijomis bei socialiniais partneriais. Minėtasis dokumentas griežtai reglamentuos GMO naudojimą. Bus nustatytos konkrečios apsauginės laukų zonos, numatyti reikalavimai, pareigos bei atsakomybė ūkininkams, kurie norės auginti genetiškai modifikuotus augalus. Mes turime aiškiai apibrėžti genetiškai modifikuotų augalų auginimo nacionalinę strategiją ir reikalavimus, įvertinti jų suderinamumą su tradiciškai ir ekologiškai auginamais augalais Lietuvoje.

Kodėl Lietuva taip atsargiai vertina genetiškai modifikuotus organizmus?

Mūsų šalyje vyrauja maži ūkiai, todėl pradėjus auginti genetiškai modifikuotus augalus, bus sunku užtikrinti jų suderinamumą su tradiciniais bei ekologiniais pasėliais. Yra didelė tikimybė, kad įprastinės kultūros kryžminsis su GMO, o jų poveikis Lietuvos sąlygomis nėra ištirtas. Prieš išleidžiant į aplinką GMO, reikia atlikti detalius mokslinius tyrimus, koks gali būti GM augalų poveikis tradicinei ir ekologinei žemdirbystei. Tad ir įsileisti juos galime tik visapusiškai įvertinę šalies sąlygas.

Kokie modifikuoti augalai ir kokiose šalyse paplitę labiausiai?

Šiuo metu ES yra leidžiama auginti 24 genetiškai modifikuotų augalų veisles: 21 kukurūzų, 2 rapsų, 1 sojos. Maistui bei pašarams leidžiama naudoti 18 jų produktų. Dabar daugiausiai GM augalų auginama Jungtinėse Amerikos Valstijose - 63 proc. (42,8 mln. ha), Argentinoje - 31 proc., Kanadoje - 6 proc. Brazilijoje ir Kinijoje - po 4 proc. Vienas trečdalis, apie 20 mln. ha, visų GM augalų auginama besivystančiose ir kai kuriose Rytų Europos šalyse. Rumunijoje auginama 70 tūkst. ha genetiškai modifikuotos sojos, Bulgarijoje – apie 50 tūkst. ha herbicidams atsparių kukurūzų (mokslo tikslais). GM augalus 1996 m. 1,7 mln. ha plote pradėjo auginti JAV, o 2003 m. plotai pasiekė 67,7 mln. ha ir išplito 18 pasaulio šalių.

Iš dabar žemės ūkyje naudojamų GM augalų 72 proc. yra atsparūs herbicidams, 18 proc. - kenkėjams, 9 proc. - herbicidams ir kenkėjams, apie 1 proc. - virusams.

Šiuo metu kuriamos ir tyrimams pateikiamos grybinėms ir virusinėms ligoms, šalnoms bei sausrai atsparios augalų veislės. Didelį susidomėjimą kelia marui atsparių bulvių ir pomidorų, miltligei atsparių vynuogių bei fuzariozei atsparių kviečių, sulėtinto nokimo pomidorų, moliūgų bei obuolių veislės. Greitu laiku turėtų pasirodyti sojos bei rapsų veislės su pakeistu riebalų rūgščių balansu, tabakas be nikotino, sulėtinto nokimo pomidorai ir melionai. Jau kuriamos bulvių veislės su didesniu balastinių medžiagų kiekiu, sojos su mažesniu cholesterolio kiekiu, ryžiai ir rapsai, praturtinti karotinu, kava be kofeino, kviečiai be gliuteino ir pan.

Ar esame saugūs, kad pirkdami produktus, neaptiksime juose ir modifikuotų organizmų?

Nuo šių metų balandžio ES sugriežtintas genetiškai modifikuotų produktų ženk-linimas. Visų produktų, gaminamų iš GM augalų ar panaudojant tam tikrą jų dalį, etiketėse turi būti nuoroda, kad produktas modifikuotas ar pagamintas iš GM produktų. Tokie produktai turi būti atitinkamai paženklinti, vykdoma griežta jų priežiūra bei atsekamumas. Kai produkte yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, reikalaujama nurodyti, kad produktas genetiškai modifikuotas. ES įteisinti GMO tarp valstybių narių gali judėti laisvai. Norint išvežti GMO į šalį, kuri nėra ES narė, apie tai būtina raštu informuoti šalies importuotojos atsakingą instituciją ir gauti jos sutikimą.

Prieš išleidžiant į aplinką ar pateikiant į rinką GMO, laboratorijose atliekami tyrimai, įvertinamas jų alergiškumas, toksiškumas, ūkinės bei maistinės savybės. Jei nustatomas kenksmingas poveikis žmonių sveikatai, tokie organizmai ar produktai į rinką neišleidžiami. Kol kas nėra įrodymų bei duomenų, kad GM produktai turėtų nei-giamą poveikį žmonėms, gyvūnams ar aplinkai. Kita vertus, nėra aišku, koks bus šių organizmų bei produktų poveikis ateities kartoms, todėl atskirose valstybėse požiūris į GMO gana prieštaringas.

Įteisinant kiekvieną naują GM produktą ar veislę Europos Sąjungoje, ne visuomet pavyksta pasiekti vieningą nuomonę, todėl sprendimą tenka priimti Komisijai po metus ar ilgiau užsitęsusių diskusijų. Jei nėra įrodymų, kad produktas kenksmingas žmonių sveikatai, Komisija priima sprendimą išleisti tokius produktus į ES rinką.

Kalbėjosi Virginija KRIVICKIENĖ