Šie metai visai Lietuvai ir jos žemės ūkiui yra išskirtiniai. Tapome Europos Sąjungos nariais, teko ir vis dar tenka prisitaikyti prie įvairių naujovių. Ką Žemės ūkio ministerija buvo planavusi nuveikti šiais metais, kokie darbai sekėsi gerai, kokios problemos tebelaukia sprendimo, pasakoja Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas KANOPA.

Kokie žemės ūkio darbai šiemet buvo numatyti kaip patys svarbiausi?

Svarbiausia šiemet buvo pasirengti administruoti ir kontroliuoti ES lėšas. Tai tikrai didelis darbas, nes vien tiktai tiesioginėms išmokoms už pasėlius ir gyvulius skirta 623 mln. Lt. Nors ir su tam tikromis kliūtimis (teko pratęsti deklaravimo terminus), tačiau iš esmės ž.ū. naudmenų ir pasėlių deklaravimas atliktas sėkmingai. Deklaracijas pateikė 238 tūkstančiai žemės naudotojų, deklaruota 2,57 mln. ha. Šio ploto pakanka, kad būtų panaudotos visos tam skirtos lėšos. Nacionalinė mokėjimo agentūra patikrino 6 proc. visų pateiktų paraiškų, kaip to reikalauja ES ir Lietuvos teisės aktai. Iš visų patikrintųjų trečdaliui teks taikyti vienokias ar kitokias sankcijas. Taip atsitiko dėl to, kad pareiškėjai neteisingai deklaravo plotus, deklaruota žemė buvo blogos agrarinės būklės, neteisingai nurodyti blokų numeriai ir laukų plotai ar tie patys plotai deklaruoti dukart.

Tiesioginės išmokos kasmet didės – 2008 m. jos sudarys 75 proc. ES lygio. Ūkininkaujantiems nenašiose ir mažiau palankiose ūkininkauti žemėse kasmet bus mokamos papildomos kompensacinės išmokos. Jų per 2004–2008 m. bus išmokėta per 600 mln. Lt. Išmokomis galės pasinaudoti per 100 tūkst. paramos gavėjų.

Metų viduryje Europos Komisija patvirtino Kaimo plėtros 2004–2006 m. planą. Tai svarbus dokumentas, pagal kurį bus kompensuojamos sumažėjusios žemdirbių pajamos: dalis ūkininkų apsispręs nutraukti prekinę produkcijos gamybą, kiti ūkininkauja mažiau palankiose žemėse, be to, reikės taikyti ES standartus, laikytis agroaplinkosaugos reikalavimų ar ž.ū. naudmenas apsodinti mišku. Šioms priemonėms įgyvendinti ES skiria 1,69 mlrd. Lt, o kartu su bendru Lietuvos finansavimu susidaro 2,11 mlrd. Lt suma. Lietuvos bendrojo programavimo dokumente numatyta 10 kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių, pagal kurias per trejus metus bus išmokėta 663 mln. Lt investicinės paramos. Labai svarbu sėkmingai įsisavinti šias lėšas. Joms tinkamai administruoti NMA reikėtų 723 nuolatinių darbuotojų, dabar dirba 610, tačiau daugiau negalime priimti, nes reikia papildomo finansavimo, bet tai jau ne ŽŪM kompetencija.

Kai įstojome į Europos Sąjungą svarbiausia užduotis – tapti konkurencingais ir neprapulti didelėje rinkoje. Kokiais būdais stiprinamas ūkių konkurencingumas?

Ūkių konkurencingumui stiprinti yra skirta jau minėtoji investicinė parama, produkcijos eksporto į trečiąsias šalis subsidijos, kurios pradėtos taikyti nuo gegužės 1 d. Tam per metus gali būti skiriama per 200 mln. Lt. Teigiamas ž.ū. ir maisto produktų užsienio prekybos balansas bus išlaikytas, modernizuojant ūkius ir perdirbimo įmones. Bus tobulinama palankaus ir ilgalaikio kreditavimo sistema, kai iš dalies kompensuojamos paskolų palūkanos, plečiama Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veikla, gerinama draudimo sistema, taikoma licencijuotų sandėlių sistema. Galėsime būti konkurencingi ir plėtodami ekologinį, tausojamąjį žemės ūkį, kurio produkcija tampa vis populiaresnė. Planuojama, kad iki 2008 m. ekologinės žemdirbystės plotai išaugs 4 kartus, o išmokos tokiems ūkiams bus tikrai didelės – tarkim, už 1 ha javų išmoka sieks 1 435 Lt, bulvių – 1 903 Lt.

Konkurencingumas didinamas ir gerinant ūkių struktūrą, formuojant prekinei produkcijai gaminti reikalingas žemėnaudas – stambinant žemės sklypus. Tai bus daroma iš ES paramos lėšų. Labai išaugs ir parama jauniesiems ūkininkams, jiems kasmet bus skiriama po 20 mln. Lt.

Ar Lietuva tik vykdo ES nurodymus? Ar liko sričių, kur sprendžiamąjį balsą turi pati Žemės ūkio ministerija?

ES kompetencijai priklauso ne visos mūsų žemės ūkio veiklos sritys, su tam tikromis problemomis turime susitvarkyti patys. Tam yra skirta Kaimo rėmimo programa (KRP). Jai šiemet buvo skirta 83 mln. Lt ir dar papildomai 24 mln. Lt pavasario šalnų nuostoliams atlyginti, sumokėti žemdirbiams skolas už bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių supirktą produkciją, iš dalies kompensuoti grūdų džiovinimo išlaidas ir pan.

ŽŪM rūpinasi ir kompensacijomis už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius. Per 2004–2008 m. už juos bus išmokėta 1 mlrd. 51 mln. Lt.

Ministras J. Kraujelis patvirtino „Paramos ūkiams modernizuoti 2004 m. taisykles“. Pagal jas 3 mln. Lt KRP lėšų bus skiriama Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių gamybos naujų traktorių ir kombainų, įsigytų nuo sausio 1 d. iki lapkričio 15 d., išlaidoms iš dalies atlyginti. Būtina sąlyga, kad ši investicija nebūtų remiama ir iš kitų finansinių šaltinių.

Į Žemės ūkio ministeriją nuolat lekia žemdirbių kritikos strėlės. Gal per mažai bendradarbiaujama su žemdirbių savivalda?

Žemdirbių savivalda ir ministerija – tai dvi nuolat kolegiškai diskutuojančios pusės. Savivaldos organizacijų veikla ir toliau bus remiama iš nacionalinio biudžeto. Bus remiamas ir žemdirbių organizacijų atstovavimas tarptautinėse organizacijose, šiandien be šito jau neįmanoma ginti savo interesų.

Kita vertus, Žemės ūkio ministerijai atskirų sričių problemas padeda spręsti ir Pieno taryba, sudaryta iš gamintojų, perdirbėjų, valstybės ir mokslo institucijų bei Kaimo plėtros taryba, sudaryta iš institucijų, atsakingų už Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimą, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Netrukus Pieno taryba kartu su Žemės ūkio rūmais ir Agrarinės ekonomikos institutu pateiks pasiūlymus dėl minimalios pieno supirkimo kainos nustatymo. Su tokiu pareiškimu į ministeriją kreipėsi Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių žemdirbių sąjunga. Kaimo plėtros taryba svarstė kaimo gyventojų užimtumo, žemdirbių privalomojo sveikatos draudimo problemas. Taryba vieningai sutarė, kad nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų būtų atleisti žemės naudotojai pensininkai ir invalidai, tačiau dėl dukart mokamų sveikatos draudimo įmokų klausimas liko neišspręstas. To galima bus pasiekti tik patobulinus Sveikatos draudimo įstatymą.

Taigi problemų ratas niekuomet neišsenka ir ministerija deda visas pastangas, kad jų sprendimas būtų priimtinas visoms suinteresuotoms pusėms.

Kalbėjosi Virginija KRIVICKIENĖ