Beveik pusiaukelėje tarp dviejų didmiesčių, ties Žiežmariais Stasiūnų kaime įsikūrusios sodybos savininkai priima pirmuosius kaimo ramybės pasiilgusius turistus. Dar pernai pavasarį šioje vietoje riogsojusi apleista poilsiavietė per metus virto prabanga tviskančiu keturių gandrų vertu kaimo viešbučiu. Regis, sodybos šeimininkai iš anksto pagalvojo apie viską, ko prireiktų civilizacijos išlepintam miestiečiui.

kmenimis grįstais takeliais išraizgyta ir skoningai apželdinta sodybos teritorija su dviem krištolo skaidrumo tvenkiniais užima per 10 ha, visas jos plotas siekia 53 ha. Čia įrengta krepšinio aikštelė ir teniso kortai, kuriuos paprasta pritaikyti ir futbolui bei rankiniui žaisti. Sodybos savininko Rokvaldo Bartusevičiaus pasididžiavimas – būsimas 9 duobučių golfo aikštynas, kuriam ir bus skirtas visas likęs sodybos plotas. Lietuvoje tėra vienas veikiantis golfo aikštynas prie Kauno, dar vienas, 18 duobučių, rengiamas už Elektrėnų. Beje, nuo minties įrengti golfo aikštyną ir išsiplėtojo planas pastatyti kaimo turizmo sodybą.

Ištaigingoje sodyboje pramogų netrūksta

Nėra vienodų poreikių turistų, kaip ir nėra identiškų žmonių. Vieniems poilsiautojams reikia molinės aslos, medinių lėkščių ir šaukštų, šilto karvės pieno ar lauke mekenančių avių. Kitų toks poilsis nevilioja, jiems reikia pūkų pagalvės, karšto vandens, malonią šilumą skleidžiančio židinio, gurmaniškų patiekalų. Bet visi be išimties miestiečiai į kaimą važiuoja pailsėti nuo miesto triukšmo. Čia rytais juos žadina ne įkyrios automobilių signalizacijos, o paukščių čiulbesys, upelio čiurlenimas ar miško šniokštimas.

„Roko sodyba“ tinkama būtent patogumus mėgstantiems miestiečiams, kurie už šiuolaikiško kaimo pramogas sutinka pakloti ne vieną šimtinę. Kaimo pakraštyje įsikūrusioje sodyboje tartum dykumos oazėje gali numalšinti visaverčio poilsio troškulį.

Be lietuviams neįprastos sporto šakos – golfo – sodybos šeimininkai siūlo dar daug kitų pramogų. Šalia rengiamo aikštyno esančiame aptvare ganosi devyni dėmėtieji elniai. Ant kalniuko – rąstų pirtis, o tolėliau nuo jos – aštuonvietis namelis tiems, kurie trokšta vienatvės. Tokių namelių, pasak sodybos direktoriaus Gedimino Liutkaus, ketinama pastatyti daugiau. „Iš daugiabučių ištrūkę miestiečiai, kad ir kelioms dienoms ar savaitei, juose turėtų pasijausti tartum nuosavame name“, – neabejoja G. Liutkus. Vieninteliame rąstų namelyje nieko netrūksta: virtuvė su modernia įranga sujungta su svetaine, erdvus vonios kambarys su šildomomis grindimis, antrajame aukšte du miegamieji. Čia gali poilsiauti šeima arba jaunų žmonių kompanija, kurie garsiai pramogaudami netrukdytų kitiems sodybos svečiams.

Stasiūnų kaimo sodyboje įrengta 10 numerių, vienu metu poilsiavietėje gali ilsėtis 33 žmonės. Visų numerių interjeras skirtingas. Pagrindiniame pastate įrengti keli šeimoms pritaikyti apartamentai. Antrajame jo aukšte – dvi erdvios lauko terasos. Čia bus galima pasilepinti saulės voniomis. „Vasarą šiame balkone pastatysime patogius gultus“, - planuoja poilsiavietės direktorius. Daugumoje kambarių yra televizorius – retas miestietis per atostogas gali be jo apsieiti. Pusrūsyje įrengtos dvi pirtys: suomiška ir rusiška, baseinas ir konferencijų salė su židiniu ir langais į tvenkinį. Biliardo mėgėjai taip pat neužmiršti – specialiai jiems įrengta patalpa su biliardo stalu. Sodyboje nenuobodžiautų ir žvejai: dviejuose tvenkiniuose gausu upėtakių, amūrų, lynų, karpių ir kitų žuvų. Pabaigus statyti užtvanką, tyvuliuos ir trečias šaltinio vandens telkinys.

Žiemą ketinama įrengti slidinėjimo trasas, garaže jau stovi sniego motociklas. Vasarą bus siūloma pasivėžinti dviračiais ir keturračiais motociklais. Ko dar pageidautų miestietis? Nebent kavos su brendžiu į lovą… „Dideliems pobūviams galime paruošti ir maisto. Pavieniai poilsiautojai gali gamintis patys didelėje virtuvėje“, – sodybos privalumus vardijo direktorius. Specialiai kepsniams ir šašlykams kepti pritaikytos kelios nuošalios vietos prie tvenkinio. „Kad vieni kitiems netrukdytų“, - pridūrė G. Liutkus.

Nors pagrindiniai darbai jau baigti, tačiau teritorija tebegražinama. Prie vieno iš tvenkinių baigiama statyti pavėsinė. Jai dar trūksta skiedrų stogo. Jei lankytojų netrūks ir verslas bus pelningas, ketinama įsigyti žirgų: arklidės jiems jau pastatytos. „Padarėme daugiau negu planavome. Bekuriant sodybos įvaizdį, atsirado daugiau minčių“, - tęsė direktorius.

Praleisti parą „Roko sodyboje“ kainuoja nuo 50 litų, namelis atsieis beveik 600 litų. Pasak kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės, mokama ne už lovą, o už visą teritoriją, kurioje mėgaujiesi ne tik kaimo tyla, bet dar patiri ir kitų žemiškų malonumų. Pasak jos, jei įvertini viską, ką gauni, tai nėra brangu. Kita vertus, keturių gandrų (aukščiausias kaimo turizmo sodybos įvertinimas) poilsiavietei keliami griežti reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikia nemažai investicijų. „Iki keturių gandrų įvertinimo mums tetrūksta smulkmenų. Dar reikia tinkamai įrengti maudyklas“, – neslėpė sodybos direktorius.

Akstinas turizmo verslui – SAPARD programa

Prabangios sodybos savininkas R. Bartusevičius prisipažįsta, kad jei ne ES programa, nebūtų ryžęsis imtis savo verslo. Kauno technologijos universiteto magistrantui labai padėjo tėvas, parėmęs ne tik patarimais, bet ir pinigais. „Sovietmečiu statyta poilsiavietė įsigyta aukciono būdu. Žemė atskirais lopinėliais supirkta iš vietinių gyventojų, kurie mums iki šiol dėkoja, nes nežinojo, ką su mažu plotu daryti. Dalis žemės priklausė mano mamai“, – apie susidariusias palankias sąlygas verslui pasakoja Rokvaldas. Pagrindinę dalį lėšų projektui įgyvendinti paskolino Lietuvos įmonės, kita dalis – nuosavos lėšos. „Sudarėme sutartis su beveik dvidešimčia firmų, kurioms dalį paskolų grąžinsime paslaugomis“, – protingai paskolos problemą išsprendė R. Bartusevičius.

Kaimo turizmo projekto, kurį įgyvendino kaunietis, vertė siekia beveik 1,6 mln. litų. Miestiečio verslas sukūrė bemaž dešimt darbo vietų. Aštuoni Stasiūnų kaimo gyventojai dirba jau dabar. Šį rudenį „Roko sodyba“ buvo priimta į Kaimo turizmo asociaciją ir įtraukta į kitų metų sodybų katalogą.

Kaimo turizmas – be
konkurencijos

Pastaruoju metu Lietuvos kaimo turizmo sodybos išgyvena aukso amžių: norinčiųjų jose poilsiauti netrūksta, tik turėk vietų. Tokį poilsį mūsų šalyje ypač vertina užsieniečiai. Kai kuriose poilsiavietėse apyvarta siekia šimtus tūkstančių litų. Kaimo turizmo asociacijos prezidentė R. Sirusienė neslepia, kad kol nėra didelės konkurencijos, tai pelningas, bet didelių investicijų reikalaujantis verslas. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje registruota per 400 kaimo turizmo sodybų. „Konkurencija šioje srityje atsiras, kai susikurs 5 000 sodybų“, – mano Kaimo turizmo asociacijos prezidentė. Tačiau organizuoti poilsį kaime gali ne kiekvienas. R. Sirusienės įsitikinimu, reikia ne tik tinkamai priimti svečius, patogiai juos apgyvendinti ir rūpintis poilsiautojų laisvalaikiu. „Sodybos šeimininkas turi būti komunikabilus, svetingas žmogus, kurio veidas nuolat švytėtų šypsena“, – tikina prezidentė.

Nemaža paspirtis kaimo gyventojams, sumaniusiems steigti ar plėsti kaimo turizmo sodybas, – ES fondų parama. SAPARD programos paramą gavo 17 sodybų šeimininkai. Įgyvendinti verslo projektai už daugiau kaip 6 mln. litų. „Paramą gavo ir ūkininkai, kurie iškeitė tradicinį ūkininkavimą į kaimo turizmą“, - teigė R. Sirusienė. Pasak jos, pastaruoju metu į asociacijos būstinę užsuka šimtai žmonių, kurie nori steigti kaimo turizmo sodybas ir pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Asociacijos prezidentė pastebėjo, kad į šį verslą veržiasi miesto verslininkai.