Kartą per metus Europos ir kitų pasaulio šalių vaisių augintojai, prekybininkai, sodininkystės ekspertai ir visi, suinteresuoti sodininkystės sektoriumi, renkasi į kongresą „Prognosfruit“, kuriame prognozuojamas laukiamas derlius ir vaisių kokybė, dalinamasi rūpesčiais ir pasiekimais, aptariamos sodininkystės plėtros tendencijos.

Praėjusieji metai ES šalių sodininkams dėl ilgos sausros buvo labai nepalankūs, todėl 2004 metais tikėtasi daug didesnio obuolių derliaus. Deja, sausros padariniai pasijautė ir šiemet – bendras ES derlius padidėjo tik 3 procentais. Ši vasara vėl buvo išskirtinė – lietingas periodas tęsėsi du, kai kur beveik tris mėnesius.

Tokios sąlygos labai apsunkino apsaugos priemonių nuo grybinių ligų panaudojimą, todėl vaisių kokybė yra daug prastesnė net ir pagrindiniuose obuolių auginimo regionuose – Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Lenkijoje.

Lyginant su praėjusiais metais, didžiausi teigiami pokyčiai užfiksuoti Italijoje bei Vengrijoje. Net 71 proc. didesnio obuolių derliaus laukta Graikijoje, tačiau tai ne dėl sodų plėtros, o dėl ypač prasto 2003 m. derliaus. Rimčiausi nuostoliai užfiksuoti Baltijos šalyse, kur arktinis oras sušaldė iki 70 proc. derliaus, bei Ispanijoje, kurioje derlius mažesnis beveik 20 proc. dėl šalto ir lietingo periodo žydėjimo metu.

Didžiausios obuolių augintojos išsiplėtusioje ES – Lenkija, Italija ir Prancūzija. Jau kelinti metai daugiausiai obuolių skinama Lenkijoje, tačiau reikia neužmiršti, kad Lenkijos statistika skaičiuoja ir mėgėjiškų sodelių (sodybinių sklypų, kolektyvinių sodų) derlių, todėl desertinių obuolių auginimo lyderės vis dar lieka Italija ir Prancūzija. Šiemet Lenkijoje prognozuota priskinti rekordinį derlių, tačiau pastarosiomis savaitėmis prognozuotas derlius sumažėjo (dėl rauplių) iki 2,3 mln. tonų.

Po ilgos depresijos obuolių rinkoje pradėjo kilti vaisių kainos – didmeninės kainos Bodensee regione Vokietijoje pasiekė 0,6 euro, o Pietų Tyrolyje Golden Delicious obuolių kaina pašoko net iki 0,8 euro už kilogramą.

Europos Sąjunga, kasmet išaugindama apie 10 mln. tonų obuolių, yra antroji obuolių augintoja po Kinijos. Deja, eksporto apimtimis atsilieka ne tik nuo Kinijos, bet ir nuo JAV. ES, priėmusi įvairias direktyvas savo vaisių rinkai apsaugoti, susilaukė aplinkinių šalių adekvačios reakcijos – jos taip pat stengiasi blokuoti ES eksportą. Tokia situacija turėtų keistis, nes iki šiol importas į ES yra beveik dvigubai didesnis negu eksportas (2002/03 m. importuota 801, eksportuota – 474 tūkst.t., 2003/04 atitinkamai 860 ir 430 tūkst. t.).

Kaip Lietuva mėgino ir vis dar mėgina apsisaugoti nuo pigių lenkiškų obuolių, taip ir ES sodininkai kuria įvairias priemones visos Sąjungos vidaus rinkos apsaugai. Vienas iš pasiūlymų, sugriežtinus cheminės apsaugos priemonių panaudojimą ir susiaurinus leidžiamų pesticidų sąrašą, uždrausti importuoti vaisius, apdorotus neregistruotais ES šalyse chemikalais. Taip gerokai sumažėtų įvežtinių vaisių iš Kinijos ir Pietų pusrutulio šalių.

Išsiplėtusioje Europos rinkoje obuolių augintojams darosi ankšta. Ypač bijomasi pigių obuolių iš naujųjų Sąjungos narių. Kadangi kainų skirtumai, išauginimo sąnaudos dar greitai nesuvienodės, visų augintojų tikslas - surasti naujų kelių eksportui.

Pamažu keičiasi Europoje auginamos veislės – mažiau auginama pagrindinės veislės Golden Delicious obuolių, o Jonagold ir jo klonus aplenkė į antrą vietą įsiveržusi Gala veislė.

Rytų Europos sodininkystės tendencijos

Viena iš didžiausių ir garsiausių vaisių augintojų šalių Ukraina jau prieš keletą metų prarado turėtas pozicijas (1995-1998 m. skynė kasmet per milijoną tonų, o dar anksčiau apie 2 mln.). Šalyje išaugintų obuolių kiekis ir toliau kasmet mažėja.

Ukraina, turėdama nuostabias gamtos sąlygas vaisiams auginti, neišsprendžia organizacinių klausimų – seni sodai jau nebeproduktyvūs, naujiems veisti nėra lėšų, o įveistiems trūksta lėšų priežiūrai ir cheminėms apsaugos priemonėms. Iš 19 000 ha sodų mažiau kaip 30 proc. yra įveisti su žemaūgiais poskiepiais. Koks yra Ukrainos žemės potencialas, parodo kelių pavyzdinių sodų derliai, kuriuose kasmet skinama po 45-60 t/ha. Tačiau buvusi obuolių eksportuotoja, jau kelinti metai priversta vežtis obuolius iš kitų šalių.

Ambicingus sodininkystės planus kuria Baltarusija. Planinės ekonomikos šalis iki 2010 metų yra numačiusi įveisti net 11 000 ha naujų sodų. Tiesa, kaip būdavo ir anksčiau, planai dažnai gali likti tik planais. Nors šiuo metu Baltarusijoje realizavimo problemų nėra – visus išaugintus obuolius sėkmingai suvalgo Rusija. Įdomu, kad kol kas brangiausiai parduodami rudeniniai obuoliai, todėl bent 20 proc. derliaus, baltarusių manymu, turi sudaryti Auksis ir Slava peremoržcem.

Baltarusijos sodininkystė turi geras perspektyvas, kadangi yra remiama valstybės. Kol kas sodai nespecializuoti, įeinantys į didelių ūkių sudėtį ir savo pelną atiduodantys kitoms šakoms išlaikyti. Sodinami sodai su vidutinio augumo poskiepiais, o intensyvi sodininkystė neplečiama vien dėl lėšų stygiaus.

Rusija, 2003 m. nuskynusi rekordinį derlių, šiais metais taip pat laukia nemažai obuolių. Tačiau, net ir dvigubai padidinus auginimo apimtis, Rusija vis tiek liktų šalimi importuotoja. Rusijos problemos panašios į Ukrainos. Nėra lėšų sodininkystei vystyti, neužtenka jų ir tinkamai sodų priežiūrai. Daugelio ekspertų manymu, šių metų derliaus prognozę Rusijoje reikėtų sumažinti bent 0,5–0,7 mln. tonų – rauplių epidemija sunaikino didelę dalį derliaus.

Turkija ir Iranas – būsimi
obuolių auginimo centrai

Turkija ir Iranas turi milžinišką potencialą tapti vienais iš svarbiausių obuolių augintojų. Jau šiuo metu jos kasmet priskina po 2,3–2,5 mln. tonų obuolių. Irane išauginamų obuolių savikaina yra dar mažesnė negu Kinijoje. Ir tik nesukurta infrastruktūra, chroniškas saugyklų trūkumas, augintojų ir eksportuotojų neorganizuotumas, pasenusios technologijos bei veislės riboja jų invaziją į pasaulinę obuolių rinką.

Tarp stipriausių konkurentų - Kinija

Kaip ir kiekviename sodininkų susitikime, taip ir „Prognosfruit“ kongrese kalbėta apie situaciją Kinijoje. Apie sodininkystę šioje šalyje jau buvo rašyta anksčiau („M.ū.“ 2003 m., Nr.12), todėl šį kartą - tik kai kurie faktai. Nepaisant jau dabar pasiektų aukštumų, prognozuojama, kad iki 2010 metų obuolių derlius šioje šalyje dar didės apie 40 procentų. Kinija šiuo metu užkariauja visas rinkas. Kinijos obuoliai nugali ne tik dėl pigumo, bet ir dėl puikios išorinės kokybės.

Kinų obuoliai pigūs dėl pigios darbo jėgos (už dieną darbininkas gauna tik 2 JAV dolerius) ir todėl, kad sodininkai yra atleisti nuo bet kokių mokesčių valstybei. Jei keisis mokesčių politika, kinų vaisiai labai pabrangs. Kita problema, kad industrinis sektorius užkariauja žemės ūkiui tinkamas žemes, ir tolimesnė sodų plėtra bus pakankamai komplikuota.

Kinų sodininkams taip pat kuo greičiau reikia surasti ir pradėti auginti naujas veisles, nes Fuji, kuri sudaro apie 60 proc. visų išauginamų obuolių, gali vieną kartą prarasti turimą populiarumą. Kinijoje beveik neveikia kokybės kontrolės sistemos. Ir vieną kartą prekybos tinklams pareikalavus, kaip dabar kokybės reikalaujama iš Europos šalių augintojų, kinų vaisiams bus užkirstas kelias į ES rinką.

Jei nebus produkcijos saugumo, pakavimo, veislių politikos ir rinkodaros pokyčių, naujų šiuolaikinių saugyklų ir auginimo technologijų, Kinija gali netekti užimtų pozicijų pasaulinėje obuolių rinkoje.

„Prognosfruit“ istorija

Šių metų kongresas, įvykęs Lenkijos mieste Liubline, jau buvo dvidešimt aštuntasis. Beje, tai pirmasis kartas, kai jis buvo organizuotas ne Vakarų Europos šalyje. Kasmetinių sodininkų susitikimų idėja gimė 1960 metais. Tuo laikotarpiu vaisių auginimas labai plėtėsi, ypač Prancūzijoje ir Italijoje, tačiau rinka dėl vaismedžių pramečiavimo, ligų epidemijų bei klimato faktorių buvo aprūpinama netolygiai. Sodininkai tuo metu buvo mažai organizuoti, todėl iškildavo vaisių realizavimo problemų.

Tokios situacijos sunkumą labiausiai pajuto Vokietijos ir Nyderlandų sodininkai, kurie ir įkūrė augintojų bei prekybininkų grupę, turėjusią surasti problemų sprendimo būdus. Moksliškai pagrindus derliaus prognozavimo metodiką ir sukūrus bendrą tarptautinį tinklą, nuo 1975 m. įvairių Vakarų Europos šalių ekspertai kasmet pradėjo organizuoti susitikimus, kurie nuo 1981 m. buvo pavadinti „Prognosfruit“ kongresais.

Iš pradžių kongreso darbe dalyvavo tik Europos šalių ekspertai, tačiau greitai šis renginys pasidarė pasaulinis, pritraukiantis visų šalių sodininkus specialistus. Kasmet į kongresą atvyksta apie 250 žmonių, o šiais metais Liubline susirinko net per 350 dalyvių iš 26 pasaulio šalių.