Žemės ūkio reformos skaudžiai palietė ne vieną buvusį Lietuvos kolūkį ar tarybinį ūkį, kurie atgavus

Nepriklausomybę buvo reorganizuoti į bendroves. Panašias permainas išgyveno ir mūsų kaimynai latviai. Latvijoje, kaip ir pas mus, didžioji dalis stambių ūkių žlugo, kiti, patekę į sumanių vadovų rankas, išliko ir sėkmingai verčiasi žemės ūkio gamyba iki šiol. Vienas iš tokių kaimyninės šalies ūkių – „Uzvara lauks“.

Vieno iš didžiausio Latvijos ūkio darbuotojai garsiai nesako, kad jų ūkis geriausias, bet tuo neabejoja nė vienas. Beveik 6 000 ha valdančioje žemės ūkio įmonėje vertinamas kiekvienas čia dirbantis. Pasak jos vadovo Arnio Veišo (Arnis Veiš), verslo sėkmė bene labiausiai priklauso nuo kvalifikuotų darbuotojų komandos, todėl jų profesijai kelti ir darbo sąlygoms gerinti čia skiriamas ypač didelis dėmesys. Galbūt dėl to Uzvaros ūkyje žmonės nesikeičia jau daugelį metų, o tie, kurie dirba, dirba nepriekaištingai, nes brangina tai, ką turi. Beveik 2 500 gyventojų turinčioje Uzvaroje jokio kito užsiėmimo ir nėra. Stiprių pavienių ūkininkų taip pat nėra, nes visi geriausi kaimo gyventojai darbuojasi didelėje žemės ūkio įmonėje. „Dauguma iš 80 ūkio žmonių pas mus dirba nuo tarybinių laikų. Aš pats niekur kitur taip pat nedirbau. Per sezono darbymečius samdome dar apie 60 pagalbininkų, bet ir jie – kasmet tie patys“, – teigia „Uzvara lauks“ technikos padalinio vadovas Armandas Štraumanis (Armands Štraumanis).

Iš didelės agrofirmos teliko vienas ūkis

Jau beveik dešimt metų gyvuojantis ūkis – viena iš buvusios valstybinės agrofirmos dalių. „Agrofirma Uzvara“ pradėjo byrėti 1994 m. Tais metais vienas po kito žlugo pusė iki tol egzistavusių valstybinių ūkių ir kolūkių. Prieš atgaunant Nepriklausomybę, Latvijoje buvo per 600 kolūkių ir tarybinių ūkių, valdančių per 2 mln. ha žemės. Tuo metu žemės ūkyje dirbo beveik 850 tūkst. gyventojų. Statistikos duomenimis, 2000 m. buvo registruota per 100 tūkst. privačių ūkių, vidutinis jų plotas 24,3 ha. Daugiau kaip 70 proc. ūkių – mažesnio kaip 50 ha dydžio.

Daugiašakis „Agrofirma Uzvara“ ūkis suskilo į kelis kiaulininkystės, pienininkystės, daržininkystės ir augalininkystės ūkius. Iš buvusios stiprios įmonės išgyveno tik vienas – augalininkystės ūkis „Uzvara lauks“, kuris buvo privatizuotas 1995 metais. Tuomet įmonė valdė apie 2 400 ha. Nors Bauskės rajone žemės pačios brangiausios Latvijoje (1 ha kainuoja nuo 800 iki 1 000 latų, t.y. 4 160-5 200 litų), ūkiui plėstis susiklostė palankios aplinkybės: atgavę žemes latviai noriai jas išnuomojo, kai kurie nuosavybę pardavė. Dabar iš viso ploto nuosava „Uzvara lauks“ žemė – 1 200 ha. „Stengiamės sudaryti didelius apie 500 ha laukų masyvus. Kai kurie pasėliai už 60 km, tačiau toliau nuo mūsų centro pigesnė ir žemė, ir jos nuoma “, – pastebėjo A. Štraumanis.

Seną techniką keičia nauja

„Uzvara lauks“ įsikūręs Lietuvos pašonėje. Kartais net matyti, kaip pasienyje – Pasvalio rajono laukuose – triūsia užsienietiški traktoriai. A. Štraumanis net suabejoja, ar su ūkio technika neuždarbiaujama Lietuvos laukuose. Dideliam plotui apdirbti reikia nemažai mašinų, kai kurios iš jų dar nuo tarybinių laikų. Senos, bet dar tebeveikiančios rusiškos technikos fotonuotraukos kaupiamos albume. Įdomesnės nuotraukos kabinamos ūkio biuro patalpose įrengtame stende. „Antai – vienas užsiliepsnojęs Kirov traktorius. Tokios akimirkos greitai nugrims užmarštin, nes su naujomis mašinomis taip neatsitinka“, – gerai apie užsienietišką techniką atsiliepia A. Štraumanis. Inžinierius net nedrįsta lyginti rusiškų mašinų, kurių ūkyje dar yra labai daug, su patikimais Vakarų valstybėse pagamintais agregatais, tik prisimena anų laikų javapjūtę – dulkėse paskendusius laukus, kuriuos „trypia“ armija nenašių kombainų ir traktorių su priekabomis.

„Uzvara lauks“ vadovas A. Veišas neliaupsina Europos Sąjungos paramos, skirtos naujoms aljanso narėms. „Europos duoti pinigai sugrįžta į tos pačios Europos įmones, kurios gamina mums dabar siūlomą įsigyti techniką“, – neabejoja A. Veišas. Beveik visos europietiškos mašinos įsigytos už savus pinigus ir banko paskolas. ES SAPARD paramai gauti buvo parengti trys 0,5 mln. EUR (1,725 mln. Lt) vertės projektai keliems traktoriams ir kombainams įsigyti. Kol kas pakeista labai nedidelė dalis senos technikos parko: iš 37 traktorių – nauji tik 4 Fendt traktoriai. „Šios kompanijos traktorių norėjome įsigyti dar tada, kai niekas neatstovavo garsiajai Vokietijos firmai. Buvome net nuvykę į gamyklą, tačiau ten mums niekas traktoriaus nepardavė, motyvuodami tuo, kad nėra šios technikos atstovaujančios ir ją prižiūrinčios įmonės“, – prisiminė A. Štraumanis.

Pirmasis užsienietiškas kombainas į ūkio laukus išvažiavo prieš septynerius metus. Tai buvo Claas kombainas. Dabar didelius javų plotus doroja dar du Claas ir penki John Deere kombainai. Du iš jų rotoriniai. Technikos specialisto tvirtinimu, jie labai našūs, bet sunaudoja daug kuro. Visi laukai užsėjami trimis Amazone sėjamosiomis. Beje, ant visų mašinų ir agregatų užklijuota ūkio emblema. Neariamoji žemdirbystės technologija didelėje žemės ūkio įmonėje dar nepritaikyta, kol kas apie ją tik galvojama.

Didžiausias Rytų Europoje cukrinių runkelių plotas

Didžiausia plotą iš beveik 6 000 ha užima cukriniai runkeliai. Nemažą pelną duodančių augalų šiemet buvo pasėta 970 ha, rudenį prikasta 44 tūkst. tonų šakniavaisių. „Antro tokio dydžio cukrinių runkelių pasėlio nerasite visoje Rytų Europoje“, – įsitikinęs ūkio technikos padalinio vadovas A. Štraumanis. Beveik 1 000 ha runkelių derliui nuimti reikia ypač našios technikos. „Šiemet įsigijome 300 tūkst. eurų vertės šešiaeilį kombainą Hollmer. Jis dirbo 24 valandas per parą, sustodamas tik tada, kai keisdavosi darbuotojai“, – naujos technikos pajėgumu buvo patenkintas A. Štraumanis. Per parą savaeigis kombainas sudorodavo po 30 ha runkelių. Jo kabinoje sumontuotas kompiuteris, kuris parodo kiek sunaudota kuro, koks plotas nuimtas, kiek kilometrų nuvažiuota, koks atskirų laukų derlius, kiek laiko stovėta ir kitus rodiklius. „Visus duomenis galima atspausdinti ant popieriaus lapo. Taip paprasčiau suskaičiuoti sąnaudas“, – pabrėžė specialistas.

Runkelių derliui pakrauti ir pervežti technikos irgi netrūksta. Prieš trejus metus įsigytas senas šakniavaisių pakrautuvas Ropa tekainavo 14 000 eurų (naujas brangesnis 25 kartus). Ūkio specialistai jį taip suremontavo, kad per tuos metus jis nė karto nebuvo sugedęs. Šakniavaisiai iš lauko gale supiltų kaupų į sunkvežimį pakraunami per 3 minutes, tad darbas vyksta ypač sparčiai. Įsigijus užsienietišką techniką ir įdiegus tokią dorojimo technologiją, laukai slegiami kur kas mažiau.

Senos technikos muziejus

„Uzvara lauks“ išskirtinis ūkis ne tik dėl didelio cukrinių runkelių ploto. Čia įkurtas senos technikos ir Latvijos žemės ūkio istoriją atspindintis muziejus. Rūpestingai prižiūrimoje teritorijoje galima pamatyti, kaip atrodė XIX a. kaimiečių sodyba, tvartas, malūnas, daržinė ir kalvė. Dar tebeveikia ir to meto latviška, ant Mūšos kranto pastatyta pirtis, kurioje mėgsta pasikaitinti užsienio turistai. Antrajame jos aukšte įrengti gyvenamieji kambariai svečiams. Šalia pastatų komplekso veikia jauki ūkio kavinė išalkusiems lankytojams.

Technikos muziejuje sukaupta ne tik jau atitarnavusių žemės ūkio mašinų, bet ir įvairios paskirties senoviškų automobilių kolekcija. Kai kurias mašinas net ir dabar galima užvesti. Į Uzvaros muziejų pateko ir vieno švedo Latvijos ūkininkui padovanotas padargas. Deja, antikvarinio daikto niekur kitur nebuvo įmanoma pritaikyti. „Uzvara lauks“ muziejus, kaip ir pats ūkis, įkurtas dar Tarybų Sąjungos laikais.

Prasidėjus mokslo metams, į Uzvarą vienas po kito atvyksta moksleivių pilni autobusai. „Įėjimo mokestis simbolinis. Vaikams linksmai laiką praleisti įrengėme ir žaidimų aikštelę“, – apie tolimą nuo žemdirbystės veiklą pasakojo čia dirbantis ekskursijų gidas Ziedonis Stikis.

Ūkis plėsis

Pasiekusio milijonines apyvartas (5 mln. eurų pernai) ūkio vadovas neslepia ambicijų dar labiau plėstis. Jo nuomone, su turima technika, džiovyklomis ir specialistų komanda būtų galima apdirbti 7 500 ha. „Pelnas pakankamas ne tik plotams didinti, bet ir technikai bei technologijoms atnaujinti“, – tvirtina A. Veišas. Jau statomos dvi 5 tūkst. tonų grūdų saugyklos: rengiantis plėtrai reikia iš anksto pasirūpinti, kur bus saugomas derlius. Problemų parduoti ūkyje užaugintus grūdus nėra. „Mūsų privalumas tas, kad pirkėjams galime pasiūlyti didelius vienodos kokybės grūdų kiekius. Perdirbėjams mes esame vertingas žaliavų tiekėjas“, – pridūrė A. Štraumanis. Už žemės ūkio produkciją gautų pajamų lieka ir muziejui bei kavinei išlaikyti, visiems darbuotojams du kartus per dieną pamaitinti ir dar Europos autokroso čempionatui paremti.