Vainikas - viena seniausių floristinių kompozicijų. Jis simbolizuoja amžinybę, begalybę, tęstinumą. Advento (lotyniškai adventum reiškia atėjimą, atvykimą) vainikas padeda sukurti susikaupimo, ramybės, laukimo ir prisiminimų nuotaiką. Svaigūs spygliuočių šakelių kvapai pripildo namus jaukumo ir sukuria šventės laukimo atmosferą.

Žinoma, kad jau prieš krikščionybę germanų tautos šaltomis gruodžio dienomis į vainikus įstatydavo degančių žvakių – tai simbolizuodavo ateisiančios pavasario šilumos ir šviesos viltį. Skandinavijos šalyse aplink vežimo ratą būdavo išdėliojamos žvakės ir žmonės melsdavosi šviesos dievui, kad šis pasuktų „žemės ratą“ atgal į saulę, prailgintų dieną ir gražintų šilumą.

Advento vainikas nupinamas ir papuošiamas pirmąją Advento dieną. Jame įtvirtinamos keturios raudonos storos žvakės: pirmąją savaitę vakarais deginama viena žvakė, antrąją – dvi, o prieš pat Kalėdas dega visos keturios žvakės. Beje, parduotuvėse galima paieškoti specialių Advento žvakių – jos būna skirtingo dydžio. Pradedama deginti nuo didžiausios, o paskutiniąją savaitę visos žvakės būna susilyginusios. Kalėdų rytą į vainiko vidurį įstatoma ir uždegama viena didelė, dažniausiai raudonos spalvos, žvakė.

Vainiką galima nusipirkti jau paruoštą, bet nesudėtinga jį pasidaryti ir namuose. Pirmiausia reikia turėti tvirtą pagrindą. Vainiko pagrindas daromas iš standžiai susuktų šiaudų – nuo 30 iki 60 cm išorinio skersmens, žiedo pagrindo skersmuo - 6 cm (kokybiškai padarytų tokių pagrindų galima įsigyti UAB „Jūsų sodui“). Pagrindui apipinti labiausiai tinka kėnio šakelės, nes jos labai ilgai (kelias savaites) išsilaiko su spygliais. Būtent kėniai dažniausiai naudojami Vakarų Europoje, JAV. Bet puikiai tinka ir kiti Lietuvoje augantys spygliuočiai: eglės, pušys, pocūgės, kadagiai, kukmedžiai, tujos, mahonijos šakos.

Vainikas dekoruojamas džiovintais lapais ir žiedais (sausučių, šlamučių, kermėkų, geltonžiedžių kraujažolių, zundų, dumplūnių, darželinių blizgių, varpinių sausažiedžių ir t.t.). Natūraliai ir skoningai atrodo šermukšnių, šaltalankių, gudobelių uogos, kankorėžiai (vieni gražiausių - geltonosios pušies). Be abejo, tinka įvairaus ilgio ir pločio kaspinai, žvakės, varpeliai, smulkūs eglučių žaisliukai, lietutis, karpiniai, džiovintų vaisių gabaliukai, aukso spalvos dažais nupurkšti graikiniai riešutai.

Advento vainikas kabinamas ant durų, lango, po šviestuvu, dedamas ant stalo. Galima vainiku dekoruoti kieme stovinčią pavėsinę ar netoli namo durų augančio medžio šaką. Svarbią reikšmę jų grožiui paryškinti turi fonas ir apšvietimas. Vainikai gali būti skaisčiai apšviesti iš šono arba būti pusiau prieblandoje, šalia degant tik žvakėms. Truputis įžvalgumo, kūrybinės fantazijos - ir į namus ateis šventė.

Plokšti skėtiški žiedynai sudaryti iš daugybės mažyčių geltonų žiedelių. Užauga iki 0,8-1,5 m aukščio. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, laidžioje vandeniui, vidutinio sunkumo priemolio dirvoje. Vasaros pabaigoje nupjaunami žiedynų stiebai, sutvarkomi lapai. Dauginama kero dalimis pavasarį.

Lietuvoje auga kaip daugiamečiai augalai.Užauga iki 30-60 cm aukščio, žiedai smulkūs, neišvaizdūs, šviesiai gelsvi. Visą grožį suteikia rudenį nusispalvinantys ugniniai raudoni šio augalo apyvaisiai.

Vainikams puošti tinka ir viržiai (raudoni), katpėdės (rožinės, baltos), dirvoniniai dobilai (rusvi), bitkrėslės (geltonos), kraujažolės (baltos, rožinės, vyšninės), kanadinės rykštenės (geltonos), lijatriai (balti, violetiniai) bei daugybė kitų augalų.

_____________________

Koks Kalėdų vakaras be burtų...

Orų spėjimas

• Kalėdos su sniegu - šeimyna su duona, giria su grybais.
• Jei per Kalėdas dardėsi ratais per purvą, per Velykas važiuosi su rogėmis.
• Jei Kalėdos juodos (be sniego), Velykos bus baltos.
• Jei per Kalėdas šerkšnas – bus geri metai.
• Jei oras per Kalėdas blogas, pusto – šienapjūtė bus lietinga.
• Jei briedžiai ragus meta po Kalėdų, anksti sužaliuos miškas.
• Juodvarnis Kalėdų rytą pūgą pranašauja.

Burtai

• Jei jaunamartė trokšta kūdikėlio, tai Kalėdų naktį turi po pagalve pasidėti gandro ar gervės plunksną.
• Kad tinklai pavasarį neplyštų, į valties priekį reikia įkalti tris lydekos dantis.
• Gaspadorius šalia sienon prikaltos pasagos pakabina ir arklio žvangulius. Tikimasi, tuomet neaplenks jų kiemo.
• Medžiotojai Kalėdų rytą ant briedžio rago užkabindavo šautuvą, kad sėkmingai medžiotų stambius žvėris.
• Merginos padeda duonos gabalėlį, grūdų ir vandens stiklinę, tada įneša gaidį. Jei gaidys les duoną – gaus dykaduonį vyrą, jei grūdus – darbštų vyrą, jei vandenį – mėgstantį “baliavoti”.
• Kiekviena mergaitė papila krūvelę grūdų ant grindų. Atveda gaidį. Iš kieno krūvos pirma les, toji pirma ištekės.