Kriaušinis medgręžis Lietuvoje aptiktas tik kartą praėjusiais metais iš Japonijos įvežtame medelyje, nors į Lietuvą per pastaruosius metus reguliariai atgabenama nemažai sakurų.

Vienintelio medelio Prunus cv. yoko šakelėje aptiktas vienas vikšrelis. Šakelės išorėje buvo kelios ventiliacinės angos ir prie jų iš lauko pusės prikibę ekskrementai. Atsargiai perskėlus į Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją pristatytą šakelę, jos viduje buvo matyti išgraužtas kelių centimetrų ilgio takas. Čia tūnojo nedidelis (0,8 mm) jaunas vikšrelis, kurio prieškrūtinėlės skydelis labai būdingas šiai rūšiai - su keliomis eilėmis smulkių chitininių dantelių užpakaliniame krašte. Jie aiškiai buvo matomi pro binokuliarą, padidinus 20 kartų.

Užaugęs vikšras gana stambus, 50-65 mm ilgio, gelsvas ar geltonas su įvairaus dydžio rudomis karpelėmis ir juoda galva. Vystosi dvejus metus, išgraužia medyje nuo 10-13 iki 20 cm taką, kurio skersmuo būna 10-15 mm. Jauni pakenkti medžiai žūna, o medžių kelmai greičiau suardomi.

Lėliukės stadija trunka 10-12 dienų, drugys vystosi tamsiai rudame pailgame kokone. Apatinėje lėliukės dalyje - 10 dygliukų vainikas.

Patelės šiek tiek stambesnės (sparnų tarpugalis 55-75 mm) negu patinai (sparnų tarpugalis 45-50 mm). Be to, patinų antenų pamatiniai nareliai plunksniški, o patelių visi siūliniai.

Abiejų lyčių priekiniai sparnai balti su tamsiai mėlynomis dėmėmis. Krūtinėlės nareliai nugarinėje pusėje taip pat balti su tamsiai mėlynomis dėmėmis, pilvelio nareliai - su tamsiai mėlynais žiedais.

Poruojasi medgręžiai dažniausiai naktimis nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio. Patelė deda pavienius kiaušinius prie lapkočių, pumpurų ar augančių medžių žievės plyšiuose, iš viso jų sudeda iki tūkstančio. Kiaušiniai elipsės formos, 1,3 mm ilgio, matiniai, gelsvi. Vikšreliai išsirita po dviejų savaičių. Iš pradžių jie išgraužia netaisyklingus takus po plonų šakelių žieve. Vėliau vikšrai graužia medieną ir persikelia į storas šakas arba kamienus. Iš pažeistos medienos per takų angas sklinda aštrus medžio acto kvapas.

Vikšras skverbiasi gilyn į medieną, kur žiemoja. Kartais jis būna dirvoje, kur virsta lėliuke. Kriaušinis medgręžis – polifagas, minta įvairiais lapuočiais medžiais (per 70 rūšių), tarp jų vaismedžiais. Dažniausiai pasirenka senesnius medžius su vilkaūgliais arba kelmus su jaunomis atžalomis, tačiau pakenkia ir jauniems medeliams, ypač medelynuose. Išvengti nuostolių medelynuose, daromų šios rūšies vikšrų, galima būtų panaudojus insekticidus.

Kriaušiniai medgręžiai paplitę visoje Europoje, Mažojoje Azijoje, Korėjoje, Japonijoje, Šiaurės Afrikoje. Į Šiaurės Ameriką ir Pietų Afriką drugiai pateko su įvežta mediena. Lietuvoje ši drugių rūšis reta, paplitusi lokaliai.