Skėtinių arba salierinių šeimai priklauso morkos, petražolės, pastarnokai, salierai. Lietuvoje morkų apsaugai nuo ligų dar nėra registruota nė vieno fungicido, nors pastarųjų metų patirtis, ypač pradėjus auginti užsieninius hibridus ir veisles, rodo, kad šios daržovės smarkiai nukenčia dėl ligų išplitimo vegetacijos antroje pusėje. Vėliau - patiriami nuostoliai laikant šakniavaisius.

Viena iš pagrindinių ir žalingiausių skėtinių šeimos daržovių ligų, plintančių vegetacijos metu, yra alternariozė arba juodasis puvinys (sukėlėjai Alternaria dauci, Alternaria radicina). Patogeniniai grybai gali pažeisti dygstančius daigus (jie gali žūti), vegetacijos metu - lapus, o sandėliuose – šakniavaisius. Ypač ši liga plinta šiltomis, drėgnomis vasaromis. Patogenų vystymąsi ir išplitimą skatina aukšta temperatūra (25-27°C) ir didelė santykinė oro drėgmė. Keletas šiltų, lietingų dienų arba pasėliuose įrengtas lietinimas per kaitrą gali sukelti ligos protrūkį, ir augalai masiškai pradeda sirgti. Liga pasėlyje plinta sporomis su vėju, lietumi.

Paprastai antroje vasaros pusėje ant lapų ir lapkočių išryškėja netaisyklingos rudos dėmės su vos įžiūrimomis juodomis apnašomis. Dėmės plinta, susilieja, lapai gelsta ir nudžiūsta. Nuo sergančios lapijos užkratas pereina ant šakniavaisių juos nuimant. Nudžiūvus lapijai, labai sumažėja daržovių derlius, sunku nuimti šakniavaisius mechanizuotai. Ant saugyklose laikomų šakniavaisių atsiranda apskritos arba netaisyklingos juodos įdubusios dėmės, plintančios ir audinių paviršiuje, ir viduje. Jos apsitraukia tamsiomis konidijakočių apnašomis.

Pūvantys šakniavaisiai nesuminkštėja, lieka kieti, sausi. Pažeidimo vietose pradėjus daugintis bakterijoms ir kitiems patogeniniams grybams, laikomos daržovės pradeda pūti šlapiai.

Liga plinta per užkrėstą sėklą, pasodus, augalų liekanas. Be tokių profilaktinių priemonių, kaip sėjomaina, sėklų beicavimas, būtina ligos plitimą stabdyti purškiant fungicidais.

Europos Sąjungos valstybėse morkų, salierų, petražolių apsaugai nuo alternariozės, miltligės, septoriozės naudojami preparatai su šiomis veikliosiomis medžiagomis: azoksistrobinas (Lietuvos rinkoje su šia veikliąja medžiaga yra preparatas amistaras 25% k.s.), difenokonazolas (skoras 25% k.e.), mankocebas (ditanas NT 75% g., ataka NT 75% g., penkocebas 75% g.), chlorotalonilas (bravo 50% k.s.), tebukonazolas (folikulas 25% k.e.), imazalilas, lecitinas, siera, česnakų bei greipfrutų ekstraktai ir kt. Purškiami tik laikyti skirtų vėlyvųjų veislių daržovių pasėliai. Purškiama paprastai 2-3 kartus kas 7-14 dienų, priklausomai nuo to, kokie fungicidai naudojami. Paskutinį kartą pasėlis turi būti nupurkštas, likus 3-4 savaitėms iki derliaus ėmimo. Vienam hektarui nupurkšti rekomenduojama naudoti 500-700 l vandens, kad lapija būtų gerai sudrėkinta fungicidiniu tirpalu.

Šią vasarą Lietuvos daržovių augintojų asociacija organizavo ūkininkų išvyką į Vokietiją, kur vyko seminaras „Daržo augalų apsauga, daržovių laikymas“. Vokietijoje morkų pasėliuose pagrindinės ligos yra alternariozė (Alternaria dauci), miltligė (Erypsiphe heraclei); salierų – septoriozė (Septoria apiicola), rūdys (Puccinia apii), miltligė (Erysiphe communis, E.polyphaga); petražolių – rūdys, septoriozė (Septoria petroselini). Pasėlių apsaugai registruoti preparatai su anksčiau minėtomis veikliosiomis medžiagomis. Šiuo metu Vokietijoje vykdomi registraciniai fungicido signumo tyrimai.

Nuo 2002 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami fungicidų poveikio tyrimai laikyti skirtoms morkoms apsaugoti nuo alternariozės vegetacijos metu ir sandėliuojamiems šakniavaisiams - nuo juodojo puvinio.

Buvo tiriami šie fungicidai: sisteminio ir kontaktinio poveikio - signumas (veiklioji medžiaga nikobifenas 67 g/kg, pyraklostrobinas 267 g/kg), normos 0,5 ir 1,0 kg/ha; sisteminio poveikio - amistaras (azoksistrobinas 250 g/l), norma 0,8 l/ha; kontaktinio poveikio - euparenas M (tolylfluanidas 500 g/kg), norma 1,2 kg/ha; rovralis FLO (iprodionas 250 g/l) ir ditanas NT (mankocebas 750 g/kg), norma 2,0 kg/ha.

Morkų pasėlis purškiamas tris kartus: pirmąjį kartą purškiama pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, antrąjį - praėjus 10-14 dienų po pirmojo purškimo, trečiąjį - ne vėliau kaip 28 dienos iki derliaus nuėmimo. Purškiamo vandens kiekis turi būti ne mažesnis kaip 500-700 l/ha.

Visi bandyti fungicidai efektyviai stabdė alternariozės plitimą morkose vegetacijos metu, saugyklose šakniavaisiai mažiau puvo juoduoju puviniu. Preparatų efektyvumas trejų metų tyrimų duomenimis siekė 70-85 procentus. Efektyviausiai ligą stabdė fungicidai signumas ir amistaras. Iš fungicidais apdorotų plotų gautas 11-13 proc. didesnis derlius.

Kontroliniame variante morkų pažeidimas alternarioze nuo 2,2 proc. bandymo pradžioje per 2 savaites išaugo vidutiniškai iki 20 procentų. Tuo tarpu variantuose su fungicidais ligos paplitimas siekė tik apie 3-7 procentus. Po antrojo purškimo ligos paplitimas padidėjo vidutiniškai tik 3-6 proc., o nepurkštose morkose sergančių augalų buvo dvigubai daugiau. Vegetacijos pabaigoje kontroliniame variante nepurkštų morkų lapija buvo pažeista vidutiniškai iki 60 proc., purkštuose - pažeidimas neviršijo 20 procentų

Sandėliuojamos morkos, lyginant su nepurkštomis, buvo mažiau pažeistos puvinių. Nors visai apsaugoti šakniavaisių nuo puvinių nepavyko. Efektyviausiai morkas nuo juodojo puvinio apsaugojo signumas ir amistaras, kurių efektyvumas siekė per 50 procentų.

Ištyrus sandėliuojamas morkas 2003-2004 m. gruodžio-kovo mėnesiais nustatyta, kad daugiausiai ant pažeistų morkų aptinkami Alternaria, Aspergillus, Phoma, Penicillium genčių grybai (mikromicetai) ir Sclerotinia sclerotiorum (3 lentelė). Per visą laikymo periodą morkos daugiausiai puvo juoduoju (Alternaria spp.) ir pelėsiniu (Penicillium spp.) puviniais (atitinkamai iki 12 ir iki 10 procentų). Šakniavaisiai labiau buvo pažeidžiami vėlesniu laikymo periodu (sausio-kovo mėnesiais). Sklerotiniu (S. sclerotiorum) ir sausuoju (Phoma spp.) puviniais ypač daug šakniavaisių supuvo sausio mėnesį. Infekcija paprastai patenka iš laukų su apkrėsta produkcija arba lieka užkrėstuose sandėliuose, saugyklose, taroje. Pažeisti šakniavaisiai yra dėmėti, pajuosta, pasidengia įvairių spalvų (priklausomai nuo patogeninio mikroorganizmo) apnašu.

Tiriant, kaip grybai išplinta morkų šakniavaisiuose jų laikymo metu, nustatyta, kad iš varianto, kur morkos buvo purkštos signumu 1,0 kg/ha norma, morkose buvo mažiau paplitę Alternaria genties grybai ir šakniavaisiai 5,5 karto buvo mažiau pažeisti juodojo puvinio. Kitų genčių grybams fungicidas signumas tokio didelio efekto neturėjo.

Galima būtų teigti, kad morkų, skirtų ilgai laikyti, pasėlių apsaugai vegetacijos metu nuo alternariozės plitimo būtina registruoti fungicidus. Tai užtikrintų ne tik derliaus priedą, bet ir produkcijos kokybę. Fungicidais patartina purkšti ligos pasirodymo pradžioje, nelaukiant, kol pažeidimas viršys 10 procentų. Vandens kiekis neturi būti mažesnis kaip 500 l/ha.