Spalio 15 dieną Lietuvos žemės ūkio universitetas iškilmingai paminėjo aštuoniasdešimties metų jubiliejų.

LŽŪU rektorius prof. habil. dr. Albinas Kusta vadovavimo universitetui dešimtmetį vertina kaip intensyvaus darbo ir nemažų pokyčių laiką. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėta diegti nauja studijų sistema, atsirado nauji kvalifikacijos laipsniai – bakalauras, diplomuotas specialistas, magistras, daktaras. Naudojama Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS). Universitetas išlaikė senas tradicijas ir sustiprino pozicijas biomedicinos, socialinių ir technologijos mokslų srityse.

Universitetas tarp stojančiųjų yra pakankamai populiarus: pernai ir užpernai užėmė penktąją vietą tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, šiemet, tiesa, šiek tiek smuktelėjo žemyn – buvo septintoje vietoje. Šiais metais į universitetą priimta 1 842 pirmakursių. Į vieną valstybės finansuojamą vietą buvo pateikta vidutiniškai daugiau kaip 16 pageidavimų, o į kai kurias studijų programas, pavyzdžiui, Ekonomikos vadybos studijų, į vieną vietą pretendavo daugiau kaip po 33 stojančiuosius.

„Žodis „vadyba“ turi magišką trauką, - šypteli rektorius. – Jei jis įrašytas specialybės pavadinime, tai garantuotai ten bus ir daugiau stojančiųjų. Aš linkęs galvoti, kad žmogus turi būti pirmiausiai specialistas, o tada vadybininkas. Tuomet jis tikrai suras savo vietą“.

Apie specialybių paklausą ir pasiūlą sprendžiama pagal Darbo biržos teikiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, buvo uždaryta namų ūkio specialybė ir sukurta nauja studijų programa – Biosocialinis ūkis ir mityba. Pastaraisiais metais taip pat atidarytos kitos programos: vandens ūkio vadyba, kaimo komunalinė inžinerija. Maždaug pusė absolventų įsidarbina kaime, kiti dirba žemės ūkio sektorių aptarnaujančiose firmose, valstybinėse organizacijose, mokslo įstaigose.

Tarptautiniai ryšiai ir projektai

Per pastaruosius 10 metų vykdyta arba tebevykdoma per 50 tarptautinių mokslinių tyrimų, plėtros ir mainų projektų. Pasirašyta daugiau kaip 40 dvišalių sutarčių su užsienio šalių partneriais. Universiteto dėstytojai skaito paskaitas Austrijos, Olandijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos universitetuose. Sukaupta TEMPUS, SOCRATES, LEONARDO, EURIKA projektų ir akademinių mainų patirtis. Universiteto dėstytojai yra Žemės ūkio rinkos informacijos sistemos kūrėjai ir partneriai.

Šiaurės šalių universitetai LŽŪU priėmė į savo organizaciją NOVA, vėliau susikūrė Baltijos šalių žemės ūkio universitetus vienijanti organizacija BOVA. Kuriamos bendros magistrų programos, keičiamasi dėstytojais ir studentais. LŽŪU įsikūrusio BOVA sekretoriato veiklą iki 2004 m. pabaigos rems Švedijos K&A Wallenberg fondas. Įkurtas Baltijos bioinžinerijos tinklas BBEN, rengiantis projektą bendroms bioinžinerijos studijų programoms plėtoti.

Vien per 2003 m. LŽŪU dėstytojai ir mokslininkai surengė 14 mokslinių konferencijų, Lietuvoje ir užsienyje skaitė 549 mokslinius pranešimus, išleido 12 vadovėlių ir monografijų. Paskelbė 734 straipsnius, iš jų 201 užsienio šalyse (tarp jų 9 ISI JAV MII cituojamuose ir 88 tarptautiniuose recenzuojamuose leidiniuose).

Parodos – neatskiriama įvaizdžio dalis

Idėja rengti parodas universitete subrendo 1994 m. „Pirmajai parodai skyrėme 6 000 Lt, - prisimena rektorius A. Kusta. – Tuo metu mums tai buvo dideli pinigai“. Du kartus per metus organizuoti parodas patikėta Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkui. Kasmet vis daugiau parodų dalyvių sunkiai besutelpa ekspozicijoms skirtoje vietoje. Planuojama, kad papildomos vietos atsiras dabar sparčiai kylančiame Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko pastate. Jo statyba (taip pat ir bendrabučių renovacija) įtraukta į Valstybės investicijų programą (VIP) ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Bendra jo vertė – 6,5 mln. Lt. Naujajame statinyje bus moderni 100 vietų seminarų salė, suprojektuotos mobilios sienos, kad patalpų erdves prireikus būtų galima keisti. Planuojama, kad naujame korpuse be Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko sutilps Tarptautinių ryšių skyrius, Kalbų katedra, Žemės ūkio rinkos informacijos sistemos centras, studentų priėmimo komisija.

Prieš 10 metų universitetas pradėtas sparčiai kompiuterizuoti. Pagal LITNET‘o vykdomą Lietuvos kompiuterizacijos projektą universiteto kompiuterių tinklai šviesolaidžiu buvo sujungti su KTU, bendrabučiai – su centriniais rūmais. Projektas kainavo per 300 000 Lt. Ryšių pralaidumas dabar praktiškai neribotas.

Grėsmės ir galimybės

Pagrindinis universiteto pajamų šaltinis – lėšos iš valstybės biudžeto. Viena didžiausių grėsmių universitetui – dabartinė finansavimo skaičiavimo metodika. Pastaruosius trejus metus lėšos mokslui skirstomos pagal straipsnius, kurie apskaitomi JAV mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje (ISI). „Rodiklis geras, jo nereikia atsisakyti, bet kai pagal jį lėšas skirsto fizikams, biotechnologams ar kitiems teoretikams ir žemės ūkio mokslo atstovams, sudaromos nevienodos sąlygos, - įsitikinęs A. Kusta. - Žemės ūkis – specifinė sritis, problemos čia lokalesnės, mažiau pritaikomos visame pasaulyje. Jei nori prasmukti į ISI, praktiškai jau reikia turėti asmeninių kontaktų su JAV mokslininkais“. Pasak rektoriaus, daug kas pripažįsta tokią sistemą esant ydingą, bet keisti iš esmės jos nesiryžtama. Savotiškas Rubikonas, kurio lėšų skirstytojai nenori peržengti. Universitetas stengiasi prisiderinti prie metodikos ir savo ruožtu skatina mokslininkus, parašiusius straipsnį į ISI: skiriama 1 000 Lt premija už straipsnį, dabar suma didinama iki 2 000 Lt. Išgyventi metodikos įvedimo laikotarpiu padėjo Vyriausybė ir Seimas, kritiniais momentais paskyrę lėšų iš rezervinio fondo.

Universiteto mokslininkai pernai vykdė 176 mokslinius tyrimus už 2,7 mln. Lt, iš tarptautinių projektų uždirbo 182,6 tūkst. Lt, iš mokslo tiriamųjų darbų - 2 298,6 tūkst. Lt.

Rengiamasi Pasaulinėms artojų varžyboms

„Nutarėme neatsisakyti savo duotų įsipareigojimų 2013 metais priimti Pasaulines artojų varžybas net ir dabar, kai įvykiai pasistūmėjo šešeriais metais į priekį – varžybos įvyks 2007 m. Mes galime skirti plotą ir padėti organizuoti. Bet reikia daug ką pertvarkyti, iš pagrindų suremontuoti bent porą bendrabučių, įrengti mašinų stovėjimo aikštelių ir pastatyti angarus technikai“. Lėšos šiems darbams turi būti numatytos jau kitų metų biudžete. Situaciją ir parinktą vietą dar įvertins Pasaulinės artojų organizacijos ekspertai, jie sudarys ir trūkstamų darbų sąrašą. Ir dar vienas niuansas – varžybų metu turi vykti parodos. Teks 2007 m. šiek tiek paankstinti rudeninę „Agropanoramą“: numatyta artojų varžybas rengti rugsėjo 7-17 dienomis.

Lietuvos aukštojo žemės ūkio mokslo pradžia siejama su senuoju Vilniaus universitetu, kur 1819-1932 m. Fizikos-matematikos fakultete veikė Žemės ūkio (Agronomijos) katedra. Sujungus Kauno universiteto Agronomijos-Miškų ūkio skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą, 1924 m. spalio 15 d. Dotnuvoje buvo įkurta Žemės ūkio akademija.

1945 m. Akademija buvo perkelta į Kauną, o 1964 m. – į naujai pastatytą akademinį miestelį Noreikiškėse. Seimo sprendimu 1996 m. spalio 8 d. Lietuvos žemės ūkio akademija tapo Lietuvos žemės ūkio universitetu.

Dabar universitetas įsikūręs 736 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, studentų miestelį. Mokomuosiuose korpusuose yra 40 auditorijų, 42 mokomieji kabinetai, 80 laboratorijų, biblioteka, turinti per 600 tūkst. knygų fondą.

Universitete yra 5 fakultetai - Agronomijos, Ekonomikos ir vadybos, Miškų, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Žemės ūkio inžinerijos – bei 32 katedros; du mokslo institutai – Vandens ūkio ir Žemės ūkio inžinerijos; trys mokslo ir studijų institutai – Kaimo kultūros, Aplinkos ir Informacijos technologijų; Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas. Dieninėse, neakivaizdinėse, magistrantūros ir doktorantūros studijose iš viso studijuoja per 7 000 studentų, juos rengia 360 pedagogų. Tarp jų 40 profesorių, 193 docentai, 127 lektoriai ir asistentai. Per pastarąjį dešimtmetį universitete paruošti 9 092 absolventai.